Dviejų kambarių bute Vilniuje gyvenusi Monika susikrovė daiktus ir su draugu jau paliko sostinėje esantį butą dėl nesutarimų su nuomotoja. Tuo metu nuomotoja teigia, kad jos bute gyvenusi pora buvo problematiška, nuolat vėluodavo susimokėti.

Monika DELFI teigė, kad negalėjo susitaikyti su nuomotojos įžūlumu, kai ji neatsiklausdama atsirakindavo nuomojamo buto duris ir jame lankydavosi, o kantrybės taurė buvo perpildyta, kai nuomininkė internetiniame skelbimų puslapyje išvydo buto nuotraukas su jos daiktais.

Staigmena miegant

„Padariau didelę klaidą, kad nepasirašėme nuomos sutarties. Tai man buvo pirma nuoma. Galvojau, jei nuomininkė normali, tai viskas bus gerai“, - savo istorija dalijosi sostinės gyventoja.

Tačiau ramus gyvenimas pasibaigė, kai buto savininkė į poros namus pradėjo vaikščioti iš anksto neatsiklaususi.

„Tarkime, šeštadienį miegu. Ji ateina, atsirakina duris ir vaikšto po kambarius. Paklausiu, ko reikia, o ji atsako, kad turėjo užeiti ir greitai kalbą nukreipia į šalį“, - pasakojo Monika.

Šokiruota liko nuomininkė ir tuomet, kai internetiniame skelbimų puslapyje rado skelbimą, kad poros butui ieškomi nauji nuomininkai. Nuotraukose – kambariai su Monikos daiktais.

„Ji atsiveda būsimus nuomininkus, kai manęs nėra namie. Nieko net nežinau. Ant stalo stovi kompiuteris ir kiti daiktai palikti“, - išsigandusi dėl savo daiktų saugumo kalbėjo pašnekovė.

Buto savininkė pradėjo ieškoti naujų nuomininkų, kai Monikai ir jos antrajai pusei buvo pakelta nuomos kaina nuo 900 Lt iki 1200 Lt. Monikai su draugu toks pabrangimas nepatiko.

„Pakalbėję su kitu jos nuomininku išsiaiškinome, kad mokame per daug ir už komunalines paslaugas. Pasakėme jai (buto savininkei - DELFI), kad gal per daug mokame ir ji gal suprato, kad nebeapsimoka mūsų apgaudinėti. Pasakė mums, kad neva seni nuomininkai nori grįžti į butą“, - teigė pašnekovė.

Nuomotoja: būste nepranešusi nesilankiau

DELFI susisiekus su buvo savininke Danute, girdima visai kitokia istorija.

„Juos nuolat reikėdavo raginti, nes laiku neatsiskaitydavo. O galiausiai baigėsi tuo, kad jie apsivogė. Išnešė mano širmą ir dvi lentynas, - kaltinimais mėtėsi pašnekovė. - Buvome susitarę, kad susitiksime, jie atsiskaitys ir atiduos raktus, o jie pasiėmė daiktus, išvažiavo anksčiau nieko neatsiklausę“.

Danutė prisiekinėjo, kad nepranešusi nuomojamame bute nesilankė: „Jie prašė nevaikščioti, aš ir nevaikščiodavau. Visada skambindavausi“.

Moteris tvirtino, kad ir nuotraukos, kuriose matyti Monikos daiktai, buvo padarytos nuomininkams žinant.

„Aš vaikiną sutikau gatvėje, kadangi netoli dirbu. Pasakiau, kad užeisiu ir užėjau, - pasakojo moteris. - Nuotraukose buvo fotografuojamas mano butas ir mano daiktai, baldai. Skelbimas apie tai, kad išnuomojamas butas, o ne suknelė. Be to, jie jokių asmeninių daiktų neturėjo, išskyrus drabužius, ir taip išėjo, kad jie buvo netvarkingai išmėtyti, tai tas nuotraukas panaikinome“.

Savo ramybę galima užsitikrinti sutartimi

Advokatas Irmantas Balsys DELFI teigė, kad nuomininkės Monikos padėtį sunkina tai, kad ji neturi pasirašiusi nuomos sutarties. Savo teises sutartimi turėtų užsitikrinti ir nuomotojai.

„Manau, kad, jei būtų sutartis, turto savininkė taip drąsiai nevaikščiotų po butą (jei vaikščiojo), nes labai rizikuotų. Užtektų nuomininkui pasakyti, kad dingo vertingi daiktai, popieriai ir tada nuomotojas susidurtų su didelėmis problemomis“, - komentavo teisininkas.

Pasak I. Balsio, pasirašius standartinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomotojai neturi teisės įeiti į patalpas be nuomininko informavimo ir sutikimo, jei sutartyje nėra nurodyta kitaip.

Standartinėse nuomos sutartyse siūloma nurodyti, kaip nuomininkų ramybė galėtų būti užtikrinta. Siūloma nurodyti, kad nuomotojas turi teisę patekti į butą pranešęs nuomininkui prieš vieną dieną, išskyrus atvejus, kai nuomininkas pažeidė nuomos sutarties sąlygas arba įvykus avarijai ar gedimui. Kad būtų užtikrintos ir savininko teisės, įtraukiamas ir sakinys, teigiantis, kad „nuomininkas neturi teisės be svarių priežasčių neleisti nuomotojui patekti į butą“.

Nuomos neįteisinimas gali sukelti problemų ir kilus ginčui, pavyzdžiui, dėl dingusių daiktų.

„Jei nėra pasirašytos sutarties, galima sakyti, kad yra žodinė sutartis, bet, jei kita šalis sakys, kad nėra jokios sutarties, tai bus labai sunku įrodyti, kad vis dėlto nuomos sutartis buvo, nes ji turi būti rašytine forma“, - sakė advokatas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (200)