Vegetuojančioje būsto paskolų rinkoje ryškėja nauja tendencija – pastaruoju metu gyventojai mieliau skolinasi litais nei eurais. Anksčiau šioje rinkoje dominavo bendroji europinė valiuta. Ekonomistai tvirtina, kad pokyčius lemia paskolų kaina – šiuo metu skolintis litais kai kur pigiau nei eurais.
© Shutterstock nuotr.

„Paskolų litais palūkanos jau kurį laiką yra palankesnės nei paskolų eurais. Būsto paskolose litais akivaizdžiai ima viršų. Tai yra gerai, nes žmonės pajamas gauna litais ir logiška turėti paskolą litais, be to, pasiskolinę nacionaline valiuta mokėdami įmokas išvengia valiutų keitimo išlaidų“, – DELFI sakė „Swedbank“ banko Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Tokia tendencija buvo jaučiama visus praėjusius metus. Be to, pasak jo, bankai taip pat yra suinteresuoti skolinti litus, kurių perteklius šiuo metu jaučiamas rinkoje.

„Patiems bankams labiau apsimoka pasiskolinti litus, nes savo balansuose jie taip pat turi litus. Taigi netgi jeigu lito bazinė palūkanų norma yra aukštesnė negu euro, bankai taiko šiek tiek geresnę maržą litui“, – kalbėjo pašnekovas.

Anksčiau paskolos eurais sudarė maždaug 80 proc., dabar – apie 70 proc. visų būsto paskolų.

Tomas Andrejauskas
Tomas Andrejauskas
© DELFI / Audrius Solominas

„Toks santykis yra dėl to, kad anksčiau buvo išduodama kur kas daugiau paskolų, tačiau po truputėlį tas balansas atsistatys. Norėtųsi, kad didžioji dalis paskolų būtų litais, tačiau tai priklauso nuo palūkanų normų“, – paaiškino T. Andrejauskas.

Kintamos būsto paskolų palūkanos litais šiame banke prasideda nuo 2,91 proc., o eurais – 3,58 proc.

Paskolų portfelis augo tik dėl skolinimosi litais

Lietuvos banko duomenimis, nuolat mažėjęs būsto paskolų portfelis atsigavo praėjusių metų viduryje, o per sausį-lapkritį ūgtelėjo 1 mln. Lt.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas sako, kad per vienuolika praėjusių metų mėnesių paskolų portfelio didėjimą lėmė išaugęs skolinimas litais.

„Minėtu laikotarpiu bankų būsto paskolų portfelis litais padidėjo 159,9 mln. Lt, o eurais ir kitomis valiutomis sumenko 158,9 mln. Lt, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus paskolų portfelis litais mažėjo 276,5 mln. Lt, o užsienio valiutomis padidėjo 95,5 mln. Lt“, – komentavo jis.
Pasak V. Rutkausko, šie pokyčiai patvirtina tendenciją, kad gyventojai yra jautrūs skolinimosi kainai.

Virgilijus Rutkauskas
Virgilijus Rutkauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Skolinimuisi nacionaline valiuta esant brangesniam nei užsienio valiuta gyventojai nevengia prisiimti įsipareigojimų eurais ar kitomis valiutomis ir taip sumažinti skolos grąžinimo išlaidas. Tokia tendencija buvo stebėta 2007-2010 m., kai skolintis litais buvo vidutiniškai 2,3 procentinio punkto brangiau nei eurais. Tuo metu 2006 m. ir 2011 m. vidutinis skirtumas tarp būsto paskolų litais ir eurais palūkanų normų sudarė apie 0,25 procentinio punkto, kurį gyventojai vertino kaip nereikšmingą ir skolinimąsi eurais keitė į skolinimąsi litais“, – komentavo jis.

Per visą banko stebėjimo laikotarpį tik praėjusių metų liepą ir rugsėjį būsto paskoloms litais buvo siūlytos mažesnės palūkanos nei paskoloms eurais.

Norą skolintis sumažino ir „Snoras“

Tuo metu banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas sakė, kad jų banke didesnė dalis išduodamų būsto paskolų vis dar yra eurais. Tai lemia vis dar mažesnė tarpbankinių palūkanų norma eurais (EURIBOR) nei litais (VILIBOR).

Pusės metų EURIBOR šiuo metu sudaro 1,49 proc., o VILIBOR – 1,88 proc.

Tačiau jis pripažįsta, kad kituose bankuose, kurie turi daug indėlių litais, paskolų litais palūkanos yra kur kas palankesnės.

Pasak J. Marinsko, pažvelgus į naujai išduodamų paskolų statistiką, ji nėra džiuginanti.

Visoje Lietuvoje per lapkritį rinkoje buvo pasirašyta apie 127 mln. Lt naujų sutarčių, tai yra mažiau nei spalį ir rugsėjį, kai buvo paskolinta po 135 mln. Lt.

„Tai nėra labai būdinga pagal ankstesnių metų patirtį, nes paprastai metu pabaigoje būsto kreditų sandorių padaugėdavo. Tokį sumažėjimą galėjo lemti „Snoro“ įvykiai bei neramumai euro zonoje. Sausį taip pat nesijaučia aktyvumo, tai yra gana normalu, nes paprastai sausio mėnesis būna pats ramiausias busto kreditų prasme“, – kalbėjo J. Marinskas.

Šių metų būsto paskolų rinkos perspektyvos taip pat priklauso nuo neramumų euro zonoje.

„Jei euro zonos valstybėms pavyks rasti sprendimą, kuris suteiktų užtikrintumą, kad ekonominės problemos bus suvaldytos, tai ilgainiui teigiamai paveiks ir klientų lūkesčius. Kita vertus, griežtėjantys reikalavimai bankų veiklai ir kapitalui gali lemti būsto kreditų maržų didėjimą. Todėl įvertinus visus faktorius, mes nesitikime ypatingesnių pokyčių būsto kreditų rinkoje ir 2012 metais“, – prognozavo pašnekovas.
Jo teigimu, lapkritį įsigaliojusios griežtesnės būsto paskolų taisyklės didesnės įtakos klientams neturėjo, nes jau ir anksčiau žmonės skolintis ateidavo turėdami santaupų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Partijų nuomojamas patalpas įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą (4)

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įtraukti itin pigiai politinių partijų nuomojamas...

Prokurorai ėmėsi tirti, ar Lietuvos įmonės pažeidė ES Rusijai taikomas sankcijas (17)

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad Lietuvos įmonės galėjo pažeisti Europos Sąjungos...

Lietuvos paštas: sprendimo dėl centrinių paštų pardavimo nėra atnaujinta (12)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas, savo tinklalapyje skelbiantis apie centrinio pašto pastatų...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (155)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Skelbiamas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangovo konkursas (20)

Kauno savivaldybė ruošiasi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams: pradedama...

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (41)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (7)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (29)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (8)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (7)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (6)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (73)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1737)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (142)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...