Siūloma, kad didelę žemės kainą „užsiplėšę“ savininkai negalėtų stabdyti visuomeninių projektųAtnaujinta 13.44 val.

 (176)
Žemės savininkas, nesutinkantis su siūloma kaina už jo žemės paėmimą visuomenės reikmėms, nebegalės stabdyti visuomenei svarbių projektų. Dėl siūlomos kainos jis galės bylinėtis teisme, tačiau bylinėjimosi metu projektas nestos. Tokie pakeitimai siūlomi Žemės įstatymo pataisose, dėl kurių politiškai sutarta pirmadienio Vyriausybės pasitarime. Trečiadienio posėdyje ketinama apsispręsti pataisas siųsti į Seimą.
© Corbis

Kaip žurnalistams po pasitarimo sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pataisose siūloma suteikti žemės savininkams galimybę du kartus kreiptis į teismą. Pirmuoju atveju jis galėtų ginčyti sprendimą jo žemę paimti visuomenės reikmėms, o antruoju bylinėtis dėl kainos. Šiuo metu žemės savininkas į teismą gali kreiptis bet kada ir dėl bylinėjimosi projektai stoja.

„Išsiginčyti, ar galima žemę priimti geležinkeliui, atominei elektrinei, kapinėms ar dar kam nors galima iš pat pradžių. Jeigu bus nuspręsta, kad reikia paimti, tada ginčas galės vykti dėl kainos, tačiau procesas nebebus stabdomas. Jeigu bus nuspręsta, kad žemės būtent toje vietoje nereikia paimti, tai procesas užsibaigs ir žemės nebus paimama“, – siūlymą komentavo ministras.

Numatyta, kad teismas sprendimą dėl žemės paėmimo teisėtumo turėtų priimti per 45 dienas. Šis sprendimas būtų nebeskundžiamas.

„Materialine ir žmogaus teisių prasme savininkai nė kiek nebus daugiau nuskriausti nei šiuo metu yra. Tiesiog nebeliks prielaidų dirbtinai vilkinti procesą ir siekti savo teisių per vilkinimą“, – sakė R. Šimašius.

Taip pat, anot jo, institucija, inicijuojanti žemės paėmimą, turės atlikti sąnaudų ir naudos analizę.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis žurnalistams pateikė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, kurio vėžę teko keisti dėl to, kad žemės savininkai pareikalavo didelių išpirkų sklypus.

„Mes pakeitėme vėžę, tačiau kai kur teks susidurti su privačiais žemės savininkais, žinoma, tai bus mažesnis mastelis nei buvo anksčiau. Kai kuriais atvejais yra tikimasi kur kas daugiau pinigų nei valstybė yra pajėgi sumokėti, kai kuriais atvejais iš esmės yra ginčijamas visuomenės poreikis ir tokiais atvejais mes esame priversti stabdyti didžiulius projektus“, – sakė E. Masiulis.

Teisingumo ministerijos duomenimis, maždaug dešimtadalis žemės savininkų nesutinka, kad jų sklypas būtų paimtas visuomenės reikmėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Įspėja apie krisiančias nuomos kainas (229)

Būsto nuomos kainos greičiausiai jau pasiekė piką. Metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje dalyvavę ekspertai svarstė, kad dėl besikeičiančios demografinės situacijos ir padidėjusios pasiūlos ateityje jos ims kristi.

Honkonge žmonės nebeįperka būsto - renkasi kone karsto dydžio butus (28)

1,85 kvadratinio metro erdvę, kur praktiškai nėra jokios vietos daiktams, Wong Ziwa vadina savo namais. Jis gyvena vadinamuosiuose namuose-karstuose – bute, kuris padalintas į daugybę mažyčių erdvių.

Verslo centrui Kaune skirtas 10 mln. eurų finansavimas (4)

Kaune kylantis naujasis verslo centras ARKA užsitikrino statyboms 9,56 mln. eurų. Susitarimą dėl finansavimo pasirašė lietuviško kapitalo įmonių grupė „Imlitex Holdings“ ir bankas „Swedbank“.

Vienas prieš visus: pareiškė, kad būsto kainos jau per didelės (340)

Ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje dauguma ekspertų ramino, kad joks burbulas nesipučia. Kitokią nuomonę apginti nusprendė Arnoldas Antanavičius.

Alytaus aerodromo teritorijoje siūloma statyti viešbutį (19)

Daugiau nei vieno kilometro ilgio nusileidimo takas, viešbutis, restoranas, auto sporto varžyboms pritaikyta zona, atviras vandens pramogų ir sporto kompleksas.