Siūloma, kad didelę žemės kainą „užsiplėšę“ savininkai negalėtų stabdyti visuomeninių projektųAtnaujinta 13.44 val.

 (176)
Žemės savininkas, nesutinkantis su siūloma kaina už jo žemės paėmimą visuomenės reikmėms, nebegalės stabdyti visuomenei svarbių projektų. Dėl siūlomos kainos jis galės bylinėtis teisme, tačiau bylinėjimosi metu projektas nestos. Tokie pakeitimai siūlomi Žemės įstatymo pataisose, dėl kurių politiškai sutarta pirmadienio Vyriausybės pasitarime. Trečiadienio posėdyje ketinama apsispręsti pataisas siųsti į Seimą.
Siūloma, kad didelę žemės kainą „užsiplėšę“ savininkai negalėtų stabdyti visuomeninių projektų
© Corbis

Kaip žurnalistams po pasitarimo sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pataisose siūloma suteikti žemės savininkams galimybę du kartus kreiptis į teismą. Pirmuoju atveju jis galėtų ginčyti sprendimą jo žemę paimti visuomenės reikmėms, o antruoju bylinėtis dėl kainos. Šiuo metu žemės savininkas į teismą gali kreiptis bet kada ir dėl bylinėjimosi projektai stoja.

„Išsiginčyti, ar galima žemę priimti geležinkeliui, atominei elektrinei, kapinėms ar dar kam nors galima iš pat pradžių. Jeigu bus nuspręsta, kad reikia paimti, tada ginčas galės vykti dėl kainos, tačiau procesas nebebus stabdomas. Jeigu bus nuspręsta, kad žemės būtent toje vietoje nereikia paimti, tai procesas užsibaigs ir žemės nebus paimama“, – siūlymą komentavo ministras.

Numatyta, kad teismas sprendimą dėl žemės paėmimo teisėtumo turėtų priimti per 45 dienas. Šis sprendimas būtų nebeskundžiamas.

„Materialine ir žmogaus teisių prasme savininkai nė kiek nebus daugiau nuskriausti nei šiuo metu yra. Tiesiog nebeliks prielaidų dirbtinai vilkinti procesą ir siekti savo teisių per vilkinimą“, – sakė R. Šimašius.

Taip pat, anot jo, institucija, inicijuojanti žemės paėmimą, turės atlikti sąnaudų ir naudos analizę.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis žurnalistams pateikė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, kurio vėžę teko keisti dėl to, kad žemės savininkai pareikalavo didelių išpirkų sklypus.

„Mes pakeitėme vėžę, tačiau kai kur teks susidurti su privačiais žemės savininkais, žinoma, tai bus mažesnis mastelis nei buvo anksčiau. Kai kuriais atvejais yra tikimasi kur kas daugiau pinigų nei valstybė yra pajėgi sumokėti, kai kuriais atvejais iš esmės yra ginčijamas visuomenės poreikis ir tokiais atvejais mes esame priversti stabdyti didžiulius projektus“, – sakė E. Masiulis.

Teisingumo ministerijos duomenimis, maždaug dešimtadalis žemės savininkų nesutinka, kad jų sklypas būtų paimtas visuomenės reikmėms.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Birštone atidarys naują sveikatingumo ir poilsio centrą (36)

Netrukus Birštone duris atvers naujas sveikatingumo ir poilsio centras „Vytautas Mineral SPA“, rašoma pranešime spaudai.

Nykstanti Lietuva: tarp parduodamo turto – ir butai už pora tūkstančių (332)

Kol savivaldybė ieško pirkėjų nebereikalingiems statiniams, juose šeimininkauja vandalai, o tuščiuose pastatuose mėtosi buteliai, nuorūkos ir šiukšlės.

Kas yra socialinis būstas ir kada galima jį gauti? (5)

Maždaug 10 proc. Kauno miesto gyventojų, t. y. apie 28 tūkst. žmonių, gauna finansinę paramą iš miesto savivaldybės.

Dėl „Brexit“ gali nukentėti Didžiosios Britanijos būsto rinka (17)

Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos (ES) netolimoje ateityje gali lemti šalies būsto rinkos sulėtėjimą. Tai skelbia „Bloomberg“, remdamasi Didžiosios Britanijos Nacionalinės statybos draugijos (NSD) ketvirtadienį išplatintu pranešimu.

Šiaurės miestelyje iškils naujas verslo centras (14)

Vilniaus Žirmūnų rajone statomas aštuonių aukštų verslo centras atitiks A klasės pastatams keliamus energetinio naudingumo reikalavimus, jame bus įdiegta moderni inžinerinių sistemų valdymo sistema ir autonominis patalpų mikroklimato valdymas, rašoma pranešime spaudai.