Siūloma, kad didelę žemės kainą „užsiplėšę“ savininkai negalėtų stabdyti visuomeninių projektųAtnaujinta 13.44 val.

 (176)
Žemės savininkas, nesutinkantis su siūloma kaina už jo žemės paėmimą visuomenės reikmėms, nebegalės stabdyti visuomenei svarbių projektų. Dėl siūlomos kainos jis galės bylinėtis teisme, tačiau bylinėjimosi metu projektas nestos. Tokie pakeitimai siūlomi Žemės įstatymo pataisose, dėl kurių politiškai sutarta pirmadienio Vyriausybės pasitarime. Trečiadienio posėdyje ketinama apsispręsti pataisas siųsti į Seimą.
© Corbis

Kaip žurnalistams po pasitarimo sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pataisose siūloma suteikti žemės savininkams galimybę du kartus kreiptis į teismą. Pirmuoju atveju jis galėtų ginčyti sprendimą jo žemę paimti visuomenės reikmėms, o antruoju bylinėtis dėl kainos. Šiuo metu žemės savininkas į teismą gali kreiptis bet kada ir dėl bylinėjimosi projektai stoja.

„Išsiginčyti, ar galima žemę priimti geležinkeliui, atominei elektrinei, kapinėms ar dar kam nors galima iš pat pradžių. Jeigu bus nuspręsta, kad reikia paimti, tada ginčas galės vykti dėl kainos, tačiau procesas nebebus stabdomas. Jeigu bus nuspręsta, kad žemės būtent toje vietoje nereikia paimti, tai procesas užsibaigs ir žemės nebus paimama“, – siūlymą komentavo ministras.

Numatyta, kad teismas sprendimą dėl žemės paėmimo teisėtumo turėtų priimti per 45 dienas. Šis sprendimas būtų nebeskundžiamas.

„Materialine ir žmogaus teisių prasme savininkai nė kiek nebus daugiau nuskriausti nei šiuo metu yra. Tiesiog nebeliks prielaidų dirbtinai vilkinti procesą ir siekti savo teisių per vilkinimą“, – sakė R. Šimašius.

Taip pat, anot jo, institucija, inicijuojanti žemės paėmimą, turės atlikti sąnaudų ir naudos analizę.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis žurnalistams pateikė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, kurio vėžę teko keisti dėl to, kad žemės savininkai pareikalavo didelių išpirkų sklypus.

„Mes pakeitėme vėžę, tačiau kai kur teks susidurti su privačiais žemės savininkais, žinoma, tai bus mažesnis mastelis nei buvo anksčiau. Kai kuriais atvejais yra tikimasi kur kas daugiau pinigų nei valstybė yra pajėgi sumokėti, kai kuriais atvejais iš esmės yra ginčijamas visuomenės poreikis ir tokiais atvejais mes esame priversti stabdyti didžiulius projektus“, – sakė E. Masiulis.

Teisingumo ministerijos duomenimis, maždaug dešimtadalis žemės savininkų nesutinka, kad jų sklypas būtų paimtas visuomenės reikmėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nekilnojamasis turtas

S. Skvernelis: linkstame koreguoti Sporto rūmų pastato paskirtį (7)

Vyriausybė linksta koreguoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato paskirtį, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Biurai kuriasi Vilniaus pakraštyje (11)

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ ekspertai vienbalsiu tvirtina, kad Vilniaus miestui būtų naudinga, kad augtų biurų koncentracija nuo centro nutolusiuose rajonuose, rašoma NT bendrovės pranešime spaudai.

Emigraciją stabdyti siūlo išpildant dažno lietuvio svajonę (679)

Vienas veiksmingiausių būdų stabdyti emigraciją – valstybei imtis finansuoti individualių namų statybą rajonuose: nuosavas būstas „pririša“ prie šalies.

„Eika“ Vilniaus Naujamiestyje planuoja naują kvartalą (22)

„Eika“ įmonių grupė kovo mėnesį iš UAB „Kartonas“ įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais Naujamiesčio teritorijoje Vilniuje. Sklypas, kurio plotas 1,2574 ha, yra buvusi gamybinė teritorija besiribojanti su Aguonų, Šaltinių ir Mindaugo gatvėmis, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Paslaptingas pirkėjas nupirko D. Trumpo vaikystės namus (3)

Prezidento Donaldo Trumpo vaikystės namai Niujorko Kvinso rajone buvo nupirkti už 2,14 mln. dolerių (1,97 mln. eurų) ir įsigijo juos paslaptingas nežinomas pirkėjas, nepagailėjęs sumokėti tikrai didelę tam rajonui sumą.