Siūloma, kad didelę žemės kainą „užsiplėšę“ savininkai negalėtų stabdyti visuomeninių projektųAtnaujinta 13.44 val.

 (176)
Žemės savininkas, nesutinkantis su siūloma kaina už jo žemės paėmimą visuomenės reikmėms, nebegalės stabdyti visuomenei svarbių projektų. Dėl siūlomos kainos jis galės bylinėtis teisme, tačiau bylinėjimosi metu projektas nestos. Tokie pakeitimai siūlomi Žemės įstatymo pataisose, dėl kurių politiškai sutarta pirmadienio Vyriausybės pasitarime. Trečiadienio posėdyje ketinama apsispręsti pataisas siųsti į Seimą.
Siūloma, kad didelę žemės kainą „užsiplėšę“ savininkai negalėtų stabdyti visuomeninių projektų
© Corbis

Kaip žurnalistams po pasitarimo sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pataisose siūloma suteikti žemės savininkams galimybę du kartus kreiptis į teismą. Pirmuoju atveju jis galėtų ginčyti sprendimą jo žemę paimti visuomenės reikmėms, o antruoju bylinėtis dėl kainos. Šiuo metu žemės savininkas į teismą gali kreiptis bet kada ir dėl bylinėjimosi projektai stoja.

„Išsiginčyti, ar galima žemę priimti geležinkeliui, atominei elektrinei, kapinėms ar dar kam nors galima iš pat pradžių. Jeigu bus nuspręsta, kad reikia paimti, tada ginčas galės vykti dėl kainos, tačiau procesas nebebus stabdomas. Jeigu bus nuspręsta, kad žemės būtent toje vietoje nereikia paimti, tai procesas užsibaigs ir žemės nebus paimama“, – siūlymą komentavo ministras.

Numatyta, kad teismas sprendimą dėl žemės paėmimo teisėtumo turėtų priimti per 45 dienas. Šis sprendimas būtų nebeskundžiamas.

„Materialine ir žmogaus teisių prasme savininkai nė kiek nebus daugiau nuskriausti nei šiuo metu yra. Tiesiog nebeliks prielaidų dirbtinai vilkinti procesą ir siekti savo teisių per vilkinimą“, – sakė R. Šimašius.

Taip pat, anot jo, institucija, inicijuojanti žemės paėmimą, turės atlikti sąnaudų ir naudos analizę.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis žurnalistams pateikė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, kurio vėžę teko keisti dėl to, kad žemės savininkai pareikalavo didelių išpirkų sklypus.

„Mes pakeitėme vėžę, tačiau kai kur teks susidurti su privačiais žemės savininkais, žinoma, tai bus mažesnis mastelis nei buvo anksčiau. Kai kuriais atvejais yra tikimasi kur kas daugiau pinigų nei valstybė yra pajėgi sumokėti, kai kuriais atvejais iš esmės yra ginčijamas visuomenės poreikis ir tokiais atvejais mes esame priversti stabdyti didžiulius projektus“, – sakė E. Masiulis.

Teisingumo ministerijos duomenimis, maždaug dešimtadalis žemės savininkų nesutinka, kad jų sklypas būtų paimtas visuomenės reikmėms.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (4)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.

Užsislaptinęs turtuolių kvartalas žengia naują žingsnį: atveria savo vartus (148)

Vilniaus Laurų gyvenvietė transformuojasi ir pamažu keičia uždaro, šeimyniniais ryšiais pagrįsto, tik privilegijuotiesiems skirto rajono įvaizdį. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad ilgai save nuo smalsuolių akių saugojusiais Laurais domisi prabangaus, vertę išlaikančio būsto ieškantys bei saugumą ir privatumą vertinantys pirkėjai.

Lazdynų baseino idėja iš vizijos pradeda virsti darbais (1)

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro rangos konkursą. Praėjusiais metais pristatyta architektūrinė idėja virsta baseino statybomis – parengus baseino projektą ir gavus visus leidimus, pradėtas rangos darbų konkursas. Naujas plaukimo baseinas Vilniuje nebuvo statomas jau tris dešimtis metų, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.