Šalia madingų loftų – nafta užteršta žemė

 (175)
Ar bus saugu gyventi buvusios kuro aparatūros gamyklos teritorijoje Vilniuje įrenginėjamuose loftuose? Tokius klausimus keliančius žmones gąsdina žinia, kad kai kuriose pastato vietose grunto užterštumas naftos produktais 26 kartus viršija leidžiamą normą. Projekto „Loft Town“ atstovai tikina, kad užterštas gruntas bus išvežtas, tad gyventojai bus visiškai saugūs. Tačiau niekas negali pasakyti, ar pavojingomis medžiagomis neužterštos pastato konstrukcijos – to nereglamentuoja teisės aktai.
Loftų statybos Vilniuje
Loftų statybos Vilniuje
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

Kuro aparatūra – kuro siurblių ir purkštuvų gamykla, veikusi 1959-2002 m. Gamyklai nutraukus veiklą, pastate buvusi gamybinė įranga demontuota ir parduota iš varžytinių. Dabar buvusios gamyklos teritorijoje rengiamasi įsteigti miestą mieste: čia bus suformuoti įvairaus dydžio butai, studijos, loftai ir darbui skirtos patalpos.

Tačiau ar minėta gamykla, kurioje buvo apdirbamas metalas ir naudojami chemijos produktai, ateityje nekels pavojaus sveikatai? Tokį kliento klausimą tvirtina gavusi viešoji įstaiga „PoliPRO“. Konsultacine ir tyrimų veikla užsiimančios įstaigos vadovas Vladyslavas Semeniukas aiškina, kad į jį kreipėsi loftą įsigyti panoręs žmogus, nusprendęs patikrinti, ar teritorija tikrai saugi.

V. Semeniukas užsakė gamyklos teritorijoje įrengiamo „Loft Town“ žemės mėginių tyrimus. Su anstolio priežiūra paimti mėginiai – pusė kilogramo grunto iš kuro aparatūros gamyklos cechų patalpų – perduoti ištirti Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijai.

Ekspertai nustatė, kad tirtame grunto mėginyje didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijo nikelis ir naftos produktai. Pagal nustatytas Lietuvos higienos normas, dirvožemyje nikelio gali būti ne daugiau kaip 75 mg/kg, aptikta 90,7 mg/kg. Naftos produktų norma – ne daugiau 50 mg/kg, jų aptikta 316,96 mg/kg. Tokias išvadas savo parašu patvirtino laboratorijos direktorius Romualdas Brusokas.

Aplinkosaugininkai gruntą įpareigojo išvežti

Dar iki tyrimų rezultatų, „PoliPRO“ kreipėsi į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą. V. Semeniukas domėjosi, ar dėl šios teritorijos nėra gauta skundų.

Paaiškėjo, kad aplinkosaugininkams apie užterštumą naftos produktais buvusioje gamykloje taip pat žinoma. Agentūra atsakė gavusi raštą iš Lietuvos geologijos tarnybos apie minėtoje teritorijoje atliktą preliminarų ekogeologinį tyrimą. Rašte konstatuota, kad Kalvarijų g. 143 esančio pastato centrinėje dalyje ribinė vertė naftos produktais viršijama 26 kartus. Dėl to agentūra įpareigojo teritorijos valdytojus pateikti naftos produktais užteršto grunto pašalinimo priemonių planus su konkrečiais priemonių vykdymo terminais.

„Išvadose parašyta, kad gruntas turi būti pašalintas – iškastas, išvežtas, išvalytas, yra aikštelės, kuriose gruntas valomas“, - DELFI aiškino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas Vytautas Eidikonis. Kol kas iš projekto vystytojų aplinkosaugininkai atsakymų negavo, tad ketina kreiptis pakartotinai. Jei aplinka nebus tvarkoma, aplinkosaugininkai statytojus gali nubausti.

Naftos produktų – 26 kartus daugiau nei leidžiama

Statytojų užsakymu ekogeologinius tyrimus teritorijoje atliko ir liekamąjį buvusios gamyklos užterštumą vertino bendrovė „DGE Baltic Soil and Environmet”. Šiuos tyrimus įvertino ir išvadas pateikė Geologijos tarnyba. Tarnyba savo rašte pažymi, kad pastato viduje vizualiai matomos taršos nėra.

Ekogeologinių tyrimų metu išgręžti 6 gręžiniai, iš jų paimti grunto mėginiai. Trijuose bandiniuose nustatyta didesnė nei leistina tarša naftos produktais. Centrinėje pastato dalyje paviršiniame sluoksnyje užterštumas naftos produktais ribines vertes viršija 26 kartus.

Tuo metu daugiaciklių aromatinių angliavandenilių ir sunkiųjų metalų koncentracija grunte leidžiamų normų neviršijo. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijos paskirtį planuojama keisti į gyvenamąją, tarnyba nurodė užterštą gruntą iš teritorijos pašalinti.

„Išardžius betonines pastato grindis ir vizualiai pastebėjus grunto taršą naftos produktais, reikalinga iš naujo įvertinti užteršto grunto kiekius bei sutvarkyti užterštas vietas“, - teigiama Geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus pasirašytame rašte.

Ramina, kad žmonės bus saugūs

„Šiuo metu vyksta pasirengimo statybos darbams darbai: atrenkami rangovai, aptveriama statybvietė, sprendžiami kiti klausimai. Kadangi vykdoma pastato rekonstrukcija, bus atliekami tam tikrų pastato konstrukcijų griovimo ardymo darbai. Grunto pašalinimas yra dalis su pastato griovimo/ demontavimo darbais susijusių darbų ir juos atliks konkurso metu atrinktas rangovas tokiems darbams atlikti“, - atsakyme DELFI tvirtino projekto „Loft town“ vadovė Rūta Rimkienė.

R. Rimkienės teigimu, tarša naftos produktais, viršijanti leidžiamas ribas, aptikta 3 tirtuose bandiniuose. Viename gręžinyje ribinė vertė viršijama 26 kartus. R. Rimkienė tikina, kad gruntas bus nukastas ir sutvarkytas pagal visus reikalavimus. Pasak R. Rimkienės, gilesniuose sluoksniuose naftos produktų koncentracija grunte leistinų normų neviršija. Ji taip pat pabrėžė, kad gruntas nėra užterštas sunkiaisiais metalais.

„Mano nuomone, žmonės turėtų būti visiškai saugūs. Tiek patys statytojai yra suinteresuoti sukurti gerą produktą, tiek finansų institucijos, finansuojančios projekto vystymą, stebi aplinką, kurią kuria investuotojai, tiek institucijos, atsakingos už esminius statinių saugos ir paskirties reikalavimus, prižiūri šiuos procesus“, - kalbėjo R. Rimkienė.

Ji užsiminė, kad šios temos kėlimas gali būti susijęs su užterštą gruntą valančių ir tokias paslaugas galinčių teikti kompanijų interesais.

Pavojaus sveikatai nereglamentuoja teisės aktai

Ar potencialiems loftų gyventojams yra pagrindo nerimauti, DELFI teiravosi Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų. Tačiau šie į klausimą atsakyti negali – to nereglamentuoja teisės aktai.

Pasak Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Vytienės, apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis galimi per maistą (vandenį), odą ir orą.

„Visuomenės sveikatos saugos teisės aktai cheminių medžiagų kenksmingų lygių žmogaus sveikatai pastatų konstrukcijose nereglamentuoja, tačiau yra nustatyta didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija, taikoma gyvenamųjų patalpų, taip pat visuomeninių pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui“, - teigiama Vilniaus visuomenės sveikatos centro atsakyme.

Siūlo atlikti papildomus tyrimus

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo Virginijaus Keturkos, esamoje situacijoje užterštas gruntas turi būti nukastas - jei viskas bus įvykdyta taip, kaip nurodo specialistai, problemos neliks.

Kitas klausimas – dėl pastato konstrukcijų. Jo nuomone, dėl sienų, dangų turi būti atlikti papildomi tyrimai.

„Įranga buvo demontuota, o visa, kas liko po įrangos naudojimo, galėjo nusėsti į gruntą, grindis, lubas sienas. (...) Kažkokie tyrimai tikrai reikalingi, reikia pasižiūrėti. Juk, pavyzdžiui, gal kokiose patalpėlėse naudojo radioaktyvaus formato šaltinius. Signalinius tyrimus, jei jie dar neatlikti, vertėtų pasidaryti“, - kalbėjo specialistas.

V. Keturkos teigimu, nors, kaip pažymi geologai, pastato viduje vizualiai matomos taršos nėra, tačiau jei likę senos dangos, reikėtų paimti jų likučių - galbūt jose yra metalo, rūgščių likučių. „Jei tai nereglamentuota, bet kelią įtarimų, netgi galbūt ir pavojų, šioje vietoje yra netvarka – neišbaigtas procesas – tarsi ir galima kažką surasti, bet neaišku, kaip ieškoti, ką žiūrėti ir kaip vertinti“, - kalbėjo skyriaus vedėjas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Maskva ieško norinčių baigti statyti „Maskvos namus“ Vilniuje (19)

Maskvoje paskelbtas konkursas rangos darbams, skirtiems užbaigti Vilniuje esančio kultūros ir verslo bendradarbiavimo centro „Maskvos namai“ pastato statybą, skelbia Russianconstruction.com.

Siūloma naujakurių kvartalus Vilniaus rajone prijungti prie sostinės (62)

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų pradėtas svarstyti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių ribų keitimo projektas.

Vilniaus širdyje – dar vienas prabangus viešbutis (13)

2018 m. pradžioje Vilniuje, senamiesčio širdyje esančiuose Pacų rūmuose, Didžiojoje gatvėje, duris atvers pirmasis tarptautiniu mastu vertinamo tinklo „Design Hotels“ penkių žvaigždučių viešbutis „Archer Mansion Hotel“.

„Mitnija" gavo 9 mln. eurų užsakymą iš „Aibės" (13)

„Mitnija", viena didžiausių statybos kompanijų Lietuvoje, ir daugiau kaip 160 įmonių vienijantis prekybos įmonių aljansas „Aibė" pasirašė 9 milijonų eurų vertės projektavimo ir statybos sutartį statyti „Aibės" logistikos centrą Kauno rajone, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Nustatyti reikalavimai, kaip sodinti medžius ir krūmus privačioje žemėje (144)

Ketvirtadienį įsigaliojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patikslintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.