Šalia madingų loftų – nafta užteršta žemė

 (175)
Ar bus saugu gyventi buvusios kuro aparatūros gamyklos teritorijoje Vilniuje įrenginėjamuose loftuose? Tokius klausimus keliančius žmones gąsdina žinia, kad kai kuriose pastato vietose grunto užterštumas naftos produktais 26 kartus viršija leidžiamą normą. Projekto „Loft Town“ atstovai tikina, kad užterštas gruntas bus išvežtas, tad gyventojai bus visiškai saugūs. Tačiau niekas negali pasakyti, ar pavojingomis medžiagomis neužterštos pastato konstrukcijos – to nereglamentuoja teisės aktai.
Loftų statybos Vilniuje
Loftų statybos Vilniuje
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

Kuro aparatūra – kuro siurblių ir purkštuvų gamykla, veikusi 1959-2002 m. Gamyklai nutraukus veiklą, pastate buvusi gamybinė įranga demontuota ir parduota iš varžytinių. Dabar buvusios gamyklos teritorijoje rengiamasi įsteigti miestą mieste: čia bus suformuoti įvairaus dydžio butai, studijos, loftai ir darbui skirtos patalpos.

Tačiau ar minėta gamykla, kurioje buvo apdirbamas metalas ir naudojami chemijos produktai, ateityje nekels pavojaus sveikatai? Tokį kliento klausimą tvirtina gavusi viešoji įstaiga „PoliPRO“. Konsultacine ir tyrimų veikla užsiimančios įstaigos vadovas Vladyslavas Semeniukas aiškina, kad į jį kreipėsi loftą įsigyti panoręs žmogus, nusprendęs patikrinti, ar teritorija tikrai saugi.

V. Semeniukas užsakė gamyklos teritorijoje įrengiamo „Loft Town“ žemės mėginių tyrimus. Su anstolio priežiūra paimti mėginiai – pusė kilogramo grunto iš kuro aparatūros gamyklos cechų patalpų – perduoti ištirti Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijai.

Ekspertai nustatė, kad tirtame grunto mėginyje didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijo nikelis ir naftos produktai. Pagal nustatytas Lietuvos higienos normas, dirvožemyje nikelio gali būti ne daugiau kaip 75 mg/kg, aptikta 90,7 mg/kg. Naftos produktų norma – ne daugiau 50 mg/kg, jų aptikta 316,96 mg/kg. Tokias išvadas savo parašu patvirtino laboratorijos direktorius Romualdas Brusokas.

Aplinkosaugininkai gruntą įpareigojo išvežti

Dar iki tyrimų rezultatų, „PoliPRO“ kreipėsi į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą. V. Semeniukas domėjosi, ar dėl šios teritorijos nėra gauta skundų.

Paaiškėjo, kad aplinkosaugininkams apie užterštumą naftos produktais buvusioje gamykloje taip pat žinoma. Agentūra atsakė gavusi raštą iš Lietuvos geologijos tarnybos apie minėtoje teritorijoje atliktą preliminarų ekogeologinį tyrimą. Rašte konstatuota, kad Kalvarijų g. 143 esančio pastato centrinėje dalyje ribinė vertė naftos produktais viršijama 26 kartus. Dėl to agentūra įpareigojo teritorijos valdytojus pateikti naftos produktais užteršto grunto pašalinimo priemonių planus su konkrečiais priemonių vykdymo terminais.

„Išvadose parašyta, kad gruntas turi būti pašalintas – iškastas, išvežtas, išvalytas, yra aikštelės, kuriose gruntas valomas“, - DELFI aiškino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas Vytautas Eidikonis. Kol kas iš projekto vystytojų aplinkosaugininkai atsakymų negavo, tad ketina kreiptis pakartotinai. Jei aplinka nebus tvarkoma, aplinkosaugininkai statytojus gali nubausti.

Naftos produktų – 26 kartus daugiau nei leidžiama

Statytojų užsakymu ekogeologinius tyrimus teritorijoje atliko ir liekamąjį buvusios gamyklos užterštumą vertino bendrovė „DGE Baltic Soil and Environmet”. Šiuos tyrimus įvertino ir išvadas pateikė Geologijos tarnyba. Tarnyba savo rašte pažymi, kad pastato viduje vizualiai matomos taršos nėra.

Ekogeologinių tyrimų metu išgręžti 6 gręžiniai, iš jų paimti grunto mėginiai. Trijuose bandiniuose nustatyta didesnė nei leistina tarša naftos produktais. Centrinėje pastato dalyje paviršiniame sluoksnyje užterštumas naftos produktais ribines vertes viršija 26 kartus.

Tuo metu daugiaciklių aromatinių angliavandenilių ir sunkiųjų metalų koncentracija grunte leidžiamų normų neviršijo. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijos paskirtį planuojama keisti į gyvenamąją, tarnyba nurodė užterštą gruntą iš teritorijos pašalinti.

„Išardžius betonines pastato grindis ir vizualiai pastebėjus grunto taršą naftos produktais, reikalinga iš naujo įvertinti užteršto grunto kiekius bei sutvarkyti užterštas vietas“, - teigiama Geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus pasirašytame rašte.

Ramina, kad žmonės bus saugūs

„Šiuo metu vyksta pasirengimo statybos darbams darbai: atrenkami rangovai, aptveriama statybvietė, sprendžiami kiti klausimai. Kadangi vykdoma pastato rekonstrukcija, bus atliekami tam tikrų pastato konstrukcijų griovimo ardymo darbai. Grunto pašalinimas yra dalis su pastato griovimo/ demontavimo darbais susijusių darbų ir juos atliks konkurso metu atrinktas rangovas tokiems darbams atlikti“, - atsakyme DELFI tvirtino projekto „Loft town“ vadovė Rūta Rimkienė.

R. Rimkienės teigimu, tarša naftos produktais, viršijanti leidžiamas ribas, aptikta 3 tirtuose bandiniuose. Viename gręžinyje ribinė vertė viršijama 26 kartus. R. Rimkienė tikina, kad gruntas bus nukastas ir sutvarkytas pagal visus reikalavimus. Pasak R. Rimkienės, gilesniuose sluoksniuose naftos produktų koncentracija grunte leistinų normų neviršija. Ji taip pat pabrėžė, kad gruntas nėra užterštas sunkiaisiais metalais.

„Mano nuomone, žmonės turėtų būti visiškai saugūs. Tiek patys statytojai yra suinteresuoti sukurti gerą produktą, tiek finansų institucijos, finansuojančios projekto vystymą, stebi aplinką, kurią kuria investuotojai, tiek institucijos, atsakingos už esminius statinių saugos ir paskirties reikalavimus, prižiūri šiuos procesus“, - kalbėjo R. Rimkienė.

Ji užsiminė, kad šios temos kėlimas gali būti susijęs su užterštą gruntą valančių ir tokias paslaugas galinčių teikti kompanijų interesais.

Pavojaus sveikatai nereglamentuoja teisės aktai

Ar potencialiems loftų gyventojams yra pagrindo nerimauti, DELFI teiravosi Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų. Tačiau šie į klausimą atsakyti negali – to nereglamentuoja teisės aktai.

Pasak Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Vytienės, apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis galimi per maistą (vandenį), odą ir orą.

„Visuomenės sveikatos saugos teisės aktai cheminių medžiagų kenksmingų lygių žmogaus sveikatai pastatų konstrukcijose nereglamentuoja, tačiau yra nustatyta didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija, taikoma gyvenamųjų patalpų, taip pat visuomeninių pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui“, - teigiama Vilniaus visuomenės sveikatos centro atsakyme.

Siūlo atlikti papildomus tyrimus

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo Virginijaus Keturkos, esamoje situacijoje užterštas gruntas turi būti nukastas - jei viskas bus įvykdyta taip, kaip nurodo specialistai, problemos neliks.

Kitas klausimas – dėl pastato konstrukcijų. Jo nuomone, dėl sienų, dangų turi būti atlikti papildomi tyrimai.

„Įranga buvo demontuota, o visa, kas liko po įrangos naudojimo, galėjo nusėsti į gruntą, grindis, lubas sienas. (...) Kažkokie tyrimai tikrai reikalingi, reikia pasižiūrėti. Juk, pavyzdžiui, gal kokiose patalpėlėse naudojo radioaktyvaus formato šaltinius. Signalinius tyrimus, jei jie dar neatlikti, vertėtų pasidaryti“, - kalbėjo specialistas.

V. Keturkos teigimu, nors, kaip pažymi geologai, pastato viduje vizualiai matomos taršos nėra, tačiau jei likę senos dangos, reikėtų paimti jų likučių - galbūt jose yra metalo, rūgščių likučių. „Jei tai nereglamentuota, bet kelią įtarimų, netgi galbūt ir pavojų, šioje vietoje yra netvarka – neišbaigtas procesas – tarsi ir galima kažką surasti, bet neaišku, kaip ieškoti, ką žiūrėti ir kaip vertinti“, - kalbėjo skyriaus vedėjas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Intriguojantis pajūrio verslininkų sumanymas: pastatė namą, kuriame niekas nenorėtų gyventi (83)

Verslininkai Klaipėdos rajone pastatė tokį gyvenamąjį namą, kurį įdomu apžiūrėti, tačiau jame gyventi veikiausiai niekas nenorėtų. Net ir Lietuvos įžymybės, apsilankiusios šiame name, prisipažino, jog jaučiasi lyg laive, svaigsta galva.

Londonas tirs NT rinkos padėtį mieste (2)

Londono meras reiškia susirūpinimą dėl augančių užsienio investicijų į miesto nekilnojamąjį turtą, kurios kelia būsto kainas. Jungtinėje Karalystėje pasirodžius pranešimų, kad vis daugiau trisdešimties metų sulaukusių žmonių iš sostinės kraustosi į kitus miestus, Londono meras Sadiqas Khanas inicijuoja tyrimą dėl gyvenamųjų namų rinkos.

Butas nuomai senamiestyje – balkonas ir parkavimas (6)

Apie prabangesnius nekilnojamojo turto objektus mėgstama sakyti, kad tai saugi, nors ir ne pati pelningiausia, investicija.

Butas nuomai – dar liko dveji metai pradėti (144)

Vis daugiau mūsų tautiečių galvodami kaip įdarbinti pinigus dairosi į nekilnojamąjį turtą.

Vilniuje duris atvėrė „Quadrum“ verslo centras (71)

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, duris oficialiai atvėrė dešiniajame Neries krante įsikūręs verslo miestas „Quadrum“, į kurį Norvegijos įmonių grupė „Schage Group“ investavo 100 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.