Gražiame sklype Kauno rajone gyvenantys žmonės patys savo rankomis sutvarkė greta esantį mišką: išpjovė nereikalingas atžalas ir surinko kalnus šiukšlių. Gyvenant išpuoselėtame miške nesinori keisti vietos, tačiau ką daryti, kai savame name pradedi nebeišsitekti? Išeitis – atskiras namukas svečiams ir veiklai, kuriai reikia ypatingos erdvės.
Sumanę pasistatyti ūkinį pastatą, žmonės vėl kreipėsi į architektų biurą „Vilius ir partneriai“, kuris anksčiau projektavo jų namą. „Šios šeimos gyvenamasis namas nėra prašmatnus ar didelis, vieno aukšto. Jame įsikūrusi šeima su mažais vaikučiais, bet dar yra suaugusių vaikų, gyvenančių atskirai, be to, čia mėgstantys svečiuotis draugai kartais lieka nakvoti nuo Kauno nutolusiame Jaučakių kaime“, – apie svečių namelio atsiradimo priežastį pasakojo architektė Vida Vyšniauskienė.
„Kiekvieną projektą mėgstu daryti skirtingai, neturiu savo stiliaus, kurį stengčiausi primesti klientui. Dažniausiai sėdžiu, klausau, ką žmonės kalba, ką įsivaizduoja, koks jų gyvenimo būdas. Sugromuluoju ir bandau pateikti kaip jų pačių sugalvotą, bet profesionaliai įgyvendintą dalyką“, – teigė architektė, kuri su kolega Viliumi Adomavičiumi dažniausiai projektuoja modernaus stiliaus namus. „Yra tekę ir konkrečios stilistikos kurti: industrinius arba etninius. Niekada nebandau kopijuoti gryno stiliaus, įnešu savitumo“, – sakė pašnekovė.
Svečių namo pirmame aukšte suprojektuota bendra erdvė, o antrame įrengti kambariai, skirti svečiams nakvoti. Iškastas rūsys tapo vyno saugykla ir degustacijų vieta. Tokiam ypatingą paskirtį turinčiam statiniui buvo parinkti ir atitinkami interjero sprendimai. „Namuose tikriausiai nedarytume tokių dalykų: grindų neklotume plytelėmis, automobilio nestatytume viduje, bet, kadangi šis namas skirtas bendrauti ir vynui degustuoti, – viskas tiko“, – sakė V.Vyšniauskienė.
Antrame pastato aukšte įrengtuose mansardiniuose kambariuose padaryta lentelių apdaila; vyrauja nuosaiki, neerzinanti spalvų paletė, netrikdanti svečių poilsio. Tačiau svarbiausias veiksmas šiame name vyksta pirmame aukšte, apipavidalintame amerikietišku stiliumi: tekstūrinis fototapetas, vaizduojantis Niujorko naktinį vaizdą, Česterio šviestuvas ir, žinoma, šeimininko ir kompanijos „General Motors“ pasididžiavimas – raudonas kabrioletas „Cadillac Eldorado“. Visi šie elementai nuteikia taip, tarsi išties gyventum paauksuotą gyvenimą, apie kurį užsimena automobilio pavadinimas.
„Interjero projekto tikslas buvo sukurti vizualiai dinamišką bendravimo, filmų žiūrėjimo ir laisvalaikio erdvę. Kaip pagrindinis kompozicinis jos elementas panaudotas 1976 m. laidos „Cadillac Eldorado“ kabrioletas – tiek dėl įkvepiančių formų, tiek dėl aktyvios spalvos. Kiti interjero elementai tik foniniai, tačiau nespalvota grafinė jų raiška kontrastuoja su dideliu aktyviu raudonu automobiliu ir taip sukuriama griežtai veržli erdvės nuotaika. O už didelių stiklinių vitrinų esanti gamtinė aplinka dar labiau sustiprina šį įspūdį“, – pasakojo architektė.
Dar vienas ypatingas interjero akcentas svečių namelyje – platūs sraigtiniai laiptai, įrengti lyg centrinė namo ašis. Smagi autentiška detalė, matoma stovinti prie minkštojo kampo, – pintas antikvarinis vežimėlis. „Pats šeimininkas jame buvo sūpuojamas, – pasakojo V.Vyšniauskienė. – Restauruotas jis tapo įdomia dekoracija.“
Nusileidus žemyn patenkama į vyno rūsį, kuriame laikomos ir degustuojamos kokybiškos kolekcinės šio gėrimo rūšys. Patalpoje nuolat vienoda temperatūra, matyti vyno butelių prikrautos lentynos, statinės ir net degustavimo stalas. Svetingi šeimininkai mėgsta čia priimti svečius. Jiems skirtas namas puikiausiai tinka smagioms vakaronėms, filmų peržiūroms per projektorių ir diskusijoms apie šiųmečio vynuogių derliaus niuansus.
