„Mūsų valdžia turi ilgą kaklą, ir jai reikia bent penkerių metų, kad suprastų, jog jos schemos neveikia. Apie renovaciją kalbame jau nuo Nepriklausomybės pradžios, bet kol kas niekas nevyksta. (...) Dabartinė valdžios schema užprogramuoja nesutarimus tarp gyventojų, daugumos terorą prieš nesutinkančiuosius. Šito būtų galima išvengti mano siūlomos schemos atveju“, – sakė R. Kuodis.

Analitikas siūlo, kad valdžia turėtų imtis iniciatyvos ir renovuoti daugiabučius, kurių gyventojai ir toliau mokėtų už šildymą tiek pat, kiek ir iki renovacijos. Gautas skirtumas tarp realiai sunaudotos šilumos ir gyventojo sumokamų įmokų bei dalis biudžeto lėšų ir leistų finansuoti renovaciją.

„Dauguma gyventojų neturi tinkamų paskatų ar lėšų renovacijai. Seni žmonės nenori renovacijos, nes galvoja, kad galbūt neilgai gyvens, be to, jie gauna kompensacijas už šildymą. Turtingesni žmonės nesuka galvos, kiek jie moka už šildymą. Lieka nedidelė saujelė laiptinės gyventojų, kurie ir nori, ir gali renovuoti būstą. Jie turi įtikinti pasyviąją ir nemotyvuotą daugumą. Štai kodėl renovacija iki šiol buvo fiasko patyręs projektas“, – savo siūlymą argumentavo analitikas.

Jo manymu, kiekvienu atveju turėtų būti atliekamas energetinis auditas, kuris identifikuotų didžiausias namo energetines skyles. Tada reikėtų pradėti nuo didžiausių skylių užlopymo – durų, langų, namo siūlių.

„Sienų šiltinimas, atrodo, yra mažiausiai efektyvus energijos taupymo ir sąnaudų santykio prasme.
Kadangi stringa būstų renovacija, valdžia imasi jai priklausančių pastatų šiltinimo, tačiau apšiltinti mokyklų sienas nėra protinga – patys mokiniai kvėpuodami, dūkdami šildo mokyklą“, – dėstė R. Kuodis.

Jis taip pat tvirtina, kad įkūrus valstybinį renovacijos fondą būtų išvengta dabartinės problemos, kai bankai nenori skolinti „neaiškioms bendrijoms“, kurios neturi jokio turto.

„Šiuo metu valdžia kaltina bankus, kad neva jie stabdo renovaciją. Tačiau bankai nenori turėti reikalų su neaiškiomis bendrijomis, kurios neturi jokio turto. Tačiau problema yra ne tiek bankai, kiek ydinga renovacijos koncepcija. Jeigu bankai turėtų dirbti su vienu valstybiniu renovacijos fondu, kurį aš siūliau įkurti, reikalai pajudėtų. Mano skaičiavimais, vienas renovacijai išleistas litas papildytų biudžetą 40 centų. Tačiau pati valdžia to, atrodo, nesupranta. Renovacijos projektą didžiąja dalimi apmokėtų „Gazprom“. Gyventojai gyventų šiltesniuose, geresnio estetinio vaizdo būstuose, pinigai, kurie šiuo metu atitenka „Gazprom“, galėtų atitekti vidaus rinkai dėl to turtingiau gyventumėme mes visi. Tačiau, deja, renovacijos projektas yra aklavietėje“, – kalbėjo R. Kuodis.

DELFI primena, kad prieš keletą savaičių premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad naujoji renovacijos programa nė nepradėta įgyvendinti. Tuo tarpu daugiabučių bendrijas vienijančių „Būsto rūmų“ prezidentas Juozas Antanaitis DELFI valstybinę renovavimo programą vadina šnipštu ir primena, kad nei šiemet, nei pernai pagal ją neatnaujintas nė vienas daugiabutis.

Iš viso Lietuvoje yra apie 30 tūkst. renovuotinų daugiabučių.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojai per metus už centralizuotą šildymą sumoka apie 1 mlrd. Lt. Absoliuti dauguma šilumos Lietuvoje gaminama iš rusiškų dujų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją