Nors buvo numatyta, kad renovacija baigsis lapkričio gale, dar ir prieš pat didžiąsias metų šventes gyventojai vis dar klampojo per purvynus ir į laiptinę patekti galėjo per nutiestą lentą, kuria it tilteliu reikėjo pereiti griovį, atsiradusį atkasus pamatus.

Kiek anksčiau rašėme, kad prasidėjus šildymo sezonui pusė namo šildytis negalėjo, o už mėnesio gale keletą dienų įjungto šildymo susimokėjo kaip už visą mėnesį. Tačiau tuo bėdos nesibaigia – pasirodo, namas tiesiog skyla per pusę, o atsakingos institucijos tiesiog gūžčioja pečiais ir vadina tai atsitiktinumu.

Įtrūko pasikeitus orams

Minėto namo 13-ojo buto gyventoja Jolanta trūkinėjančio namo „grožį“ pamatė iš arti – įtrūko jos bute esanti virtuvę ir svetainę skirianti siena. Ir ne šiaip sau įtrūko, o tiesiog atskilo nuo lubų bei nuo lauko sienos.

„Jau po to, kai darbininkai atkasė namo pamatus, miegojau ir anksti ryte, gal apie šeštą, išgirdau kažkokį tuksėjimą. Pagalvojau, gal darbininkai dirba nuo pat ankstyvo ryto. Vyrui buvo laisvadienis, tad kėlėmės vėliau, kad vaiką nuvestume į darželį.

Pasodinau vaiką svetainėje, kad galėtų televizorių pasižiūrėti, o toji siena ėmė mums akyse byrėti. Siena skilo, iš pradžių, matyt, gilumoje, tuksėjimas dėl to ir girdėjosi, o paskui skilo skilo ir visa atskilo.

Vakare, apie aštuntą, atvažiavo darbininkai pas mane, nes toji atplyšusi siena ėmė spausti vamzdyną, ėmė bėgti karštas vanduo į butą. Ačiū Dievui, šilumininkai buvo netoliese, atvyko, sutvarkė, truputį užtinkavo, tačiau siena ir toliau sėkmingai skyla“, – pasakoja Jolanta, rodydama į žiojinčias ertmes.

Panašu, kad sienos įtrūkimo padengimas tinku pagelbės tiek pat, kiek padėtų, pavyzdžiui, užklijuota lipni juosta.

Prašo sutvirtinti


Gyventoja pasakoja, kad buvo pasikvietusi ir „Kėdainių butų“ vadovą, šis atėjo su ekspertu, jie gūžčiojo pečiais ir negalėjo nuspręsti, grius toji siena, ar laikysis.

„Pamatai paplauti, namas skilęs, uždengė tą skilimą izoliacine medžiaga, ekspertai nemato jokių kitų skilimų, tik mano bute. Ir teigia, kad tai atsitiktinis įvykis. Mes visi žinome, koks tas namas yra ir koks buvo dar prieš renovaciją.

Gyvenimas tarsi košmare: renovuojamas namas skyla pusiauNamas dar neatiduotas, o mes nežinome, nei kiek mokėsime pinigų, nei ką, o namas perpus trūksta. Jeigu „Kėdainių butai“ administruoja namą, tegul sutvarko namo apačią, pamatus, kad tos sienos turėtų ant ko laikytis“, – kalba kėdainietė.

Jolanta pasakoja kol kas net nesvarstanti apie buto remontą, nes neaišku, ką daryti galima, ir apskritai – ar verta. Nors kėdainietė tikina kalbėjusi su architektais ir šie ją tikino, kad atplyšusią sieną išgriauti galima, tačiau Jolanta baiminasi tą daryti, kol namo būklė tokia nestabili.
„Virš manęs gyvena žmonės, pasidarę remontą, gipskartoniu uždengę sienas, jei ten kažkas skils, jie net nematys kurį laiką.

Namas ir toliau sės, o paskui gal mane apkaltins, kad va – išsigrioviau sieną, ir dabar viskas aplink skilinėja, paskui kitiems bus daugybė bėdos, o apkaltins mus“, – nerimauja Jolanta.

Atsimuša į abejingumą

Kėdainietė pasakoja, kad nuo pat renovacijos pradžios ji vis bando išsiaiškinti jai rūpimus dalykus, tačiau atsako mažai. O ir problemoms prispyrus pagalbos nesulaukiama.

Buto, kuriame įskilo siena, gyventoja Jolanta tikina, kad jai ne tik neramu dėl jos vaiko saugumo – ji teigia bijanti ir daryti remontą, kad nepakenktų kaimynams.

„Beldžiamės į uždarytas duris, ne kitaip. Aš „Kėdainių butams“ po kaklu kabu nuo pat vasaros, renovacijos pradžios. Kai buvo atėję, jie sakė, kad padės išgriauti sieną, bet man ne to reikia, mes savo buto remontą patys pasidarysime. Man reikia, kad jie sutvarkytų namo apačią, namo pamatus, juk renovacija nuo to ir prasideda – pamatų, stogo, o čia kaip? Pamatai byra, namas smunka, o jie sako, kad nieko negali padaryti“, – nerimauja Jolanta.

Kėdainietė taip pat skundėsi ir keistais renovacijos sprendimais – pavyzdžiui, vandens tiekimas sutvarkytas taip, kad, kaip juokaudama sako pati Jolanta, susipykusi su kaimynais ji galėtų jiems užsukti vandenį.

„Mūsų bute padarė visą santechnikos mazgą – supyksiu ant kaimynų ir galėsiu vandenį ir karštą, ir šaltą užsukti“, – juokauja Jolanta, tačiau kartu ji nerimauja, kad neaišku, kokiomis medžiagomis darbininkai bandys izoliuoti dabar atvirus vamzdžius – juk namuose mažametis vaikas.

„Dabar vaikas sirgo savaitę laiko, tai net neleidome į svetainę jo, nes ką aš žinau, kas tai sienai nutiks – ar dar byrės ji, ar ne, ar nuvirs, ar ne. Drėgmės pilna, sienos pelija. Durys visos nusėdusios. Grynai atsitiko tas skilimas, kai staigiai atšalo, paskui atšilo. O gavosi, kad mes atsakingi, kad mes kalti. Mes nieko nedarėme, o siena ėmė ir nusmuko.

Po buto apačia eina šalto vandens vamzdžiai, patekti įmanoma ten, atkėlus dangtį. O jei avarija įvyks – tai žmogaus grindis reikės lupti? Be to, tas vamzdynas senas, nuo jo drėgmės daug eina, visa siena supelijusi“, – skundėsi Jolanta.

Nevykęs sutapimas?

Susidariusią situaciją vertino atestuotas statinio statybos techninis prižiūrėtojas A. Balukonis. Savo išvadoje jis teigia, kad po minėtu butu nėra rūsio, o grindys yra įrengtos tiesiai ant grunto, o įtrūkusi siena nėra laikančioji.

„Laikančiosiose konstrukcijose iš patalpų vidaus nepastebėta jokių plyšių ar deformacijų. Šio buto vidaus pertvarose matosi 3–7 mm plyšiai ties lubų perdanga ir durų angomis.

Šis pertvarų defektas yra tipinis anksčiau pastatytų gyvenamųjų, kurių pertvaros yra pirmame aukšte. Praktika rodo, kad toks sėdimas esant 60 cm storiui yra nuo 3 iki 10 cm“, – taip teigiama paaiškinime. Vadinasi, gyventojai turėtų nenustebti, jei vieną dieną pro tarpą tarp sienos ir lubų galės pralįsti katinas.

Be kita ko, išvadoje teigiama, kad vykdomi renovacijos darbai įtakos pertvarų deformacijai neturėjo. Sienos byrėjimo priežastis – netinkamai atliktas grunto po pertvaromis sutankinimas, reikiamų pamatų po jomis neįrengimas, o tai turėjo būti atlikta dar namo statybos metu. Taip pat išvadoje teigiama, kad artimiausiu metu pertvarų griūtis negalima, kitaip tariant, žmonės gali saugiai gyventi šalia atskilusios sienos.

Bėda nuo seno

Namą administruojantys „Kėdainių butų“ darbuotojai tikina, kad buto siena suskilo tikrai ne nuo renovacijos darbų, mat namo pamatai net nebuvo judinti, o pasėdusios grindys gali būti dėl netinkamos ankstesnės buto priežiūros.

„Tikrai siena nesuskilo dėl vykdomų renovacijos darbų. Mes ir patys žiūrėjom, ir inžinieriai žiūrėjo – tikrai ne tokia priežastis. Šitas namas yra labai senas, ir problema yra sena. Akivaizdu, kad problema yra ne dėl renovacijos.

Butas yra paveldėtas, anksčiau būdavo mada plauti grindis naudojant daug vandens, kuris ir subėgdavo po grindimis ir sukėlė dalį problemų.

Pavojaus nėra, kad kažkas nukris, sugrius, o kadangi ta situacija yra susidariusi žmogaus buto viduje, „Kėdainių butai“, net ir būdami namo administratoriais, lįsti ir nieko daryti ten negali“, – tikino „Kėdainių butų“ gamybos vadovas Rimas Šleivys.

Tiesa, pašnekovas pripažino, kad bute grindys yra nusėdusios, tačiau tikino, kad skilusi siena nėra laikančioji, o tiesiog pertvarinė, kuri neturi jokios įtakos lubų stabilumui.

Remontą daryti gali drąsiai

Pašnekovas taip pat tikino, kad buto gyventoja turėtų nesibaiminti darytis remontą – niekas jos apkaltinti dėl vėlesnių namo konstrukcijos pokyčių negalės, mat jau yra parašyta išvada, kurioje teigiama, kad namo nusėdimui įtakos turi tai, jog namas yra senas ir galimai pastatytas nepritaikius reikiamų technologijų grunto sutankinimui.

„Kiti žmonės tikrai patys prašo leidimų pertvaras išgriauti, daryti didesnes erdves, o čia šita siena tikrai gali būti griaunama. Kaip nugriauti sieną – jau jų pačių reikalas, žinoma. Jeigu griauti nenori, galima užtaisyti atsivėrusias ertmes, bet žinoma, yra galimybė, kad grindys dar pasės, ir plyšys vėl atsivers. Tačiau esminių pokyčių ta siena tikrai nesukelia – ji kampu pastatyta, ir net jei viena pusė pasmuktų, kita vis tiek remtųsi į lubas ir viskas būtų gerai“, – ramino A. Šleivys.

„Kėdainių butų“ gamybos vadovas tikino, kad namo pamatai yra gana tvirti, ir renovacijos darbai jiems negalėjo pakenkti.

„Renovacijos metu pamato dalis buvo atkasta. Pamato gylis – mažiausiai 1,5 m. Atkasta tik apie 60 cm pamato, po pamatu net nepalįsta, kad būtų kažkas sujudinta. Apskritai iki tos virtuvės tie pamatai net nepakasti, dar iki jų neprieita net, tai kaip tie renovacijos darbai gali lemti sienos nusėdimą? Tikrai ne“, – tikino R. Šleivys.