Daugiabučio renovacija atsieis pusę buto vertės
„Nesu idiotė, kad už renovaciją sutikčiau mokėti daugiau negu pusė buto vertės sumos. Kada man tai atsipirks? Kai už šildymą reikia mokėti po 600 litų kas mėnesį, tai buvau bepradedanti galvoti, kad gal vertėtų. Renovuotuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės už šildymą moka perpus mažiau negu mokėdavo iki renovacijos. Bet kai pamačiau parengto renovacijos projekto paketus ir kiek man tai gali atsieiti, iškart atlyžau“, – pasakojo Vilties gatvės 4 numeriu pažymėto daugiabučio gyventoja.
Pagal minėtam daugiabučiui parengtą pirmąjį renovacijos projekte esantį paketą siūloma apšiltinti namo išorę, stogą, pakeisti langus, įstiklinti balkonus ir atnaujinti šilumos vamzdynus.
Antrajame renovacijos projekto pakete siūloma šalia minėtų renovacijos darbų įdiegti geoterminį šildymą, saulės kolektorių sistemą.
Nurodoma, kad po renovacijos, pasirinkus bet kurį paketą, namo šilumos suvartojimo sąnaudos sumažėtų daugiau kaip 57 procentais.
Namo pirmininkas Ramūnas Veryga gyvena 69 kv. m. bute. Pagal pirmąjį paketą, valstybei finansavus apie 40 procentų renovacijos išlaidų, per 20 metų pirmininkas turėtų sumokėti apie 20 tūkstančių litų. Pagal antrąjį – apie 33 tūkstančius.
„Kainos kosminės, nublanksta bet kokios mintys apie renovaciją. Žinote, labiau apsimoka nugriauti šį seną namą ir pasistatyti naują. Kur girdėta ir matyta, kad už daugiabučio elektros instaliacijos atnaujinimą tektų pakloti per 54 tūkstančius litų, kai realiai galima ir už 20 tūkstančių. Paskaičiavo, kad vien mūsų namo stogo keitimas kainuos 185 tūkstančius litų. Geriau jau imti paskolą iš banko ir renovuotis patiems, tada pasidarytume taip, kaip iš tiesų norime patys“, – svarstė pirmininkas.
Pasak jo, dauguma gyventojų, sužinoję preliminariai projekte paskaičiuotas kainas, renovacijai nepritarė. Tačiau name iš 44 butų 15-oje jų gyvena socialiai remtini asmenys, kuriems valstybė už renovaciją kompensuos visą sumą. R. Verygos teigimu, tie gyventojai naudojasi savo padėtimi ir jie renovacijos nori.
Su rangovais bylinėjosi teismuose
„Pritariu renovacijai tik tuo atveju, jeigu projekte numatyta ne tik sienų aplipdymas, stogo, langų keitimas, bet ir šilumos mazgų atnaujinimas, radiatorių keitimas, ventiliacijos sistemos sutvarkymas“, – savo nuomone dalijosi daugiau nei prieš šešerius metus vieno pirmųjų Alytuje renovuoto Putinų gatvės 2 numeriu pažymėto daugiabučio bendrijos pirmininkė Eglė Radzvilavičienė.
Šio namo gyventojai, kuriems už renovaciją su valstybės parama priskaičiuota per 15 metų išmokėti po 16-18 tūkstančių litų, šiandien dievagojasi geriau nebūtų tam pritarę, esą dėl netinkamai atliktų renovacijos darbų problemų name kasdien vis daugiau ir reikia dar daug investuoti norint jas pašalinti.
„Name ant sienų, lubų jau išlindo pelėsiai. Paskutinio, penkto aukšto, gyventojai žiemą šąla, o lietingomis dienomis nuo lubų laša vanduo. Rūsys buvo visiškai užaklintas – sudėti nevarstomi langai. Dabar ten kaupiasi drėgmė. Teigiamas tik vienas pokytis – už šildymą per mėnesį mokame mažiau. Dabar sąskaitos tesiekia apie 200 litų per šalčiausią mėnesį. Investicijos buvo didelės, bet kada jos atsipirks, neaišku. Vargu, ar pagyvenę žmonės to sulauks“, – dėstė namo bendrijos pirmininkė.
Moters teigimu, daugiabučio namo stogo remontas nebuvo įtrauktas į investicinį projektą, o dabar rangovai ir projekto rengėjai teigia, jog namo bendruomenė to nenorėjo. „Kažkas žmonėms turėjo paaiškinti, kodėl svarbu apšiltinti namo stogą ir kiekvieno renovacijos darbo svarbą, ką jis duoda namui ir kokios pasekmės ko nors atsisakius. Tuomet stogą galėjome apšiltinti“, – sakė E. Radzvilavičienė.
Moteris teigė, kad atliktų darbų aktuose – daug neatitikimų tarp darbų, kurie buvo numatyti projekte ir tų, kurie iš tiesų buvo padaryti. Dėl to namo bendrija su renovacijos darbus vykdžiusia bendrove bylinėjosi teismuose. Kauno apygardos teisme priimtas sprendimas buvo palankus rangovams, o kreiptis į aukščiausiąjį teismą namo gyventojai jau nebenorėjo, nors E. Radzvilavičienė teigė neabejojanti, jog būtų pavykę įrodyti teisybę, esą surinkta pakankamai įrodymų dėl renovacijos darbų neatitikimo.
„O gal vis dėlto esame per maži bylinėtis su įmone“, – svarstė moteris.
Vilioja perpus mažesnėmis šildymo kainomis
Viešosios įstaigos „Alytaus energinio efektyvumo didinimo agentūra“, užsiimančios daugiabučių renovacijos organizavimo darbais, vadovo Prano Jaciunsko teigimu, gyventojai neturėtų abejoti renovacijos nauda, jau vien todėl, kad daugiabučių šilumos sąnaudos sumažėja maždaug 50-60 procentų, todėl ir sąskaitos už šildymą ženkliai sumažėja. Pasak jo, renovacijos išlaidos atsiperka per maždaug 9-12 metų.
„Renovuotame daugiabutyje esantį butą gyventojai parduos daug greičiau nei nerenovuotame. O Putinų gatvėje renovuoto daugiabučio paskutinio aukšto gyventojai šąla dėl to, kad nesutiko renovuoti stogo. Kitiems, besiskundžiantiems, kad net po renovacijos bute šalta, galėčiau pasiūlyti pirmiausia subalansuoti šildymo sistemą“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu Alytaus miestui rengiama dar apie 30 investicinių projektų, skirtų kitų metų daugiabučių renovacijai.
