Nenusileidžia SGD terminalo statybai
Šiam projektui žalią šviesą įžiebė ir Klaipėdos savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi naujajai teritorijos tarp Herkaus Manto, Liepų, J. Karoso bei Danės gatvių detaliojo plano koncepcijai. Miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad nors pagal Teritorijų planavimo įstatymą toks formalus pritarimas nebūtinas, juo teatro rekonstrukcijos sprendimui norėta suteikti neabejotiną politinį svorį.
V. Grubliausko žodžiais, pagal svarbą šis projektas lygintinas su Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. „Galbūt ši koncepcija ir nėra ideali, tačiau jei tik būtume suabejoję, tai būtų tapę tobulu pretekstu pasakyti Lietuvai, kad Klaipėda nenori, blaškosi, dvejoja, ir, mano manymu, tai būtų turėję dramatiškų padarinių“, – neabejoja Klaipėdos meras.
Kad 1964 metais centrinėje uostamiesčio dalyje iškilęs Muzikinio teatro pastatas nusidėvėjęs ir fiziškai, ir morališkai, matyti plika akimi. Ekspertai konstatuoja dar daugiau – statinys neatitinka nė vieno šiuo metu galiojančio standarto, o čia esančią teatro įrangą, kuri yra viena seniausių Lietuvoje, eksploatuoti jau ne tik sunku, bet ir pavojinga. Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Ramūno Kaubrio, šiandien statinio būklė yra tokia, kad įmanomi tik du scenarijai – arba jį rekonstruoti, arba išvis uždaryti.
„Generavome įvairius variantus, tarėmės su specialistais. Būta vizijų, kad galbūt pusę pastato reikėtų palikti tokį, koks yra, o dalį griauti. Šiandien projektas yra vienareikšmiškai įvardytas – mums labai padėjo Lenkijos specializuotos įstaigos „Teatras“ specialistai – architektai, technologai, kurie turi didžiulę praktiką ir statant naujus teatrus, ir reorganizuojant esamus. Mes turime tinkamas erdves, tik jas reikia performuoti, racionaliai išnaudoti“, – kalbėjo R. Kaubrys.
Pasisakė ir paveldo sergėtojai
Lenkų specialistų išvados padėjo tašką ir ankstesnės įstaigos vadovybės pareiškimams, kad dabartinis teatro pastatas apskritai nepritaikytas tokiai veiklai jau vien dėl prastos žiūrovų salės akustikos, kurios neva neįmanoma pagerinti.
„Manyčiau, anksčiau tiesiog buvo kalbama tam, kad būtų kalbama, bet tos šnekos nebuvo pagrindžiamos. Kad įsitikintume, ar pasieksime norimą rezultatą, kompetentingiems specialistams ir buvo užsakytos galimybių studijos“, – komentavo Muzikinio teatro rekonstrukcijos ir plėtros projektą administruojančios įmonės „Lietuvos paminklai“ generalinis direktorius Vydmantas Drumsta.
Anot teatro vadovo R. Kaubrio, į šiandienos sprendimą ne griauti, o rekonstruoti pastatą, praplečiant jį priestatais, atvedė ne viena aplinkybė. „Griauti dabartinį teatrą ir statyti naują būtų nelogiška ne vien dėl sąnaudų. Architektai, kiti specialistai, kurie dar pamena šio pastato statybas, sako, kad žemėje stūkso didžiuliai, labai tvirti poliai. Taigi susidurtume su klodais, kurie yra giliai žemėje“, – aiškino R. Kaubrys.
Kadangi 33 metrų teatro bokštas įvardijamas kaip saugotina vertybė, pastato nugriovimo klausimu aiškią poziciją yra pareiškęs ir Kultūros paveldo departamentas.
„Lietuvos paminklų“ vadovas V. Drumsta atkreipė dėmesį, kad būtent rekonstrukcija, o ne naujo pastato statybos leidžia tikėtis pritraukti atitinkamų finansavimo šaltinių lėšų. Apie
5 mln. eurų tikimasi gauti iš 2014–2020 metų Kultūros objektų aktualizavimo programos, apie 1,7 mln. eurų – iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonės „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“.
Preliminariai teatro rekonstrukcijos ir plėtros projekto vertė siekia apie 20,5 mln. eurų. Nors dar apie 13,9 mln. eurų planuojama pritraukti iš Valstybės investicijų programos, šiuo metu ieškoma ir kitų potencialių projekto finansavimo šaltinių.
Iki finišo – 5 metai?
Pagal parengtą detaliojo plano koncepciją Muzikinio teatro pastato sklypas turėtų būti išplėstas nuo 3,4 iki 4,16 tūkst. kvadratinių metrų, o įgyvendinus rekonstrukcijos ir plėtros projektą bendras pastato tūris, planuojama, padidės apie 50 proc.
Šiuo metu apie 500 žiūrovų talpinanti pagrindinė salė bus pritaikyta maždaug 700 žmonių, be to, viename iš priestatų planuojama įrengti apie 200 vietų kamerinę mažąją salę. Taip pat bus modernizuota scenos technologija, rekonstruota orkestrinė, atnaujintos repeticijų, dekoracijų, artistų, techninės, visuomeninės ir kitos patalpos.
Dabartinio teatro pastato plėtra numatyta pastatant naujus priestatus teatro kiemo ir greta esančios automobilių aikštelės pusėse. Po pastato rekonstrukcijos į spektaklius atvykę žiūrovai savo transporto priemones galės palikti ne tik artimiausiose Danės, Liepų gatvėse, bet ir po Atgimimo aikšte planuojamoje įrengti 200 vietų požeminėje automobilių aikštelėje.
Šiuo metu atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, paveldosauginis kultūros vertinimas, energinis dabartinio pastato auditas, parengta nauja technologinė ir funkcinė teatro programa, investicinis rekonstrukcijos projektas.
„Lietuvos paminklų“ vadovas V. Drumsta nebuvo linkęs vertinti, kuri projekto dalis – rekonstrukcija ar plėtra – pareikalaus daugiau iššūkių. „Dabar didžiausias iššūkis – parengti kokybišką projektą, nes nuo to priklauso labai daug dalykų. Jei pavyks tai įgyvendinti ir išrinkti kvalifikuotą rangovą, nemanau, kad turėsime didelių problemų“, – svarstė pašnekovas.
Miesto meras V. Grubliauskas svarsto, kad viena sunkiausių užduočių laukia architektų ir projektuotojų: „Vis dėlto tai bus riboti tūriai, tad erdvės išsiskleisti fantazijai – ne per daugiausia.“ Artimiausiu metu planuojama skelbti tarptautinį teatro pastato rekonstrukcijos ir plėtros techninio projekto konkursą. Realiu statybos darbų startu įvardijami 2017 metai. Muzikinio teatro vadovo R. Kaubrio teigimu, įkurtuvės naujajame teatre 2020 metų pabaigoje jo darbuotojams būtų geriausia kalėdinė dovana.
