Pristatė Modernaus meno centrą, kuris iškils vietoj „Lietuvos“ kino teatro

 (87)
Pirmadienį Vilniuje pristatytas Modernaus meno centro (MMC) projektas. Naujas MMC muziejus turėtų iškilti vietoje buvusio „Lietuvos“ kino teatro 2019 metais, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.
Pristatė Modernaus meno centrą, kuris iškils vietoj „Lietuvos“ kino teatro
© Savivaldybės nuotr.

Muziejuje Lietuvos ir užsienio meno gerbėjams bus pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960 metų ligi šių dienų.

„Studio Libeskind“ kartu su partneriais Lietuvoje „Do architects“ ir „Baltic engineers“ projektuojamas 3100 kvadratinių metrų muziejaus pastatas iškils vos už kelių žingsnių nuo istorinio Vilniaus senamiesčio. Naujas pastatas turėtų tapti kultūriniais vartais tarp Vilniaus praeities ir dabarties.

„Modernaus meno centro muziejus taps ne tik ypatingos kolekcijos namais, bet savo dizainu sujungs muziejaus erdves su miestu ir taps nauju kultūros centru vilniečiams“, – pranešime spaudai sako architektas Daniel Libeskind.

Išimtinai privačiomis lėšomis privačiame sklype statomas Modernaus meno centro muziejus pripažintas valstybei svarbiu kultūros objektu. Jo statybas planuojama pradėti 2017 metais ir užbaigti 2019 metų pradžioje. Investicija į muziejaus pastatą turėtų siekti apie 5 mln. eurų.

„Modernaus meno centro muziejus įsikurs vietoje, kuri ir anksčiau Vilniuje pasižymėdavo savo ypatinga kultūrine trauka – čia buvo įsikūręs vilniečių pamėgtas „Lietuvos“ kino teatras. Norėčiau pasidžiaugti, kad su Modernaus meno centro muziejaus atsiradimu ši Senamiesčio širdyje esanti vieta prisikels naujam gyvenimui“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Muziejaus pastato projekto idėja – stačiakampiame tūryje atsirandantis įkirtimas tarsi simboliški kultūros vartai, jungiantys senąjį miestą su pastato vidumi ir jame esančia kolekcija.

Tiesių linijų pastato fasadas bus padengtas šviesaus, grublėto betono plokštėmis. Vidinis kiemelis įstrižai perskros visą pastatą nuo vieno kampo iki kito. Jo akcentu taps ryškūs laiptai, jungiantys muziejaus vidaus erdves su miestu ir aikšte, bei kylantys į apželdintą skulptūrų terasą.

Didelio ekspresyvaus vidinio kiemo įterpimas į stačiakampių formų pastato tūrį leidžia architektams atverti visą pastatą, įstiklinant jį nuo lubų iki žemės ir pripildant erdves natūralia dienos šviesa. Pietinėje pusėje šviesa į ekspozicijų sales bus reguliuojama penkių metrų konsolės dėka, kuri šilčiausiais vasaros mėnesiais mes natūralų šešėlį.
Atvykdami iš senojo miesto pusės, lankytojai įžengs į erdvų, saulės šviesos pripildytą fojė. Laisvo atviro plano galerijų erdvėms yra skirta net 1000 kv.m. Jose tilps nuolatinė ir laikinos muziejaus kolekcijos.

MMC muziejuje bus eksponuojama daugiau nei 4000 Lietuvos menininkų darbų, tarp kurių – Vinco Kisarausko tapyba „Krintantis sulaužytas žmogus“ (1965 m.), Arvydo Šaltenio „Moteris“ (1972 m.), Kosto Dereškevičiaus „Pašto dėžutės“ (1987 m.), Antano Sutkaus fotografijos „J. P. Sartre ir S. de Beauvoir Lietuvoje“ (1965 m.), Deimanto Narkevičiaus video „Nesprogusios bombos poveikis“ (2008 m.).

„Modernaus meno centro tikslas – sukaupti ir išsaugoti Lietuvos menininkų darbus. Mūsų statomas muziejus padarys kolekciją prieinamą visiems Lietuvos žmonėms ir svečiams iš užsienio bei prisidės prie šalies kultūros puoselėjimo“, – sako projekto sumanytojas ir Modernaus meno centro įkūrėjas Viktoras Butkus.

Apie Modernaus meno centrą:

Modernaus meno centras – tai Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva 2009 m. įsteigta viešoji įstaiga, šiuo metu veikianti kaip muziejus be sienų. MMC tikslas – sukaupti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir padaryti ją prieinamą tiek Lietuvos, tiek užsienio meno mylėtojams. Kolekcija apima laikotarpį nuo 1960 metų ligi šių dienų. MMC yra įgyvendinęs Literatų sienos ir Vilniaus kalbančių skulptūrų projektus, surengęs virš 30 dailės parodų, išleidęs 24 vaikams ir suaugusiems skirtus edukacinius meno leidinius bei kultūrinius gidus „Vilniaus skulptūrų kelias“ ir „Literatų gatvė“, taip pat aktyviai įsitraukia į kultūros istorijos tyrinėjimus.
Apie „Studio Libeskind“:

„Studio Libeskind“ yra tarptautinė architektų įmonė, turinti biurus Niujorke, Milane ir Ciuriche. Studija kuria ir įgyvendina įvairius urbanistinius, kultūrinius ir komercinius projektus visame pasaulyje. Studija yra sukūrusi daugelio pasaulio muziejų, universitetų pastatų, koncertų salių, viešbučių, prekybos centrų ir gyvenamųjų pastatų projektus.

Studijai vadovauja įkūrėjas ir kūrybos direktorius Daniel Libeskind, kartu su žmona Nina Libeskind. Niujorko ofisui vadovauja pagrindiniai architektai Stefan Blach, Yama Karim ir direktorė Carla Swickerath. Milano ofisui vadovauja direktorius Lev Libeskind kartu su pagrindiniais architektais Giuseppe Blengini ir Agostino Ghirardelli. Ciuricho biurui vadovauja Jochen Klein.

Daniel Libeskind įkūrė „Studio Libeskind“ kartu su žmona Nina 1989 metais, laimėjęs Žydų muziejaus Berlyne projekto konkursą. 2003 metais Daniel Libeskind buvo išrinktas pagrindiniu Pasaulio prekybos centro atstatymo projektuotoju, ir studijos būstinė buvo perkelta į Niujorką. 2005 metais buvo atidarytas dar vienas ofisas Milane, kuris dirba su europiniais projektais. Milano studija kuria produktus, interjerus, turi pramoninio dizaino padalinį „Libeskind Design“. www.libeskind.com

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Lietuvos bankas įspėja apie riziką būsto rinkoje (19)

Lietuvos banko analitikai būsto ir būsto paskolų rinkoje „burbulo“ nemato, tačiau atkreipia dėmesį į nerimą pradedančią kelti tendenciją, kuriai per daug suaktyvėjus Lietuvos bankas būsto paskolas teikiančioms finansinėms institucijoms sugriežtintų paskolos teikimo sąlygas.

A. Salamakinas: pirmą kartą matau, kad priimtume sprendimus dėl vieno šiltnamio (11)

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį nutarė grąžinti taisyti nevienareikšmiškai vertinamas Žemės gelmių įstatymo pataisas, kurios įteisintų statybas ant valstybei priklausančių gamtos išteklių klodų.

Jūriniai konteineriai Kopenhagoje virto būstu studentais (2)

Būstas Danijos Kopenhagos mieste – vienas brangiausių pasaulyje. Bendrovė „Urban Rigger“ padeda šalies studentams spręsti gyvenamosios vietos problemą ir siūlo prieinamą bei nebrangų variantą.

„Icor“ įmonė perka „Veikmės statybą“ (2)

Gavusi Konkurencijos tarybos leidimą, įmonių grupė „Axis Industries“ iš „Veikmės“ valdybos pirmininko Kęstučio Maksimavičiaus ir jo sutuoktinės įsigis 100 procentų statybų bendrovės „Veikmės statyba“ akcijų. Pirkėjo ir pardavėjo sutarimu sandorio suma neatskleidžiama, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Statybininkai išėjo piketuoti: Kauno r. savivaldybė mus žlugdo (8)

Didelis konfliktas kilo tarp Kauno rajono savivaldybės ir statybos bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai”.