Prekybos centrų plėtra Baltijos šalyse: Estija parodys, kur riba

 (43)
Nors daugiausiai ploto prekybos centrai užima Lietuvoje, tikrasis tokių patalpų lyderis Baltijos šalyse yra Estija, kur 1 tūkst. gyventojų tenka 751 kvadratinis metras – vos ne dvigubai daugiau nei Latvijoje.
Prekybos centrų plėtra Baltijos šalyse: Estija parodys, kur riba
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Tarptautinės komercinio nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Colliers International“ atstovas Estijoje Margusas Tinno teigia, kad šalis artėja prie ribos, kai rinka bus visiškai užpildyta.

Jis pasakojo, kad Estijoje prekybos patalpų rinka šiuo metu yra pusiausvyroje, o vystomi projektai nesėkmės sulaukia tik tais atvejais, kai įgyvendina prastą komercinį sprendimą, juose dirba blogi vadovai arba jie yra ypač nepatogioje vietoje.

1,314 mln. gyventojų turinčioje Estijoje prekybos centrai iš viso užima 988 tūkst. kv. m ploto.

Estija taip pat išsiskiria didžiausiuose savo miestuose esančio prekybinio ploto kiekiais. Pavyzdžiui, Tartu, Narvoje ir Pernu jis svyruoja nuo 1,6 iki 3,2 tūkst. kv. m 1 tūkst. gyventojų.

Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad tokia statistika ne visada parodo realią situaciją, kadangi dažnai patys miestai ir juose esantys prekybos centrai tampa regioniniais ar rajonų traukos centrais, kuriuose apsiperka ne tik jų gyventojai, bet ir atvykstantys turistai iš kitų šalių.

Estijos kurortinis miestas Pernu yra išsidėstęs pusiaukelėje tarp Rygos ir Talino, ir sulaukia nemažai pirkėjų iš pravažiuojančio srauto.

Taip pat Pernu ir jos apskrityje yra nemažai vasarnamių, kurių gyventojai vasaros metu neturi didesnių pasirinkimo galimybių ir apsipirkti vyksta būtent į šios apskrities centrą“, – sakė jis.

M. Tinno sakė, kad dabartinis patalpų kiekis Estijoje jam atrodo optimalus.

„Tačiau vis dar yra naujai vystomų projektų, todėl ateityje situacija gali šiek tiek pasikeisti – atsiras naujų laimėtojų ir pralaimėtojų, – pasakojo jis. – Jau šiandien girdime, kad lankytojų skaičius kai kur yra sumažėjęs, o dalis nuomininkų neapmoka savo sąskaitų.“

M. Tinno pabrėžė, kad reikia kalbėti ne tik apie optimalų prekybos centrų plotą, bet ir apie tai, ar parduotuvėms apsimoka juose atsidaryti.

„Stiprūs prekybos centrai išlieka stiprūs. Su problemomis susiduria tie, kurie neturi „savo veido“ ir yra toliausiai nuo pirkėjų srautų“, – dėstė „Colliers“ atstovas Estijoje.

Jis taip pat pastebėjo, kad prekybos centrai estus stengiasi pritraukti ne tik savo dydžiu, bet ir erdviomis automobilių stovėjimo aikštelėmis bei patogiu susisiekimu viešuoju transportu.

Vienas išskirtinių Estijos rinkos bruožų yra tai, kad prekybos centrai beveik nesusiduria su konkurencija iš gatvėse esančių parduotuvių“, – apibendrino jis.

Latvijoje dominuoja Ryga

Latvijos prekybos centrų rinka susikoncentravusi bene išskirtinai šalies sostinėje. Rygoje yra 16 didelių prekybos centrų, naujausias kurių yra „Riga Plaza“.

Tačiau šiemet Lietuvos „Akropolis Group“ ketina pradėti pirmojo savo prekybos centro Rygoje statybas. Naujasis „Akropolis“ su 62 tūkst. kv. m turėtų tapti didžiausiu prekybos centru Latvijoje

1,9 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje prekybos centrai iš viso užima 827 tūkst. kv. m ploto.

1 tūkst. gyventojų tenka 413 kv. m.

„Todėl turint omenyje, kad pirkėjų srautas prekybos centruose yra kur kas didesnis nei gatvėse, paklausos prekybos plotui Latvijoje vis dar yra pakankamai“, – teigė NT bendrovės „Balsts“ valdybos pirmininkas Aigars Zarinšas.

Jis pasakojo, kad, pavyzdžiui, su traukinių stotimi sujungtame „Origo“ prekybos centre per savaitę apsilanko 850 tūkst. pirkėjų.

„Tačiau didžiausi prekybos centrai įsikūrė Rygos priemiesčiuose, pelningiausi kurių yra „Alfa“ ir „Spice“, – sakė A. Zarinšas.

Tačiau šie du prekybos centrai, lyginant su Estijos milžinu „Ulemiste“, yra visai maži.

Lietuvoje – nuosaiki plėtra

Lietuvoje tik Vilniaus apskritis (652 kv. m 1 tūkst. gyventojų) pagal prekybos patalpų plotą nors šiek tiek priartėja prie Estijos vidurkio.

Tačiau atskiruose miestuose lietuviai estus lenkia. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tradicinių ir kitų prekybos centrų pasiūla 1 tūkst. gyventojų tenka labai panašiai ir sudaro apie 1,1 tūkst. kv. m, Vilniuje šis rodiklis siekia 946 kv. m, o Panevėžyje mažiausiai – 620 kv. m.

„Mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje, skatina plėtotojus imtis naujų projektų tik didžiausiuose šalies miestuose, kurie prekybos centrų valdytojams garantuoja pakankamą ne tik vietinių pirkėjų srautą, bet ir pritraukia lankytojus iš viso regiono ar kaimyninių šalių“, – teigia S. Vagonis.

Todėl didesni projektai plėtojami ir planuojami tik Vilniaus ir Kauno miestuose: sostinėje šalia „IKEA“ statomas „Nordika“ prekybos centras, kuris greitu metu pasiūlys per 35 tūkst. kv. m prekybinio ploto.

Taip pat vyksta „DomusPro“ prekybos centro plėtra bei užbaigtas statyti virš 5 tūkst. kv. m prekybos centras šalia Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirtos. Neseniai paskelbta, kad naujas 45 tūkst. kv. m prekybos centras 2018 metais iškils Užupyje.

Tuo metu Kaune vyksta prekybos centro „Mega“ plėtra, po kurios šis centras taps antru pagal dydį prekybos centru Lietuvoje.

DELFI taip pat primena, kad 2016 metais Lietuvoje veiklą pradėti turėtų prekybos tinklas „Lidl“, tačiau apie jo parduotuves kol kas oficialių duomenų nėra.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Prokurorai ir tyrėjai atskleidė gudrią prekybos sklypais schemą (44)

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gintaras Eidukevičius perdavė nagrinėti teismui dvi baudžiamąsias bylas dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.

A. Avulis apibūdino, kas dažniausiai perka prabangius butus (72)

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „Hanner“ atstovai pastebi, kad dėl kylančių atlyginimų, besikuriančių paslaugų centrų ir augančios ekonomikos šiemet suaktyvėjo vidurinės klasės būsto pirkėjai, anksčiau besirinkę ekonominį būstą, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Pusė socialinių būstų neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų (4)

Socialinės rizikos šeimų būstus tikrinę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai pusę jų rado neatitinkančius priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Prie Kauno klinikų iškils daugiaaukštė automobilių aikštelė (17)

Automobilių parkavimo problemas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos numatyta išspręsti pastačius daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Jos statybas numatoma pradėti kitų metų vasarą.

Kylančios butų nuomos kainos nieko gero nežada (85)

Statistika rodo, kad pastaruosius trejus metus Vilniuje būsto nuomos kainos auga greičiau nei atlyginimai. Anot ekspertų, nuoma brangsta dėl to, kad bankams siūlant mažas palūkanas, vis daugiau žmonių investuoja į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja.