Prekybos centrų plėtra Baltijos šalyse: Estija parodys, kur riba

 (43)
Nors daugiausiai ploto prekybos centrai užima Lietuvoje, tikrasis tokių patalpų lyderis Baltijos šalyse yra Estija, kur 1 tūkst. gyventojų tenka 751 kvadratinis metras – vos ne dvigubai daugiau nei Latvijoje.
Prekybos centrų plėtra Baltijos šalyse: Estija parodys, kur riba
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Tarptautinės komercinio nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Colliers International“ atstovas Estijoje Margusas Tinno teigia, kad šalis artėja prie ribos, kai rinka bus visiškai užpildyta.

Jis pasakojo, kad Estijoje prekybos patalpų rinka šiuo metu yra pusiausvyroje, o vystomi projektai nesėkmės sulaukia tik tais atvejais, kai įgyvendina prastą komercinį sprendimą, juose dirba blogi vadovai arba jie yra ypač nepatogioje vietoje.

1,314 mln. gyventojų turinčioje Estijoje prekybos centrai iš viso užima 988 tūkst. kv. m ploto.

Estija taip pat išsiskiria didžiausiuose savo miestuose esančio prekybinio ploto kiekiais. Pavyzdžiui, Tartu, Narvoje ir Pernu jis svyruoja nuo 1,6 iki 3,2 tūkst. kv. m 1 tūkst. gyventojų.

Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad tokia statistika ne visada parodo realią situaciją, kadangi dažnai patys miestai ir juose esantys prekybos centrai tampa regioniniais ar rajonų traukos centrais, kuriuose apsiperka ne tik jų gyventojai, bet ir atvykstantys turistai iš kitų šalių.

Estijos kurortinis miestas Pernu yra išsidėstęs pusiaukelėje tarp Rygos ir Talino, ir sulaukia nemažai pirkėjų iš pravažiuojančio srauto.

Taip pat Pernu ir jos apskrityje yra nemažai vasarnamių, kurių gyventojai vasaros metu neturi didesnių pasirinkimo galimybių ir apsipirkti vyksta būtent į šios apskrities centrą“, – sakė jis.

M. Tinno sakė, kad dabartinis patalpų kiekis Estijoje jam atrodo optimalus.

„Tačiau vis dar yra naujai vystomų projektų, todėl ateityje situacija gali šiek tiek pasikeisti – atsiras naujų laimėtojų ir pralaimėtojų, – pasakojo jis. – Jau šiandien girdime, kad lankytojų skaičius kai kur yra sumažėjęs, o dalis nuomininkų neapmoka savo sąskaitų.“

M. Tinno pabrėžė, kad reikia kalbėti ne tik apie optimalų prekybos centrų plotą, bet ir apie tai, ar parduotuvėms apsimoka juose atsidaryti.

„Stiprūs prekybos centrai išlieka stiprūs. Su problemomis susiduria tie, kurie neturi „savo veido“ ir yra toliausiai nuo pirkėjų srautų“, – dėstė „Colliers“ atstovas Estijoje.

Jis taip pat pastebėjo, kad prekybos centrai estus stengiasi pritraukti ne tik savo dydžiu, bet ir erdviomis automobilių stovėjimo aikštelėmis bei patogiu susisiekimu viešuoju transportu.

Vienas išskirtinių Estijos rinkos bruožų yra tai, kad prekybos centrai beveik nesusiduria su konkurencija iš gatvėse esančių parduotuvių“, – apibendrino jis.

Latvijoje dominuoja Ryga

Latvijos prekybos centrų rinka susikoncentravusi bene išskirtinai šalies sostinėje. Rygoje yra 16 didelių prekybos centrų, naujausias kurių yra „Riga Plaza“.

Tačiau šiemet Lietuvos „Akropolis Group“ ketina pradėti pirmojo savo prekybos centro Rygoje statybas. Naujasis „Akropolis“ su 62 tūkst. kv. m turėtų tapti didžiausiu prekybos centru Latvijoje

1,9 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje prekybos centrai iš viso užima 827 tūkst. kv. m ploto.

1 tūkst. gyventojų tenka 413 kv. m.

„Todėl turint omenyje, kad pirkėjų srautas prekybos centruose yra kur kas didesnis nei gatvėse, paklausos prekybos plotui Latvijoje vis dar yra pakankamai“, – teigė NT bendrovės „Balsts“ valdybos pirmininkas Aigars Zarinšas.

Jis pasakojo, kad, pavyzdžiui, su traukinių stotimi sujungtame „Origo“ prekybos centre per savaitę apsilanko 850 tūkst. pirkėjų.

„Tačiau didžiausi prekybos centrai įsikūrė Rygos priemiesčiuose, pelningiausi kurių yra „Alfa“ ir „Spice“, – sakė A. Zarinšas.

Tačiau šie du prekybos centrai, lyginant su Estijos milžinu „Ulemiste“, yra visai maži.

Lietuvoje – nuosaiki plėtra

Lietuvoje tik Vilniaus apskritis (652 kv. m 1 tūkst. gyventojų) pagal prekybos patalpų plotą nors šiek tiek priartėja prie Estijos vidurkio.

Tačiau atskiruose miestuose lietuviai estus lenkia. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tradicinių ir kitų prekybos centrų pasiūla 1 tūkst. gyventojų tenka labai panašiai ir sudaro apie 1,1 tūkst. kv. m, Vilniuje šis rodiklis siekia 946 kv. m, o Panevėžyje mažiausiai – 620 kv. m.

„Mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje, skatina plėtotojus imtis naujų projektų tik didžiausiuose šalies miestuose, kurie prekybos centrų valdytojams garantuoja pakankamą ne tik vietinių pirkėjų srautą, bet ir pritraukia lankytojus iš viso regiono ar kaimyninių šalių“, – teigia S. Vagonis.

Todėl didesni projektai plėtojami ir planuojami tik Vilniaus ir Kauno miestuose: sostinėje šalia „IKEA“ statomas „Nordika“ prekybos centras, kuris greitu metu pasiūlys per 35 tūkst. kv. m prekybinio ploto.

Taip pat vyksta „DomusPro“ prekybos centro plėtra bei užbaigtas statyti virš 5 tūkst. kv. m prekybos centras šalia Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirtos. Neseniai paskelbta, kad naujas 45 tūkst. kv. m prekybos centras 2018 metais iškils Užupyje.

Tuo metu Kaune vyksta prekybos centro „Mega“ plėtra, po kurios šis centras taps antru pagal dydį prekybos centru Lietuvoje.

DELFI taip pat primena, kad 2016 metais Lietuvoje veiklą pradėti turėtų prekybos tinklas „Lidl“, tačiau apie jo parduotuves kol kas oficialių duomenų nėra.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (136)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (17)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.