Prabangų namą Maskvoje įrengę kauniečiai papasakojo, kuo slavų norai skiriasi nuo lietuvių

 (146)
Maskvos priemiestyje, miško apsuptyje, stovinčiuose namuose – gausybė inovatyvių interjero naujovių ir prabangių sprendimų. Modernius namus iš rąstų, stiklo ir akmens kūrę architektai Grytė ir Arvydas Akeliai teigė, kad čia gyvenanti šeima gali rasti viską, ko reikia norint patogiai gyventi ir pramogauti.
Interjeras Pamaskvėje („AG studijos“ archyvo nuotr.)
Interjeras Pamaskvėje („AG studijos“ archyvo nuotr.)

Kauniečių architektų iš „AG studijos“ vienas didžiausių gyvenamųjų namų projektų – 2 500 kv. m gyvenamasis namas. Keturių pastatų kompleksas per šešerius metus išdygo Maskvos priemiestyje, 1,3 ha senais medžiais apaugusiame sklype.

„Lietuvių įprastas namų dydis yra tiesiog per mažas slavams. Jų kultūrai būdingas šeimos kultas, kartu mėgsta gyventi net kelios giminės kartos, dažnai atvyksta svečių“, − pasakojo architektai Arvydas ir Grytė Akeliai.

Neįprasta, kad tokiems dideliems ir modernios architektūros namams statyti buvo naudojami rąstai. Fasado apdailai naudotos maumedžio lentos, prie kurių derintos klijuotojo medžio vitrinos ir juodi berėmiai stiklai.

Kauniečių projektuotą pastatų kompleksą sudaro gyvenamasis namas, garažas su darbuotojams skirtomis patalpomis, pirtis su poilsio zona ir didžiule pavėsine, kurioje − atviras modernus židinys.

Gyvenamojo namo kompleksas susideda iš kelių pastato dalių: suaugusiųjų ir vaikų, tėvų ir svečių korpusų, SPA, baseino ir poilsio-pramogų zonos, pagrindinio gyvenamojo korpuso.

Į namą, kuriame gyvena šešių asmenų šeima (tėvai ir keturi jų vaikai), patenkama per pagrindinį įėjimą su prieškambariu.

Erdviose patalpose vyraujančios natūralios medžiagos − aliuzija į ekologiją ir sveiką gyvenimą: natūralaus akmens grindys, natūralaus akmens mozaika, daug medžio. Iš pagrindinio pastato per baseiną ir pirčių zoną galima patekti į tikrą pramogų karaliją.

Čia rasime ir nedidukę kino salę, biliardo kambarį, „vyno ir cigarų“ kambarį su šviečiančia siena iš pusbrangio akmens.

Grytei ir Arvydui Akeliams Pamaskvės name pavyko sukurti įspūdingą šiuolaikišką ir modernų interjerą.

Name gausu netikėtų ir inovatyvių sprendimų, tiesa, kainavusių pasakiškus pinigus ne tik dėl milžiniško bendrojo patalpų ploto, bet ir dėl naudotų retų ir prabangių medžiagų. Valgomojo stalas, pagamintas iš itin brangaus peršviečiamo akmens, sutemus ima švytėti dėl specialiai įrengto apšvietimo.

Baseino dugne nugulė saulės piešinys – mozaika iš aukso plytelių buvo gaminta pagal individualų užsakymą Italijoje.

Poilsio ir vandens zonoje esančios dušo kabinos išpjautos iš vientiso akmens. Lietuvių meistrų darbų taip pat galime rasti maskviečių name – jų gaminti kietieji baldai ir langai atkeliavo iš Lietuvos.

Kauniečiai „AG studijos“ architektai, kurdami interjerą, efektui sustiprinti pasitelkė šviesos žaismą. Prieškambaryje erdvumo suteikia šviesą atspindintis sieninės spintos fasadas, blizgios lubos, keičiančios spalvą priklausomai nuo apšvietimo intensyvumo.

Baseino patalpose esančioms kolonoms ir luboms apšviesti naudojami šviesos diodai, o įtempiamųjų lubų plotai skleidžia norimos spalvos šviesą. Stiklinės vitrinos, skiriančios miegamąjį nuo svetainės, gali būti matinės arba permatomos – užtenka spustelėti mygtuką. Tokią technologiją, leidžiančią kurti atvirą arba intymią atmosferą, pasiūlė vokiečių stiklo gamintojai.

„Savaitraštis Kaunui“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (137)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (18)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (3)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.