„Prabangaus būsto segmentas labiausiai savo aktyvumu išsiskiria tik sostinėje. Taip jau susiklostė, kad kelerius metus nuo praėjusios krizės pabaigos šis segmentas merdėjo – vystytojai mažai investavo į naujus projektus, o likučių pardavimai buvo labai vangūs, tačiau įvyko staigus šio segmento atsigavimas“, - DELFI situaciją komentavo „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Bendrovės duomenimis, prabangaus NT rinkoje pirmasis pardavimų šuolis įvyko pernai, tačiau šių metų duomenys patvirtina, kad įsitvirtino tendencija.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičus sako, kad NT statytojai pastebėjo didesnį prabangių būstų poreikį.
„Žmonės vystytojams sako, kad norėtų investuoti į prabangų butą, pirktų ir ne po vieną, jeigu tokių apskritai būtų. Dėl to atsiranda ir didesnė šių būstų pasiūla, tai patvirtina ir statybų suaktyvėjimas geruose sostinės rajonuose, pavyzdžiui, Užupyje ar Senamiestyje“, - sakė pašnekovas.
Anot jo, dabar yra pasikeitusi pardavimų tendencija: jei anksčiau buvo sakoma, kad iš brėžinių greičiausiai nuperkami pigiausi ir mažiausi butai, dabar geriau perkami didesni, prabangesni ir aukščiau esantys butai, iš kurių atsiveria įspūdingi vaizdai.
Paklaustas, kas yra prabangių butų pirkėjai, jis vardijo, kad dažniausiai tai - gyvenimo sąlygas norintys pagerinti žmonės.
„Negalime sakyti, kad staiga atsirado turtingas luomas, kuris „šluoja“ prabangius butus, tad pirmiausia pirkėjais yra tie, kurie anksčiau gyveno, pavyzdžiui, individualiuose namuose, o dabar ieško sprendimo grįžti į miestą, bet nenori aukoti dalies komforto, kurį suteikia didesnės erdvės. Į tokius butus dairosi ir tie, kurie NT vertina kaip priemonę investicijai, šie būstai domina ir užsieniečius“, - vardijo M. Statulevičius.
„Prabangius būstus linkusios pirkti ir šeimos, jei abu asmenys gerai uždirba. Tuomet jie gali sau leisti įsigyti brangesnį nei vidutinės klasės būstą, - mano pašnekovas. - Negaliu pasakyti, kad dabar visi būstai yra parduodami iš brėžinių, bet jei kalbame apie prabangius ir išskirtinius projektus, taip, iš tiesų geresni butai yra iš anksto rezervuojami, kad būtų užtikrinta galimybė jį įsigyti. Noriai perkami butai iš kurių atsiveria nuostabūs vaizdai, bet kalba eina apie pačius geriausius butus, puikiose Vilniaus vietose.“
Jis priminė, kad šiuo metu prabangių būstų dalis pardavimų statistikoje auga, tačiau sudėtinga prognozuoti, kiek ilgai tai tęsis.
„Mano supratimu, ir kitais metais neturėtų būti fiksuojamas nuosmukis“, - sakė S. Vagonis.
Bendrovės duomenimis, šiemet planuojama pastatyti 474 prestižinės klasės butus Vilniuje, kai pernai jų pastatyta 181. Prognozė 2016 - 2017 m. numato, kad jų bus statoma dar daugiau – dabar numanomos 499 butų statybos.
Taip pat pastebima, kad šiemet per tris ketvirčius statytojai pardavė daugiau prestižinės klasės būstų statomuose ir jau esančiuose projektuose, nei pernai per visus metus. Šiemet I-III ketv. parduoti 385 butai, pernai - 328 butai.
Norinčių pirkti dar yra
NT bendrovių ekspertai vertina, kad pirkėjų poreikiai dar nėra patenkinti, tad prabangių būstų statybos vyks ir toliau.
„Akivaizdu, kad per kelerius stagnacijos metus prestižiniame segmente susiformavo pasiūlos trūkumas ir tai lemia, kad jau kuris laikas Vilniuje išsilaiko geri prabangaus būsto pardavimai, o paklausa dar nėra patenkinta“, - mano A. Antanavičius.
Bendrovės „Inreal“ duomenimis, 2015 metų rugpjūtį vidutinė prestižinio segmento butų kaina siekė apie 2 390 eurų už kv. m, kai prieš metus tuo pat metu šio segmento vidutinis kainų lygis buvo apie 2 470 eurų už kv. m.
„Daugiausiai tokiam kainos pokyčiui įtakos turėjo sparčiai auganti pasiūla bei išaugusi konkurencija tarp vystytojų“, - kalbėjo A. Antanavičius.
NT bendrovės „Re&Solution” Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis taip pat laikosi nuomonės, kad prabangaus turto Vilniuje vis dar trūksta.
Pasak jo, dabar pirkimai iš brėžinių vyksta atsargiau ir nėra tokie impulsyvūs, kaip 2007-2008 metais.
„Dabar pirmiausiai yra pasirašoma būsto rezervacijos sutartis ir sumokama nedidelė įmoka. Kai prasideda statybos, įmoka padidėja iki 15 proc., o visas kitas mokėjimas vyksta užbaigus statybas, tad rizika nėra tokia didelė kaip atėjus ir sumokėjus visą sumą už turtą, kuris dar nepastatytas“, - paaiškino specialistas.
Jo nuomone, gerus NT pardavimus lemia ne tik pasiūlos stygius, bet ir palyginti palankus metas skolintis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. gyventojų yra įsikūrę nuosavame būste, likusieji – nuomojasi. Latvijoje ir Estijoje besinuomojančių žmonių yra daugiau, atitinkamai: 19 ir 18 proc.
