Dėl ypatingo statybų saugumo kyla problemų su mobiliuoju ryšiu
Originaliai didžiulėje viloje, baigtoje statyti 1979 m., buvo suplanuoti vos 8 kambariai, vėliau, kad pastatas galėtų funkcionuoti kaip viešbutis, padidinta iki 10. Šiuo metu poilsiautojai gali rinktis iš 28 kambarių. Vila turėjo tapti Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo vasaros rezidencija, todėl statant pastatą laikytasi ypač aukšto saugumo lygio. Būtent todėl statybos užtruko net penkerius metus. Visos medžiagos buvo lydimos su milicija, inspekcija viską skrupulingai tikrindavo, o KGB patikrindavo kiekvieną darbininką – net paprasčiausią žmogelį, kuris turėdavo išnešti šiukšles.
Darbuotojai sako, kad iki šiol pastate mistiškai stoja laikrodžiai, problematiškai veikia mobilieji telefonai. Mat kai statė pastatą, į perdangą buvo įbetonuota tvoros konstrukcija, kuri blokuoja ryšius. Taip siekta apsisaugoti nuo bet kokios pasiklausymo galimybės.
Pats L. Brežnevas čia nė karto nėra buvęs, tačiau laiką viloje leisdavo aukščiausi Sovietų Sąjungos valdžios atstovai. Paprastam mirtingajam tuo metu prabangiausias Lietuvos viešbutis buvo neprieinamas.
Nepriklausomybės laikais pastatas perėjo Lietuvos valstybei. Šią vietą iškart pamėgo aukštieji mūsų valdžios pareigūnai. Kadangi pastato misija buvo reprezentacinė, čia įvyko įvairūs valstybinio lygio renginiai – pavyzdžiui, Baltijos šalių sprendimas stoti į ES buvo taip pat priimtas čia. Kaip pasakojo vilos operacijų vadovė Jolita Kulešaitė, iš prezidentų nėra buvusi tik Dalia Grybauskaitė, nes dar prieš jos atėjimą į valdžią pradėta rengtis šio pastato nuomai. Prieš trejus metus dabartiniams valdytojams pastatas išnuomotas dešimčiai metų.
Šalia vilos esantis paplūdimys – taip pat praktiškai privatus. Į jį veda takas tiesiai iš vilos. Aplink esanti miško teritorija – taip pat uždara. Patekti į ją įmanoma tik pro rakinamus vartus. Po mišką nutiesti pasivaikščiojimo takeliai, kurie suprojektuoti taip, kad kur beeitum, vis tiek išeisi prie pagrindinio išėjimo.
„Savo teritorijoje turėjome dvi stirnas – didelę ir mažą. Stirninas neseniai žuvo, nes kai per tvorą peršoko mažylis, jis lipo gelbėti, bet užstrigo tvoroje ir nusisuko sprandą. Ne pati geriausia istorija, visas kolektyvas dėl to labai išgyvena, nes jį sutikdavome labai dažnai – stirnos mus palydi išvažiuojant, pasitinka atvažiuojant. Taigi be juokų reikėjo labai susikaupti prieš pranešant šią žinią kolektyvui. Tačiau savivaldybė žada duoti naują stirniną“, - pasakojo J. Kulešaitė.
Interjeras, kurio niekur kitur nepamatytume
Visur išlaikyti autentiški vitražai. Anksčiau jie būdavo svetainėse ir po miegamaisiais esančiuose masažo kambariuose, iš kurių dabar padaryti įprasti numeriai. Taigi dabar poilsiautojai gali matyti vitražus ir savo kambariuose. Interjere labai daug natūralios medienos ir odos. Pavyzdžiui, visas prezidentinis kabinetas išmuštas oda. Kadangi visi baldai iš medžio, o ne iš plokščių, jie labai sunkūs. Kai kurios medžiagos tokios autentiškos, kad specialistai, kurių klausiame, kaip jas prižiūrėti, nustemba, kad jų vis dar turime. Visi vitražai – taip pat autentiški“, - pasakojo viešbučio vadovė.
Baseinas taip pat išsaugotas toks, koks buvo, pakeista tik santechnika. Beje, tai vienintelis baseinas Palangoje, kuriame naudojamas jūros vanduo, pašildytas iki 30 laipsnių, todėl jis itin mėgiamas net ir žiemą. Kadangi šiltas jūros vanduo labai atpalaiduoja kūną, malšina sąnarių skausmus, maudytis čia ateina net palangiškiai. Autentiškos ir baseino erdvę gaubiančios stiklinės sienos, tuo metu turėjusios atrodyti gana ekstravagantiškai, tik sovietmečiu saugumo sumetimais pirma eilė langų buvo užtamsinta, juolab kad ir pušys už lango dar nebuvo tokios aukštos kaip dabar.
Terasas su 9 m aukščio besikilnojančiais stiklo paketais turi ir kai kurie apartamentai. „Tuo metu tai buvo hidraulikos atradimas: paspaudus mygtuką paketai atsikeldavo į viršų. Pirtyje esantis šviestuvas dega be elektros, naudodamas tik Saulės šviesą. Apskritai čia sukištos visos tuometinės naujausios technologijos. Dabar jos jau, aišku, antikvaras.
Nors pastate yra labai daug židinių, didžioji jų dauguma – užmūryti. Dėl to vėlgi kaltos sąmokslo teorijos. Buvo nuspręsta, kad tai nesaugu – esą įmanoma į židinį ką nors įmesti ir sukelti pavojų vilos svečiams. „Dabar pasistengus juos galima būtų atidaryti, bet nusprendėme, kad taip iš tiesų saugiau. Pavyzdžiui, svečiai norės pasikurti, bet gal ne visi moka naudotis židiniais, paliks atviras sklendes ir pan. Gali nutikti visokių nelaimių“, - svarstė J. Kulešaitė.
Vilą pamėgusių poilsiautojų įgeidžiai
Organizuodami renginius taip pat atsižvelgiame į klientų norus ir poreikius. Mes neplanuojame ypatingų koncertų, kadangi žinome, kad mūsų klientai patys visur nuvyksta, tačiau turime, pavyzdžiui, turime Protų mūšį. Stengiamės gyventi klientų ritmu. Pavyzdžiui, jei žinome, kad vieni klientai mėgsta rytais važiuoti į teniso kortus, jau prieš jiems atvykstant planuojame, kad juos reikės ten nuvežti. Kiti klientai per pusryčius mėgsta valgyti tam tikras uogas, todėl jų laukdami pasirūpiname, kad turėtume šių uogų. Treti mėgsta būti sutikti su šampanu, todėl visada paliekame jo, paruošę jiems kambarį. Yra svečių, kurie pusryčiams mėgsta blynelius, todėl žinome, kad reikia jų iškepti. Klientai pas mus važiuoja po keletą metų iš eilės, todėl jau žinome jų įpročius. Žmonės vieni kitiems dovanų atveža, pasipasakoja apie praėjusius metus, kas nauja įvyko ir pan.“, - pasakojo viešbučio atstovė.
Paklausta, ar pasiteisino itin aukštos apartamentų kainos, J. Kulešaitė tikino, kad vila maksimaliai užimta, nors iš tiesų už poilsį čia galėtų susimokėti ne kiekvienas pilietis. Minimali standartinio kambariuko kaina parai – 450 Lt. Tai beveik pusė minimalios algos. Apartamentų, kuriuos sudaro trys miegamieji ir svetainė kaina parai – 2500 Lt, mažiau miegamųjų turintys apartamentai – nuo 1000 Lt.
„Mūsų klientai nėra jauni žmonės. Jie jau turi įdirbį, kad galėtų susimokėti už komfortą. Daug klientų iš Rusijos, Baltarusijos, liepos mėnesį jie sudaro didžiąją dalį, nors turime ir lietuvių, ypač grįžusių iš užsienio pailsėti. Atvyksta nemažai skandinavų. Mėgsta mus ir kaimynai latviai, o šios vasaros naujiena, kad padaugėjo estų. Žiemą pas mus atvažiuoja didžioji dalis lietuvių, o vasarą vyrauja rusakalbiai“, - vardijo pašnekovė.
