Už daugiau nei pusę milijono litų teniso aikštynus Kultūros ir poilsio parko pašonėje įrengusi ir eksploatuojanti įmonė „Vestrus prekyba“ per teismą bandys gintis nuo miesto valdžios ketinimų šį turtą perimti už neįtikėtiną kainą – vieną litą. Savivaldybė nacionalizuoti turtą taikosi už ekonominės krizės išvakarėse verslininkų duotą ir neištesėtą pažadą Parko g. įrengti ne tik teniso kortus, bet ir viešbutį su treniruoklių sale, kavine.
Iš „Vestrus prekybos“ atimti teniso kortus Savivaldybė planavo jau praėjusią savaitę miesto Tarybos posėdyje. Tokiems užmojams už akių užbėgo teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – uždraudęs nutraukti koncesijos sutartį. Verslininkai teismo prašo išaiškinti, ar Savivaldybės ketinimai nacionalizuoti įmonės dalį turto – teisėti.
„Gailiuosi, kad apskritai su savivaldybe susidėjau. Pamačiau, kokie ten žmonės. Kompetencijos ir ūkiškumo – nulis. Kreipiasi į premjerą, prašo finansinės pagalbos miestui, o pati verslą griauna. Jei atėjęs pas mane užsienio investuotojas paklaustų, kaip sekasi verslas Panevėžyje, ką aš jam turėčiau atsakyti?“ – samprotauja „Vestrus prekybos“ vadovas Mindaugas Šydeikis.
Vizijose matė analogų neturintį kompleksą
Į teismą atvedusią sutartį bendrovė su Savivaldybe pasirašė dar 2008-aisiais, kai Lietuva išgyveno vadinamąjį ekonominį pakilimą – augo statybos, buvo plečiamas paslaugų sektorius. Graži vizija buvo piešiama ir Panevėžiui, triukšmingai atidariusiam „Cido“ areną su unikaliuoju, olimpinius standartus atitinkančiu treku.
Su ja buvo siejama miesto sėkmė – laukta į Aukštaitijos sostinę atvažiuosiančių ne tik pramogų, bet ir sporto pasaulio žvaigždžių.
Savivaldybė kūrė vizijas, kaip arenos pašonėje iškils analogų regione neturintis sveikatingumo ir sporto kompleksas – kupolu dengti, ištisus metus veikiantys teniso aikštynai, ekonominės klasės viešbutis, kavinė.
Tačiau kai jau buvo sukirsta rankomis su savivaldybe, bendrovė sulaukė ES paramos skirstytojų neigiamo atsakymo – planuoti 5 mln. litų europinių pinigų nuplaukė.
„Vestrus prekybai“ nuo ES stalo nubyrėjo tik trupiniai – mažiau nei 300 tūkst. litų parama.
„Kaip galima už tiek pastatyti viešbutį?“ – savivaldybės reikalavimų nesupranta M. Šydeikis.
Prisidėjusi maždaug 400 tūkst. litų, bendrovė įrengė tik teniso kortus.
Pasak įmonės vadovo, nors panevėžiečių susidomėjimas tenisu didžiulis, aikštynai yra nuostolingi, jų veiklą tenka dengti iš kitų „Vestrus prekybos“ veiklų.
„Vilniuje mūsų paslaugos kainuotų keliskart brangiau, bet Panevėžyje ne ta perkamoji galia, negalime didinti įkainių, čia žmonės nebeįpirks“, – teigė M. Šydeikis.
Verslininkas neslepia ilgai nepraradęs vilties šalia aikštynų pastatyti ir viešbutį. Kai Panevėžio valdžia ir Lietuvos krepšinio federacija visaip dėliojo kortas, kad Europos vyrų krepšinio čempionato 2011-aisiais grupės varžybos vyktų Aukštaitijos sostinėje, „Vestrus prekyba“ siūlė viešbučių stygiaus problemą išspręsti ne rekonstruojant „Romantic“, o skiriant lėšų naujo statyboms aikštynų pašonėje.
„Dabar dėkoju Dievui, kad jis liko nepastatytas, nes būtų jau bankrutavęs ir stovėjęs vaiduoklis“, – matydamas, kaip sunku Panevėžyje viešbučiams, mano M. Šydeikis.
Nori nutraukti sutartį ir pasiimti aikštynus
Nors teniso kortai nuostolingi, į skolas įklimpusi savivaldybė juos vis tiek norėtų turėti savo rankose. Beveik 700 tūkst. litų vertės turtą pasiruošusi iš verslininko tiesiog atimti. Ji motyvuoja turinti teisę vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį, nes „Vestrus prekyba“ neįvykdė iškeltų sąlygų: įrengė teniso aikštynus, o viešbučio nepastatė.
Tokios valdininkų užmačios „Vestrus prekybą“ šokiravo. Įmonės vadovo nuomone, Savivaldybės teisininkai klaidina Tarybos narius ir juos nuteikia prieš verslą.
Mat viename iš sutarties punktų kaip tik numatyta, jog negavus ES paramos infrastruktūros objektams vystyti, verslininkas turi teisę be papildomų įsipareigojimų nutraukti sutartį, tereikia apie tai prieš mėnesį informuoti savivaldybę. „Vestrus prekyba“ teigia Savivaldybei apie iš ES negautus milijonus pranešusi prieš gerą pusmetį.
„Pagal sutartį mes neprivalėjome iš karto informuoti, kad paramos negavome. Taigi taisyklių nepažeidėme. Savivaldybės teisininkai klaidina Tarybos narius jiems pakišdami tik vieną sutarties punktą. Turbūt nė vienas Tarybos narys koncesijos sutarties nėra perskaitęs, todėl tiki, kas jiems sakoma“, – stebisi vadovas.
M. Šydeikis neslepia: jei savivaldybė įvykdytų savo ketinimus, „Vestrus prekybos“ padėtį netgi labai apsunkintų – įmonė ne tik prarastų į aikštynus pačios investuotus 400 tūkst. litų, bet ir tektų grąžinti 281 tūkst. litų ES paramos. Mat ją gavusi bendrovė ES pinigų skirstytojams įsipareigojo išlaikyti teniso kortus iki šių metų spalio pabaigos.
„Įmonė vykdo veiklą, žmonės ateina žaisti tenisą, treniruojasi vaikai, į valstybės biudžetą mokame mokesčius, Savivaldybei irgi už išnuomotą sklypą per metus sumokame per 8 tūkst. litų. Nesuprantu, kodėl savivaldybė suinteresuota mus sužlugdyti. Prašome tiesiog leisti toliau ramiai dirbti. Ar geriau, kad aikštynai be šeimininko stovės tušti ir apleisti?“ – atsakymo ieško M. Šydeikis.
Maža to, jei Savivaldybei pavyktų įgyvendinti ketinimus, turtą praradusiai „Vestrus prekybai“ veikiausiai dar tektų sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį.
„Jei kelis šimtus tūkstančių kainuojantį automobilį kam nors parduočiau už litą, neabejoju, tuo susidomėtų visos įmanomos institucijos. O savivaldybė kažkodėl gali atkišusi litą savavališkai pasisavinti įmonės turtą“, – sakė verslininkas.
Iš savivaldybės išprašė apsauga
Savivaldybė neslepia, kad už litą perimtą turtą veikiausiai išnuomotų.
Kas gresia bendrovei, jei savivaldybė neatsisakys savo sumanymo, M. Šydeikis pasakoja dar kartą bandęs paaiškinti administracijos direktorės pareigas laikinai einančiai Janinai Gaidžiūnaitei. Tačiau verslininko ir valdininkės pokalbis baigėsi fiasko. M. Šydeikis buvo išprašytas iš savivaldybės ir psauginiai perspėti daugiau jo į valdžios rūmus neįleisti neįspėjus valdininkų.
J. Gaidžiūnaitė pripažįsta, kad pokalbis su verslo atstovu nebuvo malonus. Anot jos, M. Šydeikis atėjo neperspėjęs, prieš pat pietų pertrauką ir buvo per daug emocingas.
„Koncesininkas nevykdo sutarties, ir mums nesvarbu, gavo jis ES paramą ar ne“, – teigia administracijos vadovė.
Teikia vieną paslaugą iš 12
Karą su verslininku pradėjusi Savivaldybė nežada tyliai laukti, ką nuspręs teismas. Teisės skyriaus vedėjos Daivos Svirelienės teigimu, svarstoma apskųsti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Jei jos prašymas būtų patenkintas, miesto Tarybai vėl atsivertų galimybė spręsti dėl vienašališko sutarties nutraukimo su „Vestrus prekyba“.
„Pagal sutartį bendrovė buvo įsipareigojusi vykdyti apie 12 paslaugų, o teikia tik vieną. Buvo numatyta, kad teniso aikštynai veiks visus metus, bus organizuojami renginiai neįgaliesiems, vaikų globos namų auklėtiniams, organizuojami turnyrai. Kol kas neturime duomenų, kad „Vestrus prekyba“ tokias paslaugas teikia. Be to, iki šių metų koncesininkas buvo įsipareigojęs pastatyti keletą objektų. Manome, kad savivaldybė tų paslaugų nebegaus, todėl nebėra prasmės tęsti sutartį“, – teigia D. Svirelienė.
Anot jos, už sutarties neįvykdymą ir nepateisintas panevėžiečių viltis „Vestrus prekybai“ gresia ir solidi bauda. Savivaldybė tikisi prisiteisti iš bendrovės delspinigius – po 300 litų už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai gali būti pradėti skaičiuoti jau nuo šių metų sausio 1-osios, mat pagal sutartį nuo tada turėjo duris atverti taip ir nepastatytas viešbutis.
Savivaldybės teisininkės kaltinimai bendrovės vadovui kelia nuostabą. „Vestrus prekyba“ tikina vykdanti visas sutartyje numatytas veiklas, susijusias su teniso kortais – juose ne tik žaidžia teniso entuziastai ir profesionalai, bet ir, kaip Savivaldybė pageidavo, organizuojami renginiai vaikams iš socialinės rizikos šeimų.
„Kaip mes galime vykdyti veiklas, susijusias su viešbučiu, kuris nepastatytas?“ – stebisi verslininkas.
„Labai gailiuosi, kad Lietuvoje nėra taikoma politikų bei valdininkų asmeninė atsakomybė. Bendrovei laimėjus teismą, bylinėjimosi išlaidas, ne vieną dešimtį tūkstančių litų, tektų padengti savivaldybei, tai yra mokesčių mokėtojams. Jei valdininkams ir politikams reikėtų patiems už savo klaidas mokėti, tokių laiką ir valstybės pinigus švaistančių nepagrįstų bylų teismuose galbūt nebebūtų“, – sako M. Šydeikis.
