Vis dėlto kai kurie statytojai nelaukia, kol didelio energetinio efektyvumo pastatus bus privaloma statyti – patys renkasi investuoti į efektyvesnius namus. Lietuvoje jau atsirado ir pirmasis A++ klasės sertifikatą gavęs pastatas.
Varėnos rajone, Panaros kaime, įsikūrusi „Pilnų namų bendruomenė“ gali didžiuotis ne tik savo veikla, bet ir bendruomenės teritorijoje stovinčiais pastatais. Prieš penkerius metus šiame kaime į pasyvų namą įsikėlė gyventi bendruomenės nariai, o dabar jau baigtas statyti ir naujas kaimo pasididžiavimas – 749 kv. m ploto pastatas, kuriame įrengta valgykla.
Statybos produktų sertifikavimo centre šis pastatas įregistruotas kaip pirmasis, gavęs A++ klasės sertifikatą. Sertifikate nurodyta, kad energijos sąnaudos pastato šildymui siekia vos 4 kWh/kv.m per metus.
„Pilnų namų bendruomenė“ – tai 2001 m. įregistruota katalikiška bendruomenė, kurios misija – darbas su priklausomybes turinčiais žmonėmis. Bendruomenėje naudojama darbo terapija, kurios metu įkurtas ir prižiūrimas ekologiškas vaistažolių ūkis. Iš vaistažolių gaminamos arbatos bei prieskoniai. Tiesa, vaistažolės taip pat džiovinamos pasitelkiant gamtos dovanojamą saulės energiją.
Bendruomenės atstovė Rūta Jakubonienė teigė, kad statyti A++ klasės valgyklą privertė finansai.
„Taip darėme iš ekonominio sumetimo. Kadangi mūsų pastatai buvo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio statybos, jie buvo seni, griuvo, tai nusprendėme statyti taip, kad būtų ekonomiška – daug pinigų bendruomenė negeneruoja, tai norėjome ateityje, kad pastato išlaikymas atpigtų, – pasakojo pašnekovė. – Kadangi aplink – tiek žemės gelmės, tiek oras, tiek saulė, turime iš dalies nemokamus šaltinius, tai nusprendėme juos ir panaudoti.
Parašėme projektą saulės elektrinei. Be to, kadangi jau gyvename penkerius metus pasyviame name, matome, kad tai tikrai apsimoka dėl eksploatacinių sąnaudų, nutarėme, kad vietoje seno pastato, kuris jau buvo beveik sugriuvęs, statysime naują, energetiškai efektyvų“.
Bendruomenės teritorijoje įrengta saulės elektrinė, tikimasi, padės sugeneruoti 51 proc. visos bendruomenei reikiamos elektros energijos.
„Kadangi naujas pastatas yra sandarus, neturi didelių šilumos nuostolių, jį apšildyti užteks nedaug energijos, tai tikimės, kad saulės elektrinė padės padengti dalį išlaidų bent šviesiuoju metų laiku“, – kalbėjo R. Jakubonienė.
Beveik 750 kv. m ploto pastate įrengta virtuvė-valgykla bendruomenės nariams. Iš viso bendruomenės reabilitacijos programa naudojasi 15 žmonių. Su darbuotojais ir administracija bendruomenę sudaro 22 žmonės.
„Žmonės, pabuvę čia metus, į gatvę išeiti dar nebūna pasiruošę, tai antrame aukšte galvojame įgyvendinti integracinį projektą, kur skirtume kelis kambarius mansardoje programą baigusiems žmonėms“, – apie ateities planus kalbėjo bendruomenės narė.
Pasiteiravus, ar planuojant naują pastatą, kuriam suteiktas A++ klasės sertifikatas, nebuvo bijoma, kad projekto kaina labai išaugs, R. Jokubonienė teigė, kad statybos kaina, jos žiniomis, tokiu atveju išauga tik 10-15 proc. Pastate naudojamas geoterminis šildymas. Statybos užtruko 11 mėnesių. Pastato statybos kainavo apie 950 tūkst. eurų.
Pastato statybos finansuotos fizinių ir juridinių asmenų aukomis.
Paklausus, ar bendruomenė negavo pastato statybai Europos Sąjungos paramos, pašnekovė teigė: „Nebuvo tinkamo kvietimo teikti paraiškas. Be to, tai labai ilgai užtrunka, o mūsų senas pastatas griuvo, tai rizikavome, kad pavyks surinkti gerų žmonių aukų“.
Nors pašnekovė teigė, kad pasyvaus pastato statybos išbrangsta vos 10-15 proc., primename, kad, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystytojo „Eikos“ vadovas Domas Dargis yra sakęs, kad „vertinant investicijų skirtumą ir gaunamą finansinę naudą tarp B ir A klasių, vidutinis atsipirkimo laikas yra apie 23 metai.
Tarp A ir A+ klasės pastatų investicijų atsipirkimo laikas trumpėja iki 15 metų. Tuo tarpu A++ klasės pastatas lyginant su A+ klase atsipirktų tik po 43 metų, kadangi investuoti reikia daug, o bendros pastato energijos sąnaudos A+ klasės name itin mažos“.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius žada, kad pastatas, kuriam suteiktas A++ klasės sertifikatas, Panaros kaime tik pradžia.
„Tikrai yra ir bus tokių pastatų. Pats esu dirbęs ne su vienu projektu, kurie artimiausiu metu taip pat gali būti sertifikuoti šia klase. A++ klasė nėra kažkoks stebuklas. Pavyzdžiui, Panaros atvejis yra subalansuotų visų sistemų parinkimas be kažkokių papildomų ypatingų investicijų leidžia pasiekti šią klasę“, – komentavo jis.
Pasak pašnekovo, rinkoje jaučiamas požiūrio pokytis: masinėje statyboje visada jaučiama, kad dažniausiai orientuojamasi į minimalius reikalavimus (dabar A klasė – red.), bet tie, kurie domisi naujovėmis, skaičiuoja energijos kaštus ir domisi ekonomiškai naudingų priemonių diegimu statybose.
„Apskritai visos klasės yra anksčiau apgalvotų sprendimų rezultatas. Sertifikatas yra tik tas dokumentas, kuris patvirtina atitikimą, bet mes visada rekomenduojame atsižvelgti į pačio pastato funkciją – kam jis skirtas, kokią įtaką sąnaudos turės gyventojų išlaidoms, kiek tai gali būti brangiau statyti. Vienais atvejais A+ ar A++ klasė gali būti pagrįsta investiciniu požiūri, kai kuriais atvejais gal daugiau orientuota į ateities pastato gyvavimo perspektyvą“, – kalbėjo R. Simanavičius.
Šiuo metu pagal galiojančius statybos techninius reglamentus aukščiausia klasė yra A++. Ji bus privaloma visiems statiniams nuo 2021 m.
„Čia jau yra pastatas beveik nenaudojantis energijos: ne mažiau kaip 50 proc. suvartojamos energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Konkrečiai Panaros atveju tai yra saulės elektrinė“, – pridėjo pašnekovas.
