Pavyzdinių buvusios pramonės architektūros objektų architektai siūlo ieškoti XX amžiaus Rusijos, Europos architektų veikloje bei prieškarinės Lietuvos ir sovietmečio laikotarpio architektūroje.
Pramonės architektūrinis paveldas
© "Statyba ir architektūra"

Pavyzdžiai – iš sovietmečio

Charakteringiausių pramonės architektūros objektų prieškario Lietuvoje daugiausia pastatyta Kaune: tarp jų – alaus darykla „Ragutis“ (tarpukariu didžiausia alaus darykla šalyje vadinosi „I. B. Volfas Engelman“), Degtukų fabrikas ar Kauno automobilių remonto gamykla, taip pat „Drobės“ gamykla. Daugelis jų šiandien yra kultūros paveldo objektai.

Sovietmečiu – Kauno dirbtinio pluošto gamykla, baldų kombinatai Kaune ir Vilniuje, Ignalinos atominė elektrinė bei Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Vertikalieji elektrinių akcentai savo estetika, tūriais ar išorės struktūra buvo suvokiami kaip gamybos, energetikos ar miestų struktūros simboliai. Tarkime, Kauno hidroelektrinė ir jos vandens nuleidimo kaskados dėl savo architektūros estetikos buvo pristatomos kaip didingų statybų simboliai.

Išskirtinumo nebereikia

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas ir architektų biuro „H&I“ architektas Henrikas Žukauskas tvirtino, kad šiandien, kad ir kaip būtų gaila, neliko pavyzdžių, kurie būtų suvokiami kaip geros pramoninės architektūros pavyzdžiai. Tokią situaciją jis laiko dėsninga, nes iš esmės pasikeitė ekonominis valstybės potencialas – gamybos veiklą pakeitė paslaugų teikimo veikla.

Pasak H. Žukausko, vieninteliai objektai, kurie šiandien galėtų pretenduoti tapti pramonės architektūros pavyzdžiais, yra didieji energetikos statiniai, tarkime, būsimoji atominė elektrinė ir kt. Bet ar šie objektai taps naujais išskirtinės pramonės architektūros simboliais, galėsime spręsti juos pamatę.

Šiuo metu daugiausia statomi pramoninės architektūros pavyzdžiai – terminalai, arba universalios paskirties bei funkcijos pastatai – angarai, kuriuose, atsižvelgiant į paskirtį ar technologiją, galima išdėstyti gamybinius bet kokios paskirties įrenginius.

Henrikas Žukauskas
Henrikas Žukauskas

Šiandien, pasak architekto H. Žukausko, pasikeitė viskas – ir technologijos, ir pramonės architektūros samprata. Sovietmečiu buvo galima atskirti pramonės paskirties pastatą, o šiandien tai padaryti gana sudėtinga: pramonės objektų apdailai pasirenkamos tokios pat medžiagos, kokios naudojamos ir biuruose, administraciniuose pastatuose: sieninės plokštės, stiklas, įvairus fasadų spalvinimas. Tai ir yra vizitinė šiandienės pramoninės architektūros kortelė. Svarbiausi veiksniai – universalumas, palyginti paprasta statyba, statybos sąnaudos, technologinių įrenginių sutalpinimas, na ir greitas technologinių įrenginių pakeitimas pasirinkus kitą gamybos kryptį.

„Paklausite – o kaip architektūra? Ar tokiam pastatui suprojektuoti reikia architekto? Be jokios abejonės, architektūros ten nėra daug. Yra estetinis fasado apipavidalinimas arba, kitaip sakant – nuspalvinimas. Kas įmantriau ar originaliau nudažys sienines plokštes. Tai ir viskas“, – reziumavo architektas H. Žukauskas.

Užtenka tik dekoro

Lietuvai tapus tranzitine ir paslaugų šalimi, dažniau statomos ne gamyklos, o logistikos centrai. „Projektuojant pramonės objektus, anksčiau gaminius ir medžiagas reikėjo rinktis iš tipinių gaminių katalogų, tačiau pagrindinių tūrių proporcijos, fasadų estetika ar objekto savitumas buvo viena pagrindinių architektūrinių paieškų temų. Spalvų ar medžiagų trūkumas skatino architektus ieškoti kitų būdų kurti kuo įmantresnę ar išraiškingesnę pastatų estetiką“, – kalbėjo architektas.

Vieni tokių pastatų – architekto Raimundo Arno Dineikos suprojektuoti Šiaulių televizorių gamyklos sporto salė ir gamybinio susivienijimo „Vilma“ korpusas, kurie ir šiandien, keliolika kartų rekonstruoti ir perstatyti, dėmesį traukia savo architektūriniais sprendiniais.

Pagrindinis šiandienės pramoninės statybos – H. Žukauskas šios kategorijos statinių net nevadina architektūros objektais, – bruožas yra spalvinis sprendimas ir naudojamos fasado apdailos medžiagos. Dekoras paprastai sudaro galimybę atskirti vieną pramonės objektą nuo kito. Vienas statytojas pasirenka sienų plokštes montuoti horizontaliai, kitas – vertikaliai, vienas dažo pilkai, kitas pasirenka tam tikrą raštą. Užsakovams svarbu, kad statybų darbai būtų atlikti kuo greičiau, todėl ir priimami patys paprasčiausi sprendimai.

Rezultatas – didžioji dauguma šių pastatų neišsiskiria nei forma, nei tūriu, nei proporcijų individualumu. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, nes unifikavimas, sprendinių vienodumas yra pasaulio globalizavimo padarinys. Pasižvalgius Austrijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje – sprendiniai tokie patys. Daugelis garsių firmų net nesivargina rengti ir projektuoti individualiųjų pastatų – įvairiose šalyse naudojami unifikuoti, tipiniai projektai bei sprendiniai – taip paprasčiau ir pigiau.

„Viskas supaprastėjo. Svarbus tapo pastatų turinys, paslėptas dėžutėje, kurią įrėmina konstrukcinės plokštės. Nesvarbu, ar gamykloje gaminamas pienas, ar popierius. Visais atvejais skardinės dėžutės statyba labai paprasta: pastatomos kolonos, išbetonuojamos grindys, pastatas apdailinamas, o viduje įrengiamos reikalingos technologijos“, – dėstė architektas.

Kadangi viską galima išsirinkti kataloguose, kurie irgi yra vienodi visoje Europoje, individualumo, šalies charakterio ar regiono savitumų lyg ir nelieka. Pastatai tampa vienodi. Pasak architekto, vienodėja ne tik pramoniniai pastatai, bet ir gyvenamieji objektai, biurai. Toks yra Europos globalizacijos padarinys. Ar tai gerai, ar blogai?

„Architektūros, meno statyti ar architektūros kokybės požiūriu tai nėra labai gerai. Tačiau puikiai suprantame, kad tai, kas greitai ir pigiai pastatoma, greitai ir nugriaunama. Todėl tose vietose, kur įrengta infrastruktūra ir nutiesti keliai, kada nors gali atsirasti tikrai kokybiškų ir patrauklios architektūros pastatų“, – atkreipė dėmesį architektas.

Ribų kūrybai nėra

Anksčiau miestuose buvo kuriamos pramonės zonos. Gamyklos statytos ten, kur vyraujantys vėjai galėjo nupūsti kenksmingas dulkes. Dabar logistikos centrai ar kiti pramonės objektai statomi prie pagrindinių transporto magistralių, tokių kaip „Via Baltica“, Vilnius–Klaipėda ar Vilnius–Minskas, arba vis labiau populiarėjančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).

Šiandien labiausiai išplėtotoje Klaipėdos LEZ daugiausia įsikūrusių pramonės bei paslaugų įmonių. Nors jose gamyba skirtinga, numanyti jos pobūdį pagal pastato eksterjerą, pasak H. Žukausko, keblu – visur naudojami tie patys tipiniai modeliai. Įdiegtos modernios technologijos, parinktas reikiamas apšvietimas, būtinas langų skaičius, ventiliacija, bet architektūros čia nėra.

Kodėl viskas pasikeitė? „Architektūra – ekonomikos ir estetikos veidrodis. Šiuo metu ekonomika šiek tiek šlubčioja, niekam nereikia didelių gamyklų, ir investuotojai į Lietuvą nelabai veržiasi“, – situaciją apibendrino architektas. O tie, kurie dar sukrapšto lėšų statyboms, nelabai rūpinasi architektūra. „Kam statyti unikalų statinį, jei jį reikės perduoti, palikti bankams ar kreditoriams? Ar tai teisinga?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

H. Žukauskas pabrėžė: kaip ir projektuojant bet kokį statinį, viskas priklauso nuo užsakovo ir architekto santykių bei noro ką nors padaryti, parodyti.

Architektai H. Žukauskas, Ieva Grudzinskienė ir jųdviejų komanda, šiuo metu projektuojanti sąlygiškai didelį, 40–50 tūkst. kvadratinių metrų ploto, logistikos centrą Vilniaus rajone, Didžiasalio kaime, šalia greitkelio Vilnius–Minskas, bando parodyti, kad požiūris į pramoninius objektus gali būti kitoks. Architektų idėja neapsiribojo vien didelio ploto sandėlių išdėstymu ir technologijos sutvarkymu. Vieta, skirta objektui, yra gražiose Vilniaus apylinkėse, netoli Nemėžio dvaro, šalia tvenkinio, todėl paprastas tokio didelio tūrio pastatymas būtų svetimas aplinkai. Architektai, pasinaudodami reljefo peraukštėjimais, sandėlius paslėpė po žeme, o matomiausioje sklypo vietoje, šalia plento, siūlo pastatyti biurus, automobilių salonus, kavines ir kitas lankytojams skirtas patalpas.

Projektavimas, pasak H. Žukausko, prasideda ne nuo pastato funkcijos ir technologinių įrenginių išdėstymo. Svarbiausia, kad šie sprendiniai – kaip ir pastato pastatymas konkrečioje vietovėje ar jo estetinis vaizdas, būtų pasirinkti vienu metu. „Jei šių klausimų nesprendi – joks dekoras, spalvų ar raštų naudojimas nepadės. Pastatas – ne tautinė juosta, kurią užsijuosi šventinėmis dienomis. Bet koks, kad ir pramoninis, objektas yra kaip skulptūra. Jei architektas nori ir gali, nesvarbu, kokia yra technologija ar kiek yra skirta pinigų statybai, jis pasieks, kad kūrinys išsiskirtų forma, struktūra, proporcijomis. Jei noro kurti nėra, viskas telpa paprastoje dėžutėje“, – įsitikinęs architektas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apribota būsto pardavimo lengvata jau rodo nagus (6)

Apkarpius būsto pardavimo pajamų lengvatą,vis daugiau gyventojų priversti mokėti po šio sandorio...

Parduodama V. Kudirkos klėtelė (11)

Rašytojo, valstybės himno autoriaus Vinco Kudirkos tėvo Motiejaus prieš pusantro šimto metų...

Daugiabutį šalia „Crowne Plaza“ viešbučio planavę verslininkai svarsto dėl 1 mln. eurų ieškinio valstybei (6)

Nacionalinei žemės tarnybai apskundus teismo nutartį, kuria nuspręsta sklypą greta Vilniaus...

Prekybos centras GO9 turės naujus savininkus atnaujinta (5)

Fondas „East Capital Baltic Property Fund II“ šiandien paskelbė pasirašantis prekybos centro...

Statybos inspekcija: leidimas „Misionierių sodų“ plėtrai išduotas neteisėtai (20)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pranešė baigusi tyrimą ir nustačiusi,...

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (183)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (52)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (535)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (28)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (71)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (2)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (142)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (86)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (13)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (27)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...