Būsto pirkėjai, pasak ministerijos Statybos ir būsto departamento specialistų, išvengtų tokių rūpesčių, jeigu prieš įsigydami jį nepasikliautų vien reklama, kuri, kaip rodo gyventojų skambučiai, gali suklaidinti, ir atidžiai susipažintų su pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartimi.
Spaudoje nuolat pasirodo skelbimų apie parduodamą būstą teritorijose, kuriose pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis pagal teritorijų planavimo dokumentus nėra gyvenamoji.
Todėl tokioje teritorijoje projektuojamo pastato didesnioji dalis taip pat negali būti gyvenamosios paskirties. Šiuo atveju nedėmesingas pirkėjas gali įsigyti ne gyvenamąjį būstą, o kitos paskirties patalpas, kurioms taikomi mažesni normatyviniai reikalavimai.
Pranešime nurodoma, kad mišrios paskirties statybos praktika taikoma visame pasaulyje. Tai viena iš veiksmingų priemonių užtikrinti urbanizuotų teritorijų gyvybingumą visą parą. Tačiau kai kurie mūsų šalies nekilnojamojo turto vystytojai piktnaudžiauja šia priemone vaikydamiesi pelno – jie rinkoje reklamuoja produktą, kurio tikslinė paskirtis realiai yra kitokia.
Reklamos įstatymas draudžia klaidinančią reklamą. Todėl pastebėjusieji, kad tokios reklamos, kurioje esminė informacija yra nuslėpta, dviprasmiškai ar neišsamiai pateikta, jie yra skatinami arba gali būti paskatinti priimti sprendimą sudaryti sandorį, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę, turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir savivaldybę dėl pastato galimo naudojimo ne pagal paskirtį.
Pirkėjo informavimas apie tikslinę pastato paskirtį ne laiku taip pat laikomas klaidinančia reklama.
Jeigu nesąžiningos konkurencijos veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, juos tiria Konkurencijos taryba, kuri už tokius veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas.
Perkant patalpas būtina Nekilnojamojo turto registre pasitikrinti tikslinę pastato paskirtį dar ir todėl, kad nuo jos priklauso, kokį nekilnojamojo turto mokestį mokės pirkėjas.
