Nors dar prieš metus norint gauti būsto paskolą tekdavo pereiti kryžiaus kelius, dabar ši situacija iš esmės pasikeitė. Šalies ekonomikai atsigaunant, bankai ir vėl ėmėsi darbo – jie ėmė aktyviai brukti būsto paskolas.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pajėgas metė į viliojimą

Panašu, jog kai kurie šalyje veikiantys Skandinavijos bankai jau pamiršo prieš kelerius metus juos sukrėtusią krizę, kai dėl subliūškusio nekilnojamojo turto burbulo patyrė nemenkų nuostolių.
Pastaruoju metu naujų klientų šių bankų darbuotojai itin aktyviai ieško siūlydami jau dabar pasirūpinti būsto paskolomis, nes dabar neva esąs pats palankiausias laikas.

Skelbiama, kad šiuo metu jų siūlomos būsto paskolų suteikimo sąlygos ir už jas mokamos palūkanos – itin palankios.

Taip pat bankų darbuotojai aktyviai trimituoja, jog šiuo metu imti paskolas ir pirkti būstus reikėtų dar ir todėl, kad rudeniop prognozuojamas ne tik palūkanų augimas, bet ir prasidėsiantis būsto stygius.

Potencialūs klientai bandomi vilioti ir terminais – atsakymus dėl paskolos suteikimo jiems žadama pateikti per dvi dienas.

Prieš metus atsakymo tekdavo laukti kelias savaites ar net mėnesius. Neturintiems laiko atvykti konsultacijos dėl paskolų žadamos ir telefonu.

Didelių kreditų nedalija?

Nors kai kurie ekspertai įsitikinę, jog tokiomis vilionėmis kai kurie bankai ir vėl šoka į tą patį šulinį, iš kurio neseniai vos išsikapstė, įstaigų atstovai teigia, kad tai netiesa.
Bankininkai patvirtino, jog šiuo metu gauti būsto paskolas išties lengviau nei prieš metus, tačiau jas gauna anaiptol ne visi.

Anot "Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovės Aidos Budreikienės, šiandieninė situacija, palyginti ją su prieškriziniu laikotarpiu, iš esmės pasikeitė. Paskolų prašantys klientai vertinami itin atidžiai.

Be to, šiuo metu būstą įsigyjantis žmogus esą privalo turėti santaupų, kitaip paskola jam nesuteikiama.

A.Budreikienė teigė, jog itin didelės paskolos taip pat esą nesuteikiamos, o ir skolinama trumpesniam laikotarpiui nei anksčiau.

Stebi potencialius klientus

Be to, pašnekovė pabrėžė, kad nors bankai šiuo metu kur kas mieliau išduoda paskolas, vis dėlto potencialūs klientai yra vertinami gerokai atidžiau nei prieš krizę.
Darbuotojos teigimu, dabar itin vertinami tokie dalykai, kaip žmogaus skolinimosi istorija bei jo pajamų dydis.

Vadovė tvirtino, jog siekiant apsidrausti dėl nemokumo dabar stebima, ar pajamas būsimas paskolos gavėjas išleidžia iškart, ar taupo.

A.Budreikienė pripažino, kad norinčiųjų gauti paskolas žmonių skaičius išaugo.

"Gyventojai vis aktyviau domisi būsto finansavimo galimybėmis. Tam įtakos turi gerėjantys namų ūkių lūkesčiai, ekonomikos augimas. Aktyvesnį skolinimąsi lemia ir prognozės – manome, kad šiemet būstai brangs apie 5 proc.", – situaciją komentavo A.Budreikienė.

Reikalauja santaupų

Kito šalyje veikiančio SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika tikino, kad gauti paskolą šiandien nėra taip lengva, kaip galbūt buvo anksčiau.

Šiuo metu paskolos esą išduodamos tik stabilias pajamas turintiems žmonėms. Anot jo, bankas, priimdamas sprendimą suteikti būsto paskolą, vertina, kiek lėšų pragyvenimui turi likti sumokėjus mėnesio kredito įmoką ir palūkanas.

Būstų trūkumo neįžvelgia

Kol bankų atstovai prognozuoja, jog dar šiemet būstų ims trūkti bei pakils jų kainos, nekilnojamojo turto ekspertai kalba, kad padėtis yra kitokia, ir situacijos nedramatizuoja.

Pastarųjų tvirtinimu, nors būstų pirkimas uostamiestyje šiais metais, palyginti su tuo pat praėjusių metų laikotarpiu, yra apie 25–30 proc. aktyvesnis, būstų stygiaus atsirasti neturėtų.

"Ir dabar apstu tuščių būstų, ir nauji daugiabučiai itin aktyviai statomi, tad nekilnojamojo turto stygiaus, bent jau Klaipėdoje, tikrai nebus. Juk tiems, kam nereikia būsto, t.y. įvairūs spekuliantai jų pirkti, kaip anksčiau, nebepuola", – tvirtino nekilnojamojo turto ekspertas Linas Juozaitis.
Jis patikino, jog daugiausia būstus šiuo metu perka tie žmonės, kuriems jis reikalingas gyvenimui. Taip pat nekilnojamąjį turtą įsigyja santaupų turintys klaipėdiečiai. Tačiau tai nėra toks masinis reiškinys, kuris vėl imtų panašėti į prieškrizinį laikotarpį.

"Tie, kas turi pinigų perteklių, nebenori jų laikyti bankuose, kadangi už indėlius mokamos palūkanos yra menkos. Tačiau tai išpūsti burbulo neturėtų. Niekas masiškai pirkti nekilnojamojo turto nebepuls", – įsitikinęs L.Juozaitis.
Beje, mažiausias palūkanas indėlininkams taip pat siūlo skandinavų bankai. Teigiama, jog esą taip siekiama išjudinti rinką, o sykiu ir suintensyvinti būsto pirkimą.

Sumaištį sukeltų tik euras

L.Juozaitis pabrėžė, jog jau kurį laiką nusistovėjusios ir parduodamų būstų kainos. Kol kas neprognozuojamas ir pastebimas būstų brangimas.
"Vienas kitas pardavėjas jau ir dabar bando kainą pakelti, tačiau galop iki sudarant sandėrį ji dažniausiai nuleidžiama. Kainų dugnas pasiektas, tad būstai nebepigs. Tačiau šiemet neprognozuojamas ir didesnis jų brangimas", – situaciją komentavo ekspertas.
Tačiau, anot jo, tai, kad ateityje butų kainos šiek tiek šoktelės, – faktas. Bet tai turėtų įvykti per artimiausius dvejus metus.

L.Juozaitis įsitikinęs, jog žymesnį būstų kainų augimą galėtų lemti nebent kalbos apie euro įvedimą.

"Būstų pirkimo psichozė gali prasidėti nebent tada, kai jau rimtai bus pradėta kalbėti apie euro įvedimą. Žmonės šios valiutos paniškai bijo, tad apsirūpinti gyvenamuoju būstu jie skubės dar iki įvedimo. Tokiu atveju prasidėjus masiniam pirkimui, žinoma, gerokai išaugtų ir būsto kainos", – įsitikinęs pašnekovas.

Romualdas Mėginis, Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacijos vienas steigėjų

Situacija yra išties nenormali – taip, kaip kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai apgaudinėjo bei dabar apgaudinėja žmones, turbūt daugiau niekur nėra. Šie bankai jau seniai turi schemą, kaip pasipelnyti iš paprastų žmonių. Panašu, jog dabar vėl ja naudosis. Jie bando prisivilioti naujų klientų, kad vėliau iš jų ne tik pasipelnytų, bet ir, nuskurdus žmogui, perimtų jo turtą, kurį vėliau sėkmingai parduotų. Juk tokia pat situacija buvo ir prieš šią krizę. Į tokių bankų veiklą turėtų įsikišti valdžia, tačiau jai tai nė motais. Lietuvos bankus supirko skandinavai, tačiau jų savininkai turbūt net neįsivaizduoja, kokiais metodais tie bankai veikia mūsų šalyje. Jei bent vienas šių bankų Skandinavijoje veiktų taip, kaip čia, jis iškart žlugtų. Tose šalyse veiklą itin riboja valstybė, įstatymai. Tad kol Lietuvoje neatsiras normalus nacionalinis bankas, kuris gintų ne savo, o klientų interesus, tol tai ir tęsis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prokurorai ėmėsi tirti, ar Lietuvos įmonės pažeidė ES Rusijai taikomas sankcijas (17)

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad Lietuvos įmonės galėjo pažeisti Europos Sąjungos...

Lietuvos paštas: sprendimo dėl centrinių paštų pardavimo nėra atnaujinta (12)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas, savo tinklalapyje skelbiantis apie centrinio pašto pastatų...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (152)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Skelbiamas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangovo konkursas (20)

Kauno savivaldybė ruošiasi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams: pradedama...

Būsto statyba Rusijoje šiemet sumenko dešimtadaliu (5)

Per septynis šių metų mėnesius Rusijoje pastatyta 33,4 mln. kvadratinių metrų naujo gyvenamojo...

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (151)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (62)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (1)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (32)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1245)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (346)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (34)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...