„Moskva City“ kompleksui priklauso aukščiausias Europos pastatas „Mercury City Tower“. Londono „Shard“ yra antroje vietoje, toliau kiti trys aukščiausi pastatai taip pat yra tame pačiame „Moskva City“. Tik apmaudu, kad dauguma jų yra pustuščiai.
Nekilnojamo turto konsultacinė įmonė „Blackwood“ teigia, kad 45 procentai šio rajono neturi šeimininkų, nors vos prieš kelis mėnesius tebuvo trečdalis. Ir tai nėra blogiausia. Biurai vis dar statomi, tad neužimtų patalpų plotas artimiausiu metu neturėtų mažėti.
Praėjusių metų pabaigoje „The Times“ pavadino šį rajoną „12 milijardų dolerių priminimu apie šalies ekonomines bėdas“. Akį traukia, tačiau kiek šviesų iš tikrųjų uždegta?
Rusijos ekonominė krizė savo finansų centrui smogia negailestingai. Krentantis rublis ir staiga smukusios naftos kainos skaudžiai atsiliepė bankams. Blogai ir tai, kad kritimas atėjo pačiu blogiausiu įmanomu laiku, kai reikia užbaigti daugiau pastatų nei bet kada. Šešis buvo numatyta baigti šiemet, dar du – 2016 metais.
Vyriausybė planuoti šį rajoną pradėjo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje, tačiau pirmasis pastatas buvo užbaigtas tik 2001 metais.
Pernai metais „Times“ vardijo čia įsikeliančias naujas firmas ir net 58 procentai naujakurių nėra finansinės firmos. Taigi, šį kompleksą vargu ar galima vadinti finansų centru.
Centrą valdanti kompanija „City“ pripažįsta, kad dauguma naujųjų nuomininkų nėra finansines paslaugas teikiančios bendrovės. Tarp nefinansinių bendrovių yra daug smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, tokių kaip „High Level Hostel“.
Kai kurių naujų pastatų paskirtis buvo pakeista. Pavyzdžiui, vienas mažaaukštis pastatas taps šešių tūkstančių vietų kino teatru.
Užbaigtuose dangoraižiuose erdvę nuomojasi įvairios nefinansinės įmonės. Viena bendrovė rusams, norintiems antro paso, pardavinėja Kambodžos pilietybę. Netrukus duris atves kulinarijos mokykla ir restoranas.
