Pasidomėjo, kokios būklės būstuose gyvena lietuviai

Daugiau nei pusė lietuvių pripažįsta, kad jų būstui reikia remonto, bet tik pusė taip manančių per ateinančius metus tikrai ketina pradėti kapitalinius ar kosmetinius remonto darbus, rodo tyrimas. Išleisti būsto atnaujinimui žmonės daug nelinkę, nes geriau palauks ir pataupys, nei skolinsis.

Kritiškai savo būsto būklę vertina daugiau nei 60 proc. lietuvių, bet didžioji dalis jų gyvena 40 metų ir dar senesniuose daugiabučiuose, rodo „Swedbanko“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Vis dėl to pradėti remontą per artimiausius dvejus metus ketina tik kas antras.

„Didžiojoje dalyje remontų numatoma atnaujinti sienas, grindis, santechniką – kas nereikalauja labai didelių investicijų. Tad didžioji dalis žmonių numato investuoti nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų sumą“,– pasakojo „Swedbanko“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Išlaidas remontui lietuviai skaičiuoja atidžiai, nes dauguma nenori pradėti darbų už skolintus pinigus, o jei lėšų pritrūktų, tuomet geriau skolintųsi iš banko, nei artimųjų ar draugų.

Daugiau nei pusė norinčiųjų atnaujinti būstą mano, kad tai pagerins jų gyvenimo kokybę, o beveik penktadalis, kad tai pakels būsto finansinę vertę, bet nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad senesniuose namuose paklausesni nesuremontuoti butai.

„Jeigu jaunos šeimos ieško būsto, joms yra aktualu įsigyti nebūtinai suremontuotą būstą – paprastai šeima išdalina kaštus ilgesniam laikotarpiui ir gali vėliau susiremontuoti ar pagyventi šiek tiek nesuremontuotame bute. Tad alternatyva pirkti nesuremontuotą butą yra patrauklesnė, nei pirkti įrengtą, gal ne visai atitinkantį skonį“,– pasakojo „In real“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Prasčiausiai savo būstus vertina Telšių, Panevėžio ir Utenos gyventojai, manoma dėl to, kad tuose regionuose neinvestuojama į naujų nekilnojamojo turto objektų statybą.