Azija silpsta, o labiausiai nuo krizės nukentėjusiose Europos šalyse būsto kainos toliau dramatiškai krinta.
Gera žinia ta, jog pradeda atsigauti Jungtinių Valstijų nekilnojamojo turto rinka. Federalinės būsto finansų agentūros (FHFA) kas sezoną koreguojamas būstų pirkimo kainų indeksas Jungtinėse Valstijose antrajame 2012 metų ketvirtyje per metus ūgtelėjo 1,12 proc. Tai ryškus skirtumas nuo to pačio praėjusių metų periodo, kai jis buvo smukęs 8,76 proc. Iš kitos pusės, „Standard & Poor“ sudaromas Case`o – Shillerio būsto kainų indeksas krito 0,74 proc., tačiau tai buvo mažiausias metinis kritimas nuo trečiojo 2010 metų ketvirčio.
Bloga žinia, jog Europa skęsta toliau. Antrajame 2012 metų ketvirtyje nerimą kėlė per metus nukritusios kainos Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Nyderlanduose (kiekvienoje šalyje jau atmetus infliaciją jos smuko daugiau kaip 10 proc.). Į prarają, regis, pradėjo ristis ir Lenkija bei Kipras.
Labiausiai krizės paveiktose šalyse būsto kainų nuosmukis šiemet buvo žymiai didesnis negu per tą patį periodą praėjusiais metais. Nekilnojamojo turto kainos smuko iš viso 15-oje iš 22 Europos valstybių, pateikusių duomenis apie būsto kainas.
2012 metų antrajame ketvirtyje prasčiau negu per tą patį periodą praėjusiais metais pasirodė 20 būsto rinkų, geriau – 19 (jau atsižvelgus į infliaciją).
Išvados: iš 39 šalių, kurios pateikė ketvirčio duomenis apie būsto kainas, nekilnojamojo turto kainos krito 25 valstybėse, o augo tik 13-oje. Viena šalis – Jungtinės Valstijos – paskelbė prieštaringus signalus.
Kainų koregavimas pagal infliaciją: „The Global Property Guide“ statistinėje analizėje duomenys pateikiami jau atsižvelgus į infliaciją. Tai leidžia susidaryti tikroviškesnį vaizdą, negu optimistiškiau atrodantys nominalūs skaičiai, kuriems pirmenybę teikia nekilnojamojo turto agentai. Nominalūs skaičiai gali būti klaidinantys. Tai įrodo tas faktas, jog pagal nominalius skaičius, antrajame 2012 metų ketvirtyje būsto kainos didesniame skaičiuje valstybių (21 šalyje) augo, negu krito (18 šalių).
Jungtinės Valstijos atsigauna
Jungtinėse Valstijose FHFA sudaromas tik būsto pirkimo kainų indeksas antrajame 2012 metų ketvirtyje per metus ūgtelėjo 1,12 proc. Tai ryškus skirtumas nuo 2011 metų antrojo ketvirčio, kai jis per metus buvo smukęs 8,76 proc.
Lyginant su pirmaisiais trim šių metų mėnesiais, JAV būsto kainos antrajame ketvirtyje pakilo 0,96 proc. Tai didžiausias būsto kainų ketvirčio augimas nuo 2006 metų 4-ojo ketvirčio, teigė FHFA.
Europos būsto rinka smunka toliau
Europoje iš 22 valstybių, teikusių duomenis apie būsto kainas, nekilnojamojo turto kainos krito 15-oje šalių (jei nėra duomenų apie būsto kainas visoje šalyje, imamos būsto kainos sostinėje arba didžiausiuose miestuose).
Airija vėl tapo silpniausia pasaulio būsto rinka. Antrajame 2012 metų ketvirtyje jos gyvenamojo nekilnojamojo turto indeksas per metus smuko 16,85 proc., o nuo pirmojo šių metų ketvirčio – 2,9 proc. Šalyje buvo sudaroma mažai sandorių ir suteikiama mažai paskolų.
Kitos aštuonios silpniausios būsto rinkos taip pat buvo Europoje: Ispanija (metinis nuosmukis II-ajame 2012 m. ketvirtyje buvo 13,18 proc.), Graikija (-11,92 proc.), Portugalija (-10,95 proc.), Varšuva, Nyderlandai (-10,12 proc.), Lenkija (-8,19 proc.), Kipras (-7,68 proc.), Slovakija (-5,61 proc.) ir Švedija (-4,18 proc.). Visose rinkose, išskyrus Slovakiją, būsto kainos krito smarkiau negu pernai.
Tarp likusių šalių ir sostinių, kuriose antrąjį 2012 metų ketvirtį būsto kainos krito mažiau, yra Bulgarija (-3,87 proc.), Didžioji Britanija (-3,42 proc.), Vilnius, Lietuva (-3,07 proc.), Rumunija (-2,71 proc.), Suomija (-2,22 proc.) ir Rusija (-2,08 proc.).
Tarp Europos šalių ir sostinių, kuriose nekilnojamojo turto kainos kilo, yra Norvegija (6,26 proc. per metus), Vokietija (5,24 proc. – ryškus ūgtelėjimas nuo praėjusių metų, kai per tokį patį periodą kainos buvo kritusios 0,65 proc.), Šveicarija (4,86 proc.), Estija (2,83 proc.), Turkija (2,57 proc.), Ryga, Latvija (2,5 proc.) ir Islandija (1,72 proc.).
Daugiau informacijos galite rasti „The Global Property Guide“ internetiniame puslapyje.
