Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure Diana Rumbutienė DELFI komentavo, kas pastatai yra parduodami ilgiau nei metus, tačiau apleistame viešbutyje lankytis negalima - pastatas nesaugus.
Pasak bankroto administratorės, turtą mėginta parduoti ir varžytinių keliu, ir mažinant kainą, dėl dabartinės kainos apsisprendė bankrutavusios įmonės kreditoriai. Ji patvirtino, kad per sklypą eina aukštos įtampos laidai.
Viešbutis siejamas su nusikalstamu pasauliu
Kai kurie vilniečiai viešbutį „Saulės žiedas“ ir netoliese buvusį striptizo klubą, vėliau - restoraną „Nakties paukštė“ prisimena kaip nusikalstamo pasaulio atstovų pamėgtą vietą, kiti – tiesiog kaip palyginti retą, bet prabangų statinį.
Tačiau neįvardintais norėję likti pašnekovai pasakoja, kad viešbutis su pertraukomis veikti ėmė prieš kiek daugiau nei 20 metų – 1995-aisiais. Esą tuomet, jei viešbutis ir buvo pamėgtas nusikalstamo pasaulio atstovų, jie pamažu jį apleido.
Po to, jau 2003 m. skelbta, kad Antakalnyje įsikūręs prestižinis viešbutis „Saulės žiedas" ir restoranas „Nakties paukštė", keliems bankams bei įmonės iš viso buvo skolingas apie 14 milijonų litų. Tuo metu vienas didžiausių kreditorių buvo įmonė „Kauno baldai“, kuri dar 1997 m. viešbučiui „Saulės žiedas“ beveik už 300 tūkst. litų pagamino baldų.
Po bylinėjimosi bendrovės „Saulėtekis“ kreditoriams pavyko iškelti bankroto bylą, tačiau tuomet įmonės vadovai atsisakė į patalpas įsileisti teismo paskirtą administratorių ir jam perduoti turtą bei dokumentus.
Bankroto administratorius Audrius Matijošius tuomet piktinosi, esą susidaro įspūdis, kad Lietuvoje jokie įstatymai negalioja. Administratorius į bendrovę važiavo lydimas policijos pareigūnų, saugos tarnybos „Asmens sargybinis" atstovų, teismo antstolių ir advokatų. Bet į vidų patekti nepavyko: skelbta, kad policijos pareigūnams teko skubiai išvykti.
Tada ir saugos tarnybos „Asmens sargybinis" darbuotojai atsisakė veržtis į vidų, tuomet pasakojo „Saulėtekio" kreditoriams atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas. Vėliau skelbta, kad A. Matijošius atsidūrė ligoninėje - nenustatyti asmenys jį žiauriai sumušė.
Su juo kol kas susisiekti nepavyko.
„Pamenu, kad bankroto administratoriui ir vertintojams buvo sunkumų patekti į pastato vidų, perimti turtą, - kalbėjo dabar advokatų kontoroje „Sorainen“ dirbantis K. Švirinas. - Bet paskui, su policijos pagalba, bankroto administratorius perėmė turtą.“
Pasak advokato, 2003 m. pasitaikydavo atvejų, kad iškėlus bankroto bylas turto savininkai trukdydavo bankroto administratoriams veikti, tačiau tai nebuvo tipinis atvejis.
Viešbutis ir kavinė – parduodami
Nors šiuo metu viešbutis – vaiduoklis ir netoliese esanti kavinė yra parduodami, nekilnojamojo turto specialistai komentavo, kad šiuo turtu domėjosi ne vienas pirkėjas, tačiau jis nėra labai paklausus dėl per sklypą einančių aukštos įtampos elektros linijų, kurios riboja galimybes įrengti vietas automobiliams arba reikalauja papildomų investicijų jas perkelti giliau po žeme.
Tai patvirtina tinklalapio regia.lt duomenys, kurie skelbia, kad teritorija patenka į elektros linijų apsaugos zoną nuo 1995 m.
Registrų centro duomenimis, dabar baigiantis sugriūti viešbutis ir netoliese esanti veikianti kavinė nuosavybės teise nuo 2008 m. priklauso bendrovei „Pajūrio turto investicijos“, tačiau įmonė bankrutavo.
Dabar 4 aukštų pastatas ir kavinė Vilniuje yra parduodami už pradinę 0,993 mln. eurų kainą.
Viešbutis gali būti šildomas iš miesto centralizuotų sistemų, prijungtas prie Vilniaus vandentiekio ir nuotekų sistemų. Bendras jo plotas – 2 680 kv. m, o kavinės bendras plotas – 539 kv. m. Žemės sklypo plotas – 0,4222 ha.
Nuo 2007 m. liepos iki 2008 m. vasario šį nekilnojamąjį turtą valdė „Vilsota“, nuo 1998 m. lapkričio iki 2007 m. liepos – bendrovė „Saulėtekis“.
Elektros linija nutiesta į Kino studiją
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ informavo, kad linija Verkiai - Vilnia - Kino studija pastatyta 1979 metais.
„Ji greičiausiai jau buvo eksploatuojama tuo metu, kai buvo projektuojami ir statomi jūsų minimi pastatai. Visoms aukštos įtampos elektros linijoms yra numatytos apsaugos zonos. Tai – išilgai linijos ašies esanti žemės juosta, kurios kraštinės nutolusios nuo linijos kraštinių laidų: 110 kV įtampos linijų – po 20 metrų į abi puses, o 330 kV – po 30 metrų į abi puses“, - komentavo „Litgrid“ komunikacijos vadovė Vilija Railaitė.
Elektros tinklų apsaugos zonoje draudžiama įrengti tokius statinius kaip automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų stotelės, vaikų žaidimų aikštelės ir taip toliau.
„Šios taisyklės užtikrina tiek gyventojų, tiek elektros įrenginių saugumą. Pažeidus saugų atstumą nuo aukštos įtampos linijų, gali įvykti elektros iškrova, - komentavo ji. - „Litgrid“ atsako už stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, todėl rengia ilgalaikius tinklų plėtros ir rekonstrukcijų planus. Rekonstrukcijos planai sudaromi atsižvelgiant į tinklų būklę, o investicijos į tinklų vystymą skirstomos taip, kad neturėtų neigiamos įtakos elektros perdavimo tarifui.“
Tačiau pašnekovė dėstė, kad žemės sklypo savininkai turi galimybę patys inicijuoti oro linijos pakeitimą kabeline linija savo lėšomis.
„Nekilnojamo turto projektų vystytojai jau yra įgyvendinę projektų Vilniaus mieste, kai 110 kV elektros perdavimo linijos buvo pakeistos kabelių linijomis NT vystytojų lėšomis“, - sakė V. Railaitė.
