Palangos J. Basanavičiaus gatvėje iškils naujas pramogų kompleksas

 (90)
J. Basanavičiaus gatvėje kuriamas dar vienas rekreacijos objektas, įtvirtinsiantis ir dideliems, ir mažiems skirto kurorto statusą.
Palangos J. Basanavičiaus gatvėje iškils naujas pramogų kompleksas
Palanga
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

Praėjusią savaitę pagrindine kurorto arterija vadinamoje J. Basanavičiaus gatvėje prasidėjo statybos: nugriautas senas medinis pastatas, aptverta teritorija, pradėti kalti pamatų poliai. Gatvės pabaigoje, netoli Palangos tilto plytinčiame didžiuliame sklype, prieš keletą metų sukosi olandų atrakcionai, o praėjusią vasarą ši vieta garsėjo didžiausiu šalyje batutų parku. Kauno arkivyskupijos, kuriai priklauso sklypas, atstovas patikino, jog po metų vietovė taps neatpažįstama.

Statybos prasideda

Palangos miesto vyriausiojo architekto pareigas einantis Vidmantas Danta paaiškino, kad darbai su miesto žinybomis yra suderinti.

„Vyksta Kauno arkivyskupijai priklausančių pastatų (buvusios sanatorijos) rekonstrukcijos ir statybos darbai. Kodėl viskas nugriauta? Tokia rekonstrukcija galima. Mat ilgą laiką matėme tik dalį anksčiau Kauno kunigų seminarijai priklausančių pastatų – vienas jų buvo seniai nudegęs, o ir išlikęs buvo prastos būklės. Tad naujojo projekto vystytojai buvusių pastatų vietoje naujuosius suręs, išlaikydami tą pačią užstatymo struktūrą, plotą, aukštį, – apie statybos darbus pasakojo V. Danta. – Mano žiniomis, po rekonstrukcijos 43-uoju numeriu paženklintame sklype bus teikiamos poilsio ir viešojo maitinimo paslaugos“.

Būsimąjį objektą projektuoja sostinėje įsikūrusios bendrovės „Aketuri Architektai“ specialistai. Pastarosios vadovas Lukas Rekevičius yra įmonės vadovas ir projekto Palangoje bendraautorius.

„Tai bus L formos pastatas iš dviejų korpusų – kaip ir buvo istoriškai. Šį projektą užsakė sklypo savininkė – Kauno arkivyskupija. Pagrindinė mums iškelta užduotis – atkurti buvusių pastatų (tarp jų – ir sudegusių) tūrį ir šiuolaikinio statinio architektūros stilistika išlaikyti pagarbą senajai Palangai, – pasakoja architektas L. Rekevičius. – Pirmuosiuose pastatų aukštuose įsikurs maitinimo įmonės – kavinė ir restoranas, o antruosiuose veiks svečių namai“.

„Aketuri architektai“  vizualizacija
„Aketuri architektai“ vizualizacija

Buvusi sanatorija taps šiuolaikiais svečių namais

Kauno arkivyskupijos atstovas Audrius Globys patikslino, kad pastatas užims 720 kvadratinių metrų, o antrajame aukšte svečių namuose vienu metu galės apsigyventi 36 žmonės (bus įrengta 18 dviviečių kambarių).

„Darbai jau prasidėjo, o leidimus jiems gavome dar praėjusių metų lapkritį. Dėl vietos specifikos (projektas įgyvendinamas pačioje Palangos „širdyje“) statybas turime planuoti taip, kad kuo daugiau darbų spėtume atlikti iki vasaros sezono pradžios – gegužės vidurio, – kalba užsakovo atstovas. – Vasarą, kai Palanga taps turistų traukos centras, statybas ne tik sustabdysime, o ir stengsimės jas padaryti kuo mažiau pastebimas – uždengsime tentais su būsimo pastato vizualizacijomis. Rudenį, pasibaigus kurortiniam sezonui, darbus tęsime, kad viską spėtume užbaigti jau iki ateinančių metų vasaros sezono. Tad kitų metų gegužę pakviesime į naujų svečių namų atidarymą“.

Tiesa, koks bus jų pavadinimas, dar nežinoma. Istorine šios vietovės praeitimi domėjęsis architektas L. Rekevičius sako, kad pavadinimo sanatorija neturėjusi, o idėjų, kaip rekonstruotą pastatų kompleksą įvardyti, kyla pačių įvairiausių. Galbūt net bus kreipiamasi į pajūrio gyventojus, kad jie pateiktų savo pasiūlymus ir taip prisidėtų gražinant vieną iš labiausiai lankomų Palangos vietų.

Procesas ilgesnis, bet – garantuotas

Abu pašnekovai tikina, kad kliūčių neturėtų kilti – darbai nuolat ir atsakingai derinami su Palangos miesto architektais.

„Palangoje kaip niekur kitur dirbama labai kruopščiai, palaikant itin glaudžius ryšius. Jūsų miesto architektas V. Danta aktyviai domisi šiuo objektu, o mes su juo taip pat deriname kiekvieną savo sprendimą. Tad nenuostabu, kad bendradarbiaujame jau nuo 2014-ųjų rudens. Tačiau apibendrintai kalbant, galiu pasakyti, kad dirbti su palangiškiais paprasta. Žinoma, procesas užtrunka ilgiau, bet rezultatas – garantuotas“, – tikina UAB „Aketuri Architektai“ vadovas.

L. Rekevičius sako, kad su V. Danta jau suderintas ne tik projektas, o ir naudotinos statybinės medžiagos. Planuojama, kad pastato fasadai bus mediniai, stogas dengtas pluoštiniu cementu. Termiškai apdorota mediena greičiausiai bus nudažyta vėjo nugairinto medžio spalva, o patį fasadą puoš smilgas primenantis dekoras. Projekto vadovas L. Rekevičius sako, kad statinio dekore galima įžvelgti ir daugiau dalykų: skriejančias žuvėdras ar senovės lietuvių ugnies simboliką.

Dar viena šeimoms skirta vieta

Nors statybos dar tik prasideda, o rangovo paieškos dar tik bus skelbiamos, A. Globys sako jau žinąs, kas pastatytame komplekse teiks paslaugas.

„Tai bus visoje Lietuvoje žinomi maitinimo operatoriai. Norime, kad viskas tarpusavyje sietųsi, vienas kitam neprieštarautų, o priešingai – būtų sinergija, – kalbėdamas apie skirtingiems operatoriams atiduodamas kavinės ir restorano patalpas, sakė Kauno arkivyskupijos atstovas. – Bet tuo pačiu renkamės nuomininkus, kurie turi gerą reputaciją, o jų paslaugos būtų šiuolaikės ir prieinamos visiems.

Manome, kad mūsų plėtojamame objekte galėtų šventes švęsti mažos įmonės, įstaigos, šeimos. Mat bendra komplekso koncepcija tokia ir yra – čia įsikurs parkas šeimoms. Todėl vienas mūsų operatorių yra palangiškis Dainius Drungilas, praėjusią vasarą šioje teritorijoje jau teikęs pramogų paslaugas šeimoms“.

Šis Palangos verslininkas daugeliui žinomas kaip įmonės „Kurortų pramogos“ vadovas, kuris praėjusią vasarą miestiečius bei jo svečius džiugino dabartiniame statybų sklype veikusiu batutų parku bei vaikų žaidimo aikštele, o rudenį pakvietė visus palangiškius pramogomis pasinaudoti nemokamai. Verslininkas patvirtino Kauno arkivyskupijos atstovo A. Globio žodžius – teritorija ilgainiui virs šeimoms skirtu parku.

„Palanga jau seniai ir aktyviai siekia šeimoms skirto kurorto statuso. Todėl esu tikras – naujojo šeimų parko idėja puikiai prigis. Ateinančią vasarą, kol laikinai bus sustabdytos ir užkonservuotos statybos, šalia jų batutų parkas ir žaidimų aikštelė veiks kaip ir praėjusį sezoną. Didesnių pokyčių galima tikėtis tik 2017-ųjų vasarą, -- pasakoja D. Drungilas. – Teritorija, priklausanti užsakovams, gana didelė, užima 72 arus. Numatoma, kad čia atsiras laisvalaikio ir poilsio zonos, interaktyvieji takai, mažosios architektūros elementai. Norime, kad šioje teritorijoje galėtų pramogauti bet kokio amžiaus žmonės įvairiu metų laiku. Esu tikras, jog atsirasiantis kompleksas – dar vienas ir labai svarbus žingsnis siekiant mažinti sezoniškumą Palangoje“.

Projekto užsakovo Kauno arkivyskupijos atstovas A. Globys teigė, kad į šį objektą Palangoje bus investuota apie 1,2 mln. eurų. Pajamos, gaunamos už komplekso nuomą, bus naudojamos Kauno arkivyskupijos veiklai vykdyti.

"Vakarinė Palanga"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (129)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (7)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.