Priešingai nei kaimyninėse šalyse, Lietuvoje absoliučią daugumą naujai pastatytų parduodamų butų sudaro būstai su daline apdaila.
„Kaip manote, ar Lietuvos statybinės įmonės yra neįgalios padaryti apdailą? Žinoma, kad jos gali. Tačiau kodėl butai Lietuvoje parduodami su daline apdaila? Gyventojai tokius butus perka dėl dviejų aspektų. Pirmuoju atveju pirkėjai mano, kad jam bus nepriimtina atliktos apdailos estetika, o antruoju, kuris yra vyraujantis, kad pats pasidarysiu pigiau, nes susitarsiu su statybininkais“, – DELFI sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Pašnekovo duomenimis, Estijoje daugiau nei 90 proc. butų parduodama su visa apdaila. Latvijoje – maždaug 50 proc., o Lietuvoje daugiau nei 90 proc. parduodama su daline apdaila.
D. Gedvilas skaičiuoja, kad jeigu pernai šalyje buvo pastatyta daugiau nei 7,5 tūkst. butų, tai sudaro apie milijoną kvadratinių metrų, o ekonominė apdaila kainuoja bent 250 eurų už kvadratinį metrą.
„Taigi milijoną kvadratinių metrų padauginę iš 250 eurų paties pigiausio apdailos lygio gauname įspūdingus skaičius – 250 mln. eurų. O jeigu bent dalis iš jų, pavyzdžiui, 60 proc. yra neapskaitomi, tai yra didžiuliai pinigai. Tada paskaičiuokime, kokio lygio šešėlis yra“, – sakė asociacijos prezidentas, dalyvavęs parodoje „Super namai“.
Jis skaičiuoja, kad savo rankomis arba padedami artimųjų butus remontuoja iki 40 proc. žmonių.
Pasak pašnekovo, Estijoje tokių dalykų beveik nėra dėl to, kad jie pasinaudojo Suomijos praktika ir skaitmenizavo statybininkų darbo apskaitą, kai su verslo liudijimu dirbantis statybininkas prieš pradėdamas ir baigęs darbą turi nusiųsti trumpąją SMS žinutę telefonu.
Tokiu atveju tiek „Sodra“, tiek draudimo bendrovė žino, kada žmogus dirba. Taip pat nustatytiems nelegaliems darbuotojams taikomi kur kas didesni mokesčiai nei kitiems.
„Tada yra didžiulė rizika, kad jeigu mane pagaus nelegaliai dirbantį, aš kiekvieną mėnesį turėsiu nešti po 100 eurų „Sodrai“. Kodėl mes negalime pasinaudoti gerąja Skandinavijos praktika“ – svarstė jis.
D. Gedvilo teigimu, Lietuvoje taip pat reikėtų keisti komandiruotpinigių dydžius, kurie dabar yra kiek daugiau nei du eurai už dieną.
Taip pat asociacija siūlo, kad darbų saugos sąnaudos būtų nekonkuravimo objektas ir konkursuose nebūtų traukiama į bendrą sąmatą.
Lemia ir paskolos sąlygos
Bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba DELFI sakė, kad žmonių norą pirkti neįrengtus butus lemia riboti finansai ir noras būti laisvam.
Įmonė pastatytuose daugiabučiuose įrengia po keletą butų, kad parodytų žmonėms, kaip galima įsikurti. Pasak jo, tokių butų visa apdaila su garantija kainuoja 900 Lt (apie 260 eurų) už kvadratinį metrą.
„Kita priežastis, kuri gali būti sunkiau įveikiama nei ekonominė, nes daugiau pinigų uždirbti galima, yra laisvės pojūtis, kad gali sau leisti įsirengti kaip nori. Pavyzdžiui, perki pigiausią vieno kambario butą, bet samdaisi dizainerį už 5 tūkst. Lt (per 1400 eurų). Tokių pavyzdžių tikrai žinau. Manau, kad ieškodami įmantrybių žmonės jaučia malonumą tuo metu, tačiau vargu, ar tai jiems suteikia gyvenimo komfortą“, - kalbėjo E. Zaremba.
Taip pat parodoje „Super namai“ skaitydamas pranešimą jis patarė prieš perkant butą visuomet įvertinti dešimt pagrindinių aspektų: kas yra pardavėjas ir kiek jis veikia rinkoje, kokia yra siūlomo NT paskirtis, energiniai rodikliai, sandarumo matavimai, pastato garso klasė, inžinerinės sistemos, buto planas ir jo apdaila, aplinkos infrastruktūra (mokykla, vaikų darželis, viešojo transporto stotelės ir pan.), galimybė turtą parduoti ir išnuomoti ateityje, kiti privalumai (liftas, vidinis kiemas, sandėliukas, dviračių saugykla ir pan.).
Lietuvoje apie 70 proc. žmonių gyvena daugiabučiuose.
