Toks likimas gresia ir nebaigtam rekonstruoti „Saulutės“ lopšeliui-darželiui. Savivaldybė atsisako ketinimų į jį perkelti Greitosios medicinos pagalbos stotį.
Darželis renesanso nebesulauks
Trumpąja gatve pro buvusį vaikų darželį vakarais praeiti nejauku ne tik dėl greta besiglaudžiančiųjų seniausių miesto kapinaičių. Išdaužyti langai, išlaužtos durys – taip šiandien atrodo prieš septynerius metus uždarytos „Saulutės“ pastatas.
Netoliese gyvenantieji mano, jog toks vaiduoklis tuščias nebūna – kartais matyti aplinkui šmirinėjantys vargetos benamiai, aptikę laikiną pastogę nuo darganų.
Krūvos žemių kieme išduoda, kad čia dar ne taip seniai darbavosi statybininkai. Savivaldybė bene ketverius metus brandino planą, kaip nuniokotą pastatą prikelti naujam gyvenimui į jį iš Smėlynės g. perkėlus Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotį.
Dabar miesto valdžia pripažįsta nebematanti realių galimybių užbaigti rekonstrukciją gaunant tik simbolinį valstybės finansavimą.
Smėlynės g. ankštose patalpose neišsitenkančius GMP darbuotojus svarstoma perkelti jau į Sietyno g. esančias tuščias Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos žinioje esančias patalpas.
Pasistūmėjo vos per žingsnį
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, ieškoti kitos vietos greitajai imtasi įvertinus, jog planuotos darželio rekonstrukcijos pabaigos nebematyti.
Dar 2013 metais Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijos sutarė, kad per trejus metus Panevėžiui iš valstybės biudžeto bus skirta 4 mln. 429 tūkst. eurų naujoms Greitosios medicinos pagalbos stoties patalpoms įrengti.
Nors Panevėžio savivaldybė 2015-aisiais tam iš valstybės gavo 150 tūkst. Eur, išleista vos pusė sumos – 71 tūkst. Eur. Statybos bendrovė, spėjusi nugriauti du vienaaukščius pastatus, sujungtus koridoriumi, išardyti dviaukščio pastato vidų, pakloti lietaus kanalizaciją, vandentiekio įvadus, nutiesti dalį ryšių linijos ir pradėjusi rengti automobilių stovėjimo aikštelę, bankrutavo.
T. Jukna pripažįsta, kad statybas išjudinti iš mirties taško kone neįmanoma dėl menko valstybės finansavimo.
Kartą nesugebėjusiai išleisti darželio rekonstrukcijai skirtųjų visų lėšų, Panevėžio savivaldybei iš valstybės biudžeto kitąmet šiam reikalui tenumatyta skirti vos 20 tūkst. Eur. Pasak T. Juknos, netgi jei Savivaldybei pavyktų kasmet iškaulyti po tiek, kiek gavo pernai – 150 tūkst. Eur, pastato rekonstrukcija užtruktų maždaug dešimtmetį.
„Labai komplikuota situacija, kai pinigų tiek nedaug“, – „Sekundei“ teigė direktorius.
Greitosios pagalbos stočiai nusižiūrėtas patalpas Sietyno g. sutvarkyti, pasak T. Juknos, kainuotų bent penkis kartus mažiau nei užbaigti darželio rekonstrukciją.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Savivaldybė ketina prašyti atiduoti dviejų aukštų pastatą ir keturis šiuo metu tuščius garažus, pritaikytus sunkiasvoriams automobiliams. Jei ugniagesiai sutiktų atsisakyti jų pačių nenaudojamų patalpų, būtų prašoma Vyriausybės jas perleisti Panevėžio savivaldybei.
Koks tuomet likimas lauktų pradėto, bet neužbaigto rekonstruoti „Saulutės“ darželio, T. Jukna sako turintis keletą variantų, bet kol kas nenori jų viešinti.
„Pastatas mums nekainuoja. Ten net nėra ko saugoti“, – tvirtina direktorius.
Ugniagesiams turto nereikia
Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininkui Algirdui Rudžiui miesto valdžios siūlomas planas tinka. Jis neslepia, kad patalpas Sietyno g. mielai atiduotų. Dabar šio pastato maždaug 13 proc. priklauso Savivaldybei, o kita dalis – ugniagesiams.
Tačiau pastariesiems čia iš valdomų dviejų aukštų pakanka vos keleto kabinetų, kuriuose įsikūrę penki PGV civilinės saugos specialistai.
Patalpas pirmajame aukšte ugniagesiai jau bene ketvertą metų nuomoja tai pačiai miesto GMP stočiai – Sietyno g. įsikūrusi dalis jos administracijos. Dar dalis miesto greitosios darbuotojų, tai yra dispečeriai, dalijasi pastoge su ugniagesiais Ramygalos g.
Pasak A. Rudžio, PGV iš tokios nuomos negauna jokio pelno – greitajai patalpos nuomojamos panaudos būdu, tai yra be atlygio.
„Sietyno g. patalpos tikrai geros – suremontuotos, yra tušti keturi didžiuliai garažai“, – gyrė viršininkas.
Anot jo, į jas persikrausčius greitosios stočiai, išloštų ir medikai, ir ugniagesiai.
„Greitosios dispečeriai galėtų atsisveikinti su mumis Ramygalos g. ir kraustytis į Sietyno g., o mes iš ten susigrąžintume savo civilinės saugos specialistus“, – planuoja A. Rudys.
Nors tokie mainai tiktų abiem pusėms, A. Rudžio nuomone, įkurtuves greitoji švęstų dar negreitai. Kadangi patalpos Sietyno g. yra valstybės turtas, jas turėtų įvertinti už valstybės turto paskirstymą atsakingas Turto bankas, o galutinį sprendimą priimti Vyriausybė.
Blaškosi po miestą
Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė tvirtina, jog jai negaila laidoti idėjos įsikurti kitoje gatvės pusėje buvusiame darželyje.
„Graudu žiūrėt per langą į mums pažadėtą pastatą, kurio rekonstrukcija nejuda“, – sako R. Ramoškienė.
Anot jos, greitosios kolektyvas jau seniai nusižiūrėjęs patalpas Sietyno g. ir pasvarstydavo, jog, užuot investavus į buvusį darželį, geriau būtų kraustytis ten. Direktorės teigimu, ugniagesių nenaudojamose patalpose greitosios medikai laisvai išsitektų.
Šiuo metu Panevėžio greitosios darbuotojai turbūt negalėtų tiksliai įvardyti savo darbovietės adreso. Į pagalbos skambučius atsiliepiantys greitosios dispečeriai dirba Ramygalos g., pas ligonius skubančios medikų brigados glaudžiasi Smėlynės g., įstaigos administracija įsikūrusi Sietyno g., o garažai yra Tiškevičiaus g. Tačiau pastarieji pritaikyti tik žemiems automobiliams, todėl pas ligonius lekiančios miesto greitosios mašinos stovi tiesiog kieme Smėlynės g. Netgi buvo svarstoma iš įstaigos lėšų įrengti stoginę automobiliams, tačiau, R. Ramoškienės nuomone, tai būtų tas pats, kaip suremontuoti nuomojamą butą, iš kurio bet kada gali tekti kraustytis.
„Anksčiau ar vėliau iš Smėlynės g. teks išsikraustyti. Sunku net įsivaizduoti, kokios mūsų darbo sąlygas“, – sako R. Ramoškienė.
Pasak direktorės, net darbo drabužių pasiimti greitosios ekipažų darbuotojai iš Smėlynės g. turi važiuoti į Sietyno g., o įstaigos darbuotojai bendrauja telefonu.
Mokyklos pavirto vaiduokliais
Žlugus planui buvusį vaikų darželį pritaikyti greitosios pagalbos stoties reikmėms, Savivaldybės valdininkams tektų pasukti galvas, ką daryti, kad pastatas nevirstų dar vienu miesto vaiduokliu. Tokių apleistų, Savivaldybei priklausančių objektų Panevėžyje – ne vienas.
Parko g. aplinkiniams šiurpą kelia maždaug prieš ketvertą metų uždarytos „Verdenės“ mokyklos pastatas. Įsukus į jos kiemą dabar sunku atpažinti, kad dar ne taip seniai ši vieta buvo pilna gyvybės ir judėjimo. Savo valdas atsikovoja kadaise kruopščiai ravėtų takų plyteles užgožianti žolė, buvusiuose gėlynuose keroja piktžolės.
Mokyklos pastatas atrodo taip, tarsi stovėtų negyvenamame mieste – grafičių mėgėjų išmargintos sienos, surūdiję kiauri lietaus latakai, išdaužyti ne tik pirmojo, bet ir trečiojo aukšto langai.
Savivaldybė kūrė planą pastatą nugriauti, o jo vietoje, gavus europinę paramą, pastatyti socialinį daugiabutį. Varguolių kaimynystei pasipriešinus aplinkinių namų gyventojams, buvusi mokykla toliau palikta griūti. Šiuo metu Savivaldybė tvarko dokumentus, kad galėtų pastatą įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.
Šeimininko bus ieškoma ir kitam apie nykią demografinę situaciją mieste bylojančiam vaiduokliui – Pilėnų g. taip ir neužbaigtai statyti mokyklai.
Ją pradėta projektuoti dar 1995-aisiais. Tai turėjo būti moderni bendrojo lavinimo vidurinė mokykla su žiemos sodais ir kitokiomis patogiomis erdvėmis, skirtomis mokinių bei pedagogų poilsiui. 1999-aisiais statybų pradžia buvo pažymėta iškilmingai į pamatus įbetonuojant kapsulę su laišku ateities kartoms.
Buvo planuota į naują švietimo įstaigą investuoti 28 mln. litų. Mokyklos statybos judėjo vėžlio greičiu, kol ilgainiui atsisakyta ne tik žiemos sodų, bet ir nugriautas trečiasis jos aukštas. Į neužbaigtą pastatą investuota per 3,5 mln. Eur.
Prieš keletą metų apie ketinimus jį užbaigti ir čia po vienu stogu įkurdinti visus Panevėžio teismus buvo prakalbusi Teisingumo ministerija. T. Juknos teigimu, šioji tokių planų atsisako, todėl Pilėnų mokyklos griaučius numatoma privatizuoti.
