Praėjusiais metais vieno kambario butą pradėjusi nuomoti sostinės gyventoja nusprendė deklaruoti gautas už nuomą pajamas ir už jas susimokėti priklausančius mokesčius.
„Kadangi esu sąžininga Lietuvos pilietė, nepilu kontrabandinio kuro, šiuo atveju taip pat nusprendžiau deklaruoti visas gautas pajamas“, – savo pasakojimą pradėjo Eglė.
Pildydama praėjusių metų pajamų deklaraciją moteris nežinojo į kurią formos eilutę įrašyti pajamas, gautas už būsto nuomą.
„Paskambinau Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams ir jie man paaiškino. Kartu pasitikslinau, kaip yra su paskolos išlaidomis (moteris būstą pirko su banko paskola – DELFI), nes pagal verslo praktiką įprastai mokesčiai valstybei mokami nuo likusių pajamų atėmus sąnaudas“, – kalbėjo vilnietė.
Deja, mokesčių inspekcijos atstovas jos pradžiuginti negalėjo. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką sostinės gyventojai gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikia mokėti nuo visų gautų pajamų, be jokių atskaitymų.
„Maniau, kad norėdama susimokėti valstybei galėsiu atimti paskolos sąnaudas, bet pasirodo – ne. Valstybė reikalauja susimokėti nuo visos sumos“, – kalbėjo pašnekovė.
Eglė teigė, kad nors iš VMI atstovų sulauktas atsakymas ją nuliūdino, moteris nepakeitė savo nuomonės ir mokesčius žada susimokėti.
Vilnietė teigė žinojusi apie galimybę būstą nuomoti įsigijus verslo liudijimą, tačiau šios idėjos atsisakė, nes jos gaunamos pajamos nėra didelės.
„Be to, dar didesnis būtų popierizmas“, – įsitikinusi ji.
Atskaitymai negalimi
Portalui DELFI užklausus, VMI aiškina, kad gyventojui, gaunančiam nuomos pajamas ir neturint verslo liudijimo, atskaitymai deklaruojant apmokestinamas pajamas negalimi. 15 proc. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) pagal galiojančią tvarką turi būti mokamas tiek nuo nuomos pajamų, tiek nuo komunalinių mokesčių, jei dėl jų mokėjimo yra susitarta atskirai.
„Tais atvejais, kai nekilnojamąjį turtą (patalpas) gyventojas nuomoja kitiems gyventojams, nuo 2011 m. pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už turto nuomą deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant 15 proc. GPM“, – savo atsakyme teigia VMI. Primenama, kad tokiu atveju privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų mokėti nereikia.
Taip pat primenama, kad nuomojant būstą fiziniams asmenims galima įsigyti verslo liudijimą, sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį, pavyzdžiui, Vilniuje metams verslo liudijimas dabar kainuoja 540 eurų.
„Primename, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme pakoreguota individualios veiklos sąvoka: jai nebepriskiriama gyventojų nekilnojamojo turto nuoma, todėl įsigyjant verslo liudijimą „Patalpų nuoma“ tereikia sumokėti savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir nebereikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų“, – pabrėžia mokesčių administratorius.
Kai gyventojas patalpas nuomoja įmonei ar organizacijai, 15 proc. pajamų mokestį turi mokėti nuomą mokanti įmonė.
Mano, kad juridiniai asmenys nieko nelaimi
Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė, paklausta, ar minėtu atveju gyventojai diskriminuojami įmonių atžvilgiu, mokėdami mokesčius už nekilnojamojo turto nuomą, pateikė savo įžvalgas.
„Jei butas priklausytų įmonei, tai pirmiausia įmonė turėtų papildomai mokėti nekilnojamojo turto mokestį“, – teigė ji.
R. Bilkštytė patvirtino, kad įmonės galėtų nuo gaunamų pajamų atskaityti dalį sumos, tačiau šiuo atveju tik už paskolą mokamas palūkanas, o ne visą įmoką už paskolą. Taip pat galima į sąnaudas įtraukti nusidėvėjimą.
„Išskirti įmonė galėtų tik palūkanas. Paskolos įmokos negalėtų mažinti pelno mokesčio, kuris atsirastų nuomojant patalpas“, – pridėjo ji.
VMI duomenimis, 2013 m. pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos (kartu ir žemės) gavę deklaravo 25,6 tūkst. gyventojų. Iš viso skaičiuojama (kartu su juridinių asmenų pateiktais duomenimis) pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos užpernai gavo 49,3 tūkst. gyventojų. Į valstybės biudžetą surinkta 275,5 mln. Lt.
