NT pardavėjo patirtis: matė, kaip butas per metus pabrango 5 tūkst. eurų

Sprendžiant pagal sudaromų nekilnojamojo turto sandorių skaičių, kauniečiai yra labai aktyvūs šios rinkos dalyviai, ieškantys patrauklių būstų ne tik savo mieste, bet ir pajūryje.

Vis dėlto dauguma yra sentimentų prikaustyti prie savo griūvančių per didelių namų ir nieku gyvu nekeistų jų į mažesnį butą.

Rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas

Pastaruoju metu nuogąstaujant, ar nesprogs nekilnojamojo turto (NT) burbulas, rinkos ekspertai teigia, kad NT kainoms dar toloka iki buvusių aukštumų. Vis dėlto nekilnojamojo turto prekeiviai pripažįsta, jog būsto rinkoje jaučiamas kasmet augantis aktyvumas.

„Viską lemia tam tikri veiksniai: ekonomika, demografinė situacija ir itin žemos palūkanos. Žmonės ieško, kur galėtų investuoti, daug kas nori pirkti butus ir vėliau juos nuomoti“, – teigė „Capital Kaunas“ sertifikuota NT brokerė Evelina Vičiūnienė.

„Praėjusią vasarą buvo rekordas – per Karaliaus Mindaugo šventę, kai išeiginės ir visi, regis, turėtų atostogauti, pardaviau butą neįtikėtinai greitai – per 15 minučių. Įdėjau skelbimą apie senos statybos butą, atėjo žmogus ir nupirko. Kaina buvo gana nemaža“, – prisiminė pašnekovė.

Kainos pakilo įvedus eurą

Patys perkamiausi butai Kaune, anot NT brokerės, yra senos statybos namuose, suremontuoti, kainuojantys iki 50 000 eurų.

„Tik įdedi informaciją apie tokį – ir nuperka, jeigu prašoma reali kaina, nustatyta rinkos. Ypač patrauklūs butai viduriniuose aukštuose“, – teigė E. Vičiūnienė. Ji pastebėjo, kad butus naujos statybos namuose dažniau renkasi 25–35 m. jauni žmonės, imantys paskolą banke, perkantys būstą gyventi.

„Į „Capital“ atėjau dirbti prieš 2,5 m. ir pataikiau ant tos bangos, kai kainos šoktelėjo. Pamenu, vienas butas nuo gruodžio 30 d. iki vasario pradžios pabrango 5000 eurų. Savininkas jau nebenorėjo parduoti. Kaina pakilo nuo 22 000 iki 28 000 eurų. Tas kainų šuolis įvyko per vienerius metus įvedus eurą“, – pasakojo NT brokerė.

Kokie butai paklausiausi?

Pasiteiravus, kuriuos mikrorajonus labiausiai mėgsta butų ieškantys kauniečiai, E. Vičiūnienė atsakė, kad svarbesnis kriterijus yra statybos bendrovė: „Jei kalbame apie naujos statybos butus, labai reikšminga, kad būtų žinomas statybininkas, pvz., „Kausta“. Pirkėjai ateina, žino, kas pastatė, ir perka daug negalvodami.

Pavyzdžiui, naujas rajonas „Piliamiestis“. Žmogus be dvejonių nusipirko 100 kv. m butą už 300 000 eurų, tik su daline apdaila.“

Vis dėlto greičiausiai parduodami mažesnės kvadratūros, apie 40 kv. m, butai. „Objektas, kurio plotas didesnis, ir kainuoja daugiau, tad sunkiau parduoti. Dviejų kambarių butai, apie 50 kv. m, greitai parduodami. Paklausesni yra visiškai įrengti butai, tvarkingi, nors ir senos statybos namuose“, – sakė NT brokerė.

Perkami ir namai sodų bendrijose, ypač jei yra netoli Kauno, kur patogus susisiekimas su miestu. „Esu turėjusi pagyvenusių klientų, kurie pardavė savo butą, sodą ir persikėlė į kotedžą. Pagirtina, kad žmonės mąsto, sako: „Kam mums senatvėje tas sodas? Dabar gyvensime kotedže!“ Kita moteris pardavė seną sodą, nusipirko naujos statybos butą. Ji važinės švariu liftu, vaikščios švarioje laiptinėje, gyvens saulėtame bute. Iš tikrųjų būtų gerai, jei daugiau žmonių taip mąstytų“, – svarstė E. Vičiūnienė.

Name laiko sentimentai

Vis dėlto dauguma žmonių sunkiai susitaiko su faktu, kad jiems jau nereikia didelio namo, kuriame praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.

Erdvų trijų aukštų namą viename Kauno rajonų turinti moteris, kurios vyras sunkiai serga, sugalvojo pasidomėti NT rinka ir galimybėmis įsigyti mažesnį būstą. Jos namą ekspertai įvertino 100 000 eurų. Kai kaunietė sužinojo, kad tiek pat atsieitų ir butas naujos statybos name, pašiurpo. Ji nusprendė likti gyventi didžiuliame name, nors ir nujausdama, kad vaikai, įsikūrę užsienyje, čia niekada negrįš, o vyras – nepasveiks.

Tai tik viena iš daugybės dažnai pasikartojančių istorijų, su kuriomis tenka susidurti NT prekeiviams.

Žmonės apskaičiuoja, kiek kainavo pasistatyti namą, kiek dar reikės mokėti bankui, ir nesiryžta nieko keisti, nes nenori prarasti sumokėtų pinigų. Nesvarbu, kad naujas būstas būtų jiems patogesnis, arčiau gydymo įstaigos, gal net pigesnis, nes mažesnis, tad dalį pinigų būtų galima skirti kelionei ar sanatorijai – tai lietuviams menkai būdingas požiūris. Dažną sulaiko sentimentai, kad namą statėsi su sutuoktiniu, viltis – gal byrantis ir pamažu griūvantis namas bus reikalingas anūkams.

Dažnai žmonės linkę vertinti turtą pagal tai, kiek išleido jį pirkdami ar statydami, ir pamiršta arba negali susitaikyti su tuo, kad rinkos kaina neatitinka jų vaizdinių bei lūkesčių.

„Daug kas nesusigyvena su tuo, kad pirko prieš krizę, dėl to prarado pinigų. Žmonės atiduoda paskolas bankui, parduoda būstą ir jiems dar lieka skolų. Bet kas nukentėjo, tas nukentėjo. Kaip vienas žmogus sakė: „Aš susitaikiau su tuo, pardaviau pigiau, nors ir patyriau nuostolių, bet gyvenu toliau. Kažkur investuoju ir gyvenu“, – girdėtomis istorijomis pasidalijo E. Vičiūnienė.

Palangoje – kauniečiai ir emigrantai

Pasirodo, kauniečiai aktyvūs pirkdami nekilnojamąjį turtą ne tik savo mieste, bet ir pajūryje. Net galima būtų juokauti, kad greitai vasarą į Palangą išvažiuos pusė Kauno.

Bendrovės „Capital Palanga“ NT brokerė Ieva Kaštaunaitė teigė, kad tarp perkančių būstą pajūryje pasitaiko net 40 proc. Kauno gyventojų, vilniečių – 20 proc., o kitų miestų gyventojai sudaro likusius 30 procentų. „Kaunas labai mėgsta Palangą“, – šypsodamasi kalbėjo I. Kaštaunaitė.

Ar gatvių spūstyse trokštantys kauniečiai nusprendė visam laikui persikelti ten, kur grynesnis oras?

„Perka vasarai, kaip antrinį būstą“, – paaiškino brokerė. Anot jos, atostogaudami pajūryje vasarą būsimi pirkėjai apsižiūri parduodamą NT, o sandoriai dažniausiai sudaromi rudenį bei pavasarį.

„Vidutines pajamas gaunanti Lietuvos šeima nebijo investuoti į antrą būstą. Ima paskolą ir dažniausiai perka 50 000–60 000 eurų kainuojančius butus“, – sakė I. Kaštaunaitė.

Paklausiausi vidutinės kainos būstai Palangoje dažniausiai yra nedideli, 30–40 kv. metrų. „Jei naujos statybos, jie labai greitai išperkami. Mažai tokių pasirodo rinkoje“, – teigė bendrovės „Capital Palanga“ brokerė.

Žmonės nesuka nosies ir nuo butų senos statybos namuose, bet tuomet pageidauja esančių renovuotuose namuose, su kolektoriniu šildymu.

Kauniečiai Palangoje perka ir prabangesnius NT objektus, bet galioja ta pati taisyklė, kaip ir visoje NT rinkoje, – tokių pirkėjų tėra maža dalis.

Pasiteiravus, ar rusų tautybės pirkėjai vis dar domisi Palangos pajūrio butais, I. Kaštaunaitė tvirtai atkirto: „Nėra jų.“ O jei ir pasitaiko vienas kitas, nepuola stačia galva pirkti prabangių būstų didelėmis kainomis. „Jie labai išrankūs, protingi, išieškantys visą internetą, randantys gerų kainų ir pasiūlymų. Nėra taip, kad ateis ir nupirks prabangų namą. Nors Palangoje yra tikrai prabangių namų, skirtų užsienio rinkai.“

NT brokerė I. Kaštaunaitė atkreipė dėmesį, kad labai daug emigrantų perka būstus Palangoje: „Didžioji dalis jų – iš Britanijos, bet yra ir iš kitų šalių.“

Tiesa, lietuvių emigrantų negalėtume priskirti užsieniečiams, besidairantiems prabangos, nes jų perkami būstai patenka į tą pačią kategoriją, kaip ir čia gyvenančių tautiečių perkamiausi. Emigrantai ieško aukso viduriuko – 50 000–60 000 eurų kainuojančių butų.

Didelė kaina neatbaido NT pirkėjų

Remiantis aruodas.lt pateikiamais skelbimais, šiuo metu Kaune parduodamas pats brangiausias butas, įkainotas 300 000 eurų, yra miesto centre, I. Kanto g., vadinamajame „Bokšte“. Jo plotas siekia 117 kv. m, yra trys kambariai, pro 7 aukšto langus atsiveria miesto panorama.

Tarp brangiausių Kaune šiuo metu parduodamų butų patenka ir Vaižganto g., netoli Kauno sporto halės, esantys butai, statyti 2006-aisiais. Tokio įrengto 3 kambarių buto kaina siekia 235 000 eurų.

Norintys įsigyti 3 kambarių naujai suremontuotą būstą Laisvės alėjoje arba Kauno senamiestyje turėtų išleisti ne mažiau kaip 200 000 eurų. Tokiuose būstuose paprastai būna įrengtas židinys, kambariai išdėstyti per du aukštus.

Netikėta, tačiau prabangiausių butų penkioliktuke radome butą Šilainiuose, kuris paprastai laikomas miegamuoju rajonu ir gyvenamoji erdvė čia brangiai neįkainojama. Naujos statybos name esantis butas patraukliai atrodo dėl pro langus matomos miesto panoramos, atgręžtos į Nemuną. Be to, šiame bute veikia „Protingo namo“ sistema – galimybė programuoti šildymą.

Vienas naujausių NT objektų Kaune – gyvenamųjų namų kvartalas „Piliamiestis“, kylantis dešiniajame Neries krante, teritorijoje priešais Kauno pilį, Vilijampolėje. Žadama, kad per penkerius metus čia bus pastatyta 11 daugiabučių gyvenamųjų namų. Dar tik statomus būstus galima įsigyti. Tačiau ketinę nusipirkti butą viršutiniuose aukštuose, iš kur atsivertų gražus vaizdas į upę, kauniečiai sužinojo, kad tokių butų jau seniai nelikę. Interneto portale aruodas.lt siūloma pirkti tik pirmame aukšte esantį 118 kv. m 3 kambarių butą už 247 863 eurus.