Rinkdamiesi būstą gyventojai atkreipia dėmesį į skirtingus kriterijus – atstumas iki darbo, aplinka, ar šalia švietimo įstaigos, koks susisiekimas su centru. Tačiau, ar įvertinamas būsto saugumas?
© K.Šatūno nuotr.

Nekilnojamo turto ekspertai teigia, kad gyventojai vis dar vadovaujasi senais stereotipais apie miestų saugius ir nesaugius rajonus.

Vadovaujasi stereotipais, o ne statistiniais duomenimis

Internetinio portalo kurgyvenu.lt duomenimis, daugiausia vagysčių Vilniuje užfiksuota Aguonų, Kruopų, Pylimo ir Šiaulių gatvėse esančių namų apylinkėse. Dėl vagysčių iš automobilių į policiją daugiausia kreiptasi dėl nusikaltimų sostinės Klaipėdos, Vilniaus, Pylimo gatvių prieigose. Plėšimų daugiausia užfiksuota Sodų, Pylimo, Gėlių, Šv. Stepono gatvėse. Automobilių vagysčių daugiausia įvyko juos laikant šalia Gabijos, Pavilnionių, Ukmergės gatvių esančių namų.

Nekilnojamo turto agentūros „Re/Max“ brokeris Mišelis Galeckas teigia, kad Vilniuje pirkėjai, rinkdamiesi būstą, nusikalstamumo statistikos nežiūri – daugiausia jie vadovaujasi iš senų laikų užsilikusiais stereotipais.

Savanorių prospektas, Vilnius
Savanorių prospektas, Vilnius
© DELFI / Tomas Vinickas

„Ai čia „krasnūcha“, čia blogai – sako. Tai nuo senų laikų likę stereotipai. Nes iš tiesų, man atrodo, kad ten nėra taip blogai. Gyventojai nemato, kad ten yra ir naujų namų, kur gyvena puikūs žmonės, viskas tvarkinga“, - pastebėjo nekilnojamo turto specialistas.

Pasak jo, rajonų į gyventojams saugius ir ne nereikėtų skirstyti – viename rajone gali būti ir saugių ir mažiau saugių gyvenviečių. „Pavyzdžiui, Perkūnkiemyje (Vilniuje – DELFI) nenori pirkti požeminio parkingo vietų, nes atseit vagia ten automobilius. Žinoma, tai problema su visais naujos statybos namais su požeminėmis aikštelėmis, jos uždaros, neturi kamerų, nesimato pro langus“.

Kalbėdamas apie saugumo įtaką buto kainai, M. Galeckas „pigesnių“ ir „brangesnių“ rajonų sostinėje neišskyrė, tačiau priminė, kad butų kainos priklauso nuo to, kuriame aukšte jis yra – pirmame aukšte nekilnojamas turtas dažniausiai pigesnis, nes labiau matomas praeiviams, prie liftų renkasi daugiau žmonių.

Saugumas – rajono reputacijos dalis

„Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad visgi gyvenamosios vietos saugumas yra svarbus nekilnojamo turto pirkėjams.

„Rajono saugumas įeina į rajono reputacijos apibrėžimą. Gyventojams tai yra aktualu ir renkantis būstą jie dažnai pasidomi, ypač jei keliasi į naują rajoną, kurio nepažįsta, pasidomi, kokia to rajono reputacija ir kokie įvykiai yra nutikę“, - kalbėjo nekilnojamo turto specialistas.

A. Antanavičius pasiūlė pasižiūrėti į jau minėtus Naujininkus, kur nekilnojamo turto kainos yra žemesnės. „Jei objekto kaina šiame rajone būtų tokia pati kaip geresniame rajone, būtų sunku jį parduoti“, - tikino pašnekovas.

Pasiteiravus, ar statistiniai duomenys svarbūs nekilnojamo turto ekspertams vertinant turtą, jei jais nesidomi gyventojai, „Inreal“ atstovas teigė: „Mes, kaip nekilnojamo turto specialistai, labai šių skaičiukų nesureikšminame, nes yra paradoksas. Pavyzdžiui, vienas didžiausias nusikaltimų skaičius yra fiksuojamas senamiestyje, nes ten vyksta daug smulkių plėšimų, muštynių, daug barų, kavinių, lankosi užsieniečiai, tačiau nekilnojamo turto kaina ir patrauklumas ten yra vienas iš didžiausių. Mes, kaip specialistai, žiūrime į konkrečią vietą, ir žinodami informaciją, kas aplinkui objektą vyksta, darome sprendimus“.

Kauniečiams svarbiau kaimynai

Kauno Savanorių prospektas
Kauno Savanorių prospektas
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, Kaune daugiausia vagysčių iš gyvenamųjų patalpų užfiksuota Pramonės pr., Sodų g., Savanorių pr. ir Partizanų g. esančių namų apylinkėse. Iš automobilių Kaune labiausiai buvo vagiama registruotais adresais J. Jablonskio g. Plėšimų sąraše pirmauja Vienybės g., o automobilių vagysčių – Jotvingių g. esantys namai.

Kauno nekilnojamo turto prekybos agentūros direktorius Almantas Pėstininkas teigė, kad gyventojams renkantis būstą rajono reputacija nėra pirmoje vietoje. „Manau, kad daugiau gyventojai kreipia dėmesį į kaimynystę. Pastebėtina, kad yra klientų, kurie atkreipia dėmesį, jog būstas būtų buvusiame kooperaciniame name, nes ten gyvenę žmonės labiau prižiūrėjo laiptinės teritoriją, - kalbėjo pašnekovas. - Stereotipai apie rajonus buvo anksčiau, bet šiai dienai, mano akimis, jie yra išblėsę“.

Kaip nepatrauklius pašnekovas įvardijo ne tam tikrus Kauno rajonus, bet buvusius bendrabučius, kur dažnai keičiasi gyventojai, todėl aplinka ir pastatai gali būti mažiau sutvarkyti.

A. Pėstininkas patarė saugumą gyventojams užsitikrinti patiems – bendraujant su kaimynais. „Kuo geriau kaimynai pažįsta vieni kitą, tuo geresnis ir kokybiškesnis gyvenimas. Gyventojai turi patys būti pasitempę. Juk prie kiekvieno objekto apsaugos darbuotojo nepastatysi. Turi būti bendras žmonių sąmoningumas saugoti turtą, turėti gerus santykius su kaimynais“, - šnekėjo kaunietis.

Klaipėdoje įtariai žiūri į Žvejybos uosto rajoną

Klaipėda
Klaipėda
© G.Katino nuotr.

Jei gyventojai tikėtų statistiniais duomenimis, Klaipėdoje vengtų būstą pirkti Naikupės, Minijos gatvėse esančiuose pastatuose. Plėšimų ir automobilių vagysčių daugiausia užfiksuota Statybininkų ir Taikos pr. adresais.

„BND būstas“ atstovybės Klaipėdoje brokeris Ramūnas Sobutas teigė, kad šios gatvės yra Žvejybos uosto rajone, vietinių gyventojų vadinamame „rybportu“, kuris turi užsiklijavęs nesaugaus rajono etiketę.

Pašnekovas pripažino, kad gyventojai visgi šį rajoną vertina atsargiau ir nekilnojamo turto kainos jame mažesnės.

„Kaina yra mažesnė nei kur nors kitur tokio pat projekto“, - pridėjo jis.

Šiauliuose dalis gyventojų neturi galimybės rinktis

Šiaulių Vilniaus gatvė
Šiaulių Vilniaus gatvė
© A.Didžgalvio nuotr.

Šiauliuose dirbantis „DNB būsto“ atstovas Viktoras Rakitinas teigė, kad saugumo kriterijus renkantis būstą gali būti visiškai nesvarbus, jei gyventojai neturi pakankamai lėšų.

„Yra kategorija gyventojų, kuriems susidaro tokia situacija, kad jie įsiskolina, parduoda būstą ir lieka tiek pinigėlių, kad perka bet kokiame rajone“, - sakė pašnekovas.

Jis taip pat patikino, kad rajono saugumas arba bent visuomenės nuomonė apie saugumą įtakos kainai turi.

Išgirdęs adresus, kur įvyko daugiausia nusikaltimų, nekilnojamo turto ekspertas teigė, kad jie – centre. „Tačiau tai visiškai suprantama, nes centras – prestižinis rajonas. O vagystės ten ir vyksta, nes stovi geresni automobiliai, daugiau turto būstuose“, - kalbėjo V. Rakitinas.

Kaip mažiausiai paklausius būstus pašnekovas paminėjo ne rajonus Šiauliuose, o bendrabučius namus.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, Šiauliuose daugiausia vagysčių fiksuota Vilniaus, Vasario 16 gatvėse esančių namų apylinkėse. Vagysčių iš automobilių bei plėšimų koncentracija jaučiama P. Višinskio, Vytauto gatvėse.

Panevėžyje dėl saugumo neklausia

Panevėžys. Aivaro nuotr.
Panevėžys. Aivaro nuotr.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Panevėžyje įsikūrusios nekilnojamo turto agentūros „aSimonas“ direktorius Kęstutis Kazakevičius teigė, kad mažiau Panevėžyje paklausus nekilnojamas turtas senamiesčio dalyje, tačiau pašnekovas teigė, kad ne dėl saugumo, o dėl netoli esančios pramoninės zonos.

„Klausimų dėl saugumo iš klientų nebūna. Visur čia panašiai saugu. Dažniausiai klientams rūpi parkingas ir susisiekimas“, - teigė nekilnojamo turto specialistas.

Panevėžyje daugiausia vagysčių 0,5 km spinduliu užfiksuota J. Jablonskio, Utenos ir Nevėžio gatvėse esančiuose pastatų teritorijoje. Vagysčių iš automobilio - Dariaus ir Girėno g. Plėšimų - Projektuotojų ir Kniaudiškių g. Automobilių vagysčių - Ateities g.

Nusikaltimai 500 m atstumu

Straipsnyje pateikti duomenys parengti pagal Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapį (www.ird.lt/nvzrgis/map/). Nurodytu adresu registruojami nusikaltimai, padaryti 500 m atstumu. Koks pastatas slepiasi po adresu (gyvenamasis, pramoninis, biuras) nenustatyta. Duomenys registruoti nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Vilniuje iš statistikos duomenų pašalintas M. Katkaus g. 5 adresas, nes šiam adresui priskiriami visi nusikaltimai, kuriems nebuvo galima suteikti konkrečių koordinačių.

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos aiškina, kad nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapyje atvaizduojamos registruotos nusikalstamos veikos (dėl kurių tyrimą atlieka visos ikiteisminio tyrimo įstaigos), t.y. veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Žemėlapyje atvaizduojamos tos veikos, kurias galima atvaizduoti geografiniu principu. Pavyzdžiui, veikų duomenys, kurių padarymo vietos koordinatės neužfiksuotos, bet žinoma gatvė, gyvenvietė, seniūnija ar savivaldybė, yra geokoduojami, t.y. tam įrašui suteikiamos koordinatės priklausomai nuo to, kokią informaciją apie vietą turime. Jei yra informacija iki gatvės, tai suteikiama gatvės centro linijos centrinio taško koordinatės, jei gatvės nėra, bet yra gyvenvietė, tada suteikiamos gyvenvietės ploto centro taško koordinatės, jei nėra gyvenvietės, bet yra seniūnija, tada seniūnijos ploto centro taško koordinatės, o jei ir jos nėra, tada savivaldybės ploto centro koordinatės. Veikų, kurių padarymo koordinatės žinomos, žemėlapyje nevaizduojame tiksliai“, - aiškina Informatikos ir ryšių departamentas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daugiabutį šalia „Crowne Plaza“ viešbučio planavę verslininkai svarsto dėl 1 mln. eurų ieškinio valstybei (2)

Nacionalinei žemės tarnybai apskundus teismo nutartį, kuria nuspręsta sklypą greta Vilniaus...

Prekybos centras GO9 turės naujus savininkus atnaujinta (3)

Fondas „East Capital Baltic Property Fund II“ šiandien paskelbė pasirašantis prekybos centro...

Statybos inspekcija: leidimas „Misionierių sodų“ plėtrai išduotas neteisėtai (15)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pranešė baigusi tyrimą ir nustačiusi,...

Ketinantiems nuomotis butą – teisininkės patarimai (10)

Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką...

Partijų nuomojamas patalpas įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą (4)

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įtraukti itin pigiai politinių partijų nuomojamas...

Top naujienos

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (20)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (31)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (1)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (6)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (86)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (467)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (17)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (2)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (22)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Tūkstančius svarų išleidusi mamytė išpildė savo svajonę – virto „gyva sekso lėlyte“ (16)

Viena dviejų vaikų motina išleido daugiau kaip 10 tūkst. svarų (10,9 tūkst. eurų), kad...