Tokiam centrui steigti tektų keisti šiuo metu galiojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatas. Pagal atliktą sektorinę studiją, pasirinkus šią kryptį jūros terapijos centras turėtų būti kuriamas taikant koncesijos modelį.
„Viešajam sektoriui aktualiausią Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų keitimo riziką, susijusią su kuriamo centro apgyvendinimo patalpų privatizavimu, būtina spręsti numatant reikiamus apribojimus koncesijos konkurso sąlygose bei sutartyje“, - sakoma tarybos sprendimo aiškinamajame rašte.
Kita studijoje apibrėžta kryptis, kurios taryba nepasirinko, numatė, kad centro veiklos pagrindą sudarytų įvairios procedūros neteikiant apgyvendinimo paslaugų. Tačiau tokiu atveju esą būtų maža tikimybė pritraukti privatų kapitalą objektui vystyti.
Neringos savivaldybės administracijos užsakymu Jūros terapijos centro įkūrimo sektorinę studiją atliko bendrovės „Eurointegracijos projektai“ ir „Lyderio grupė“.
Jūros terapijos centro Kuršių nerijoje įkūrimo idėja atsirado 2010 metais Neringos savivaldybės administracijos užsakymu parengus Neringos kurortologinių išteklių įvertinimo ir panaudojimo sveikatinimo srityje galimybių studiją. Joje nustatyta, kad Neringoje yra mineralinio ir terminio vandens, taip pat gydomojo purvo, kuriuos galima panaudoti kuriant tokį centrą.
Ši idėja buvo perkelta į 2012 metais patvinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano nuostatas, jūros terapijos centro įkūrimui pasirenkant teritoriją adresu Nidos-Smiltynės pl. 9.
Savivaldybė tikisi, kad toks centras padėtų pailginti turizmo Kuršių nerijoje sezoną.