Milžiniškais tempais auganti infliacija, prognozuojama pasaulinės ekonomikos krizė, sumaištis Europos centriniame ir JAV federaliniame bankuose, miglota valiutų ateitis ir artėjantis šalyje visuotinis pajamų ir turto deklaravimas verčia Lietuvos šešėlinio verslo ryklius ir piranijas ieškoti greitų nešvarių pinigų plovimo (legalizavimo) būdų.
Litai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Vienas iš tokių – investuoti į nekilnojamąjį turtą ir sandoriuose nurodyti netikras pirkimo-pardavimo sumas. Dabar tam situacija labai palanki, nes gyventojai, baimindamiesi kainų „burbulo“ sprogimo, lengviau sutinka perimti „juodus“ pinigus mainais už savo turimą turtą.

Rinkoje daugėja „vokelių“

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka dūzgia kaip bičių avilys: vieni šaukia, kad kainos kris ir net nurodo 10–30 procentų pokyčių žirkles, kiti neką tyliau skelbia, kad jos nepakis dėl augančios infliacijos, didėjančio darbo užmokesčių ir brangstančių statybinių medžiagų.

Nuomonių skirtumas buvo jaučiama ir sausio pabaigoje Vilniuje vykusiame nekilnojamojo turto forume „Iššūkių metas: įžvalgos ir sprendimai“. Tačiau dėl vieno visi sutinka: šiuo metu NT rinkoje jaučiamas sąstingis. Dėl augančios infliacijos, griežtėjančių bankų sąlygų nekilnojamojo turto paklausa mažėja, ir daliai Lietuvos gyventojų būstas tapo nebeįperkamas.

Tačiau žiūrint į rinką iš šešėlinės pusės, situacija ganėtinai įdomi. Ji primena vieną praėjusio šimtmečio pabaigos šūkį: „Reikia pinigų, reikia pinigų?! – pinigų yra!“ Tiesa, šį, kaip ir aną kartą, kalbama apie „juodus“ pinigus.

„Velniai žino, kas gali įvykti Lietuvoje. Laukti, kol pinigai nuvertės dėl infliacijos ar Lietuvos bankas nuspręs, kad litą reikia devalvuoti, neturiu jokio noro. Reikia „išplauti babkes“, – „Verslo vartams“ sakė vienas iš šešėlinio verslo atstovų Panevėžyje. – Išgąsdinti „burbulo“ sprogimo nekilnojamojo turto pardavėjai tapo kur kas sukalbamesni – jie ne tik nuleidžia kainas, bet ir sutinka paimti dešimtis ar šimtus tūkstančių „juodų“ litų“.

Pasidomėjus Panevėžio notarų biuruose paaiškėjo, kad iš tiesų padaugėjo sandorių, kuriuose nurodomos kainos nuo rinkos kainų skiriasi dešimtimis kartų. Tiesa, sandorių slaptumą privalantys saugoti notarai nekomentuoja konkrečių atvejų. „Verslo vartų“ žiniomis, nesenai buvo pasirašyta NT pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią maždaug 150 tūkstančių vertės sodyba oficialiai buvo parduota vos už 10 tūkstančių litų. Kiti pinigai pardavėjui buvo atiduoti „vokelyje“.

Taikinys – senas būstas

Kad tokių sandorių daugėja, neslepia ir NT agentūros. Pardavimo tarpininkų teigimu, „keistų“ sandorių per pastaruosius du mėnesius padaugėjo dešimtadaliu. Kad situacija palanki plauti pinigus NT rinkoje, sutinka ir banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.

„Norintieji parduoti turtą, be abejonės, lengviau pasiduoda pirkėjo spaudimui ne tik mažinti kainą, bet ir rodyti fiktyvią sandorio sumą, nes bijo, kad tas jų turtas per šiuos metus gali nuvertėti, – sakė „Verslo vartų“ pašnekovas. – Žmonės bijo, kad „burbulas“ sprogs, o kai kas ta situacija jau naudojasi.“

Pagrindinis, o gal ir vienintelis, „šešėlinių“ taikinys, anot pašnekovo, – senu būstu ir žemės sklypais prekiaujantys fiziniai asmenys.

„Aišku, kad jie pirks iš fizinių asmenų, kurie ilgai laukę geriausios kainos puls „numetinėti“ turtą į rinką, – įsitikinęs V.Titarenka. – Šešėlinės rinkos atstovai taikosi į turtą, kuris apsaugos jų pinigus nuo nuvertėjimo – tai gali būti sodybos rekreacinėse zonose, namai priemiestyje ar mažesniuose miesteliuose. Nešvarių pinigų turintieji lenda iš šešėlio ten, kur žino neapsišviesią.“

Net oficialiai, pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, būstas atokiau nuo sostinės, vis dar būna įvertintas keliais ar keliolika tūkstančių litų arba bent dešimt kartų pigiau nei iš tiesų kainuoja rinkoje. Tokios kainų žirklės lengvai nukerpa vertės tarp realaus ir fiktyvaus sandorių skirtumą, jis, kaip „juodi“ pinigai, atsiranda pardavėjo kišenėje.

Burbulas ar burbuliukas?

Galimų permainų NT rinkoje išgąsdinti žmonės, pasak banko „DnB Nord“ finansų analitiko, paimdami už parduotą turtą nešvarius pinigus, rizikuoja.

„Visų pirma, tokie pardavėjai patys tampa „juodų“ pinigų savininkais ir būtent jiems ateityje, kai atsiras visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, teks rūpestis tuos pinigus legalizuoti, – sako V.Titarenka. – Antra – dar visiškai neaišku, sprogs burbulas ar tik burbuliukas. Todėl mažindami kainas pardavėjai gali klysti.“

Dabar rinkos analitikai, anot pašnekovo, skelbia įvairias prognozes, kaip vystysis Lietuvos nekilnojamojo turto rinka. Vieni tikina, kad kainos kris 10–15 procentų, kiti – net 20–30 procentų. „Nedrįsčiau teigti, kad kainos NT rinkoje apskritai mažės. Rinka yra ne vienalytė, todėl kai kuriose nišose kainos kris, kitose – galbūt ir ne. Manau, kad viskas paaiškės metų viduryje, – aiškino V.Titarenka. – Nekilnojamojo turto projektų vykdytojai skelbia mažinantys savo darbų apimtys, todėl gali būti, kad rinkoje nusistovės pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Ir jei taip atsitiks augant gyventojų pajamoms, burbulas tik išleis orą, bet nesprogs.“

Nešvarių pinigų – maišais

Kalbant apie pinigų plovimą, pasak rinkos analitikų, reikia turėti omenyje, kad šešėlinėje rinkoje dažniausiai dirba aukščiausio lygio profesionalai, jie turi patarėjų visais klausimais. Tai pasakytina ir apie investicijas į nekilnojamąjį turtą – bet ko jie neperka.

„Patarčiau nekilnojamojo turto turintiems ir parduoti jį planuojantiems žmonėms nepanikuoti. Ir juolab nepasiduoti spaudimui keisti turtą į nešvarius pinigus, – patarė V.Titarenka. – Net jeigu norinčiųjų pirkti nekilnojamojo turto ir mažės, vis tiek reikėtų laukti pirkėjo, turinčio oficialias pajamas.“

Įvairiais skaičiavimais, šešėlinė ekonomika, nepaisant įvairių valstybės jėgos ir vyriausybinių struktūrų pastangų, vis dar pumpuoja šimtus milijonų litų.

„Oficiali statistika skelbia, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos apyvarta sudaro net 18 procentų viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vokietijoje, Bonos universiteto finansų analitikų skaičiavimu, šis rodiklis siekia net 29 procentus, – sako V.Titarenka. – Manau, kad tiesa – kažkur per vidurį.“

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2007 metais siekė beveik 97 milijardus litų to meto kainomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prokurorai ėmėsi tirti, ar Lietuvos įmonės pažeidė ES Rusijai taikomas sankcijas

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad Lietuvos įmonės galėjo pažeisti Europos Sąjungos...

Lietuvos paštas tęsia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pardavimo procesą (1)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas tęsia centrinio pašto pastatų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje...

Skelbiamas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangovo konkursas (8)

Kauno savivaldybė ruošiasi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams: pradedama...

Būsto statyba Rusijoje šiemet sumenko dešimtadaliu (2)

Per septynis šių metų mėnesius Rusijoje pastatyta 33,4 mln. kvadratinių metrų naujo gyvenamojo...

„Capital PRO“ konsultuos „Lietuvos draudimą“ (1)

Didžiausiam Baltijos šalyse nekilnojamojo turto verslo tinklui „Capital“ priklausantis „...

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (72)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (47)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (50)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (141)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (33)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką (4)

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (2)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (95)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (9)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (10)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...