Neigiami renovacijos padariniai: namas tampa termosu, bacilų ir pelėsio veisykla

 (545)
Lietuvoje netylant raginimams renovuoti namus, verslininkai, gyventojai ir mokslininkai sako pasigendantys informacijos apie jau renovuotus pastatus ir vardija klaidas, kurios daromos atnaujinant pastatus. Apie tai kalbėta per „Spaudos forumo” diskusiją Tarptautinėje statybos ir remonto parodoje „Resta 2012“.
Neigiami renovacijos padariniai: namas tampa termosu, bacilų ir pelėsio veisykla
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Diskusijos pasiklausyti atėję daugiabučių namų pirmininkai piktinosi, kad jie negauna reikiamos informacijos apie tai, kaip sekasi gyventojams, kurie jau renovavo daugiabučius – nėra tokių namų monitoringo, todėl sunku sužinoti, kokios klaidos buvo padarytos ar į ką reikia atkreipti dėmesį.

Vytautas Martinaitis
Vytautas Martinaitis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Esame visi atkirsti nuo informacijos, - antrino Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vytautas Martinaitis. - Mes buvome išreikalavę skelbti už valstybės pinigus atliktas studijas. Atsidarykite dabar Energetikos ministerijos tinklalapį ar kitą – tai kai tada buvo paskelbtos 2008 m. studijos, jokios naujos informacijos visuomenei nepateikta“.

Aplinkos ministerijos pasiteisinimas toks – pinigai monitoringui nėra skiriami, tačiau dabar rengiamos rekonstruotų daugiabučių monitoringo sąlygos ir dalis renovuotų daugiabučių bus stebimi.

Ministerijos pozicijai diskusijoje turėjęs atstovauti Aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas į ją neatvyko, tad valstybės institucijos poziciją išdėstė Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas.

„Valstybės pinigai tam nėra skiriami, - sakė jis. - Kaip žinote, krizė palietė ne tik paprastus gyventojus, bet ir biudžetą, kuris buvo karpomas. Bet, iš tikrųjų, tiek Aplinkos ministerija, nežinau dėl kitų ministerijų, mes vėlgi bandome - buvo pas mus anksčiau rekonstruotų daugiabučių monitoringo iniciatyva - dabar vėl bandome užsukti analogišką mechanizmą“.

Pasak D. Žukausko, visų namų stebėti nepavyks, bet bus „stebimos tos bendrijos, kurios norės tai daryti“.

Toks atsakymas papiktino nekilnojamojo turto bendrovės „Veikmė“ direktorių Eugenijų Zarembą.

Eugenijus Zaremba
Eugenijus Zaremba
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Galiu pasakyti, kuo skiriasi valstybės požiūris nuo privataus, nors valstybės pinigų srautai yra truputį didesni už privačių pinigų srautus, judančius statybos sektoriuje. Jeigu nueisite prie mūsų įmonės stendo (parodoje – aut. past.), prie kiekvieno objekto, kuris demonstuojamas, yra energetinio naudingumo sertifikatai – viešai pateikiami duomenys, taip pat faktiniai stebėjimai. Jeigu nueisite prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ – milžiniškas stendas su atvertais langais, kurie rodo, kaip jį renovavo, - sako jis. - Nebūtų geresnio dalyko, kad tame stende parodytų 5-6 (objektus – aut. past.) su faktiniais dydžiais. Toks srautas žmonių - čia turbūt dešimtys tūkstančių praeis - kur tie rodikliai? Tai kaip tu mane suagituosi renovacijai, jeigu aš niekur negaliu pamatyti šitų dydžių. Biudžetai, biudžetai, finansavimai, koks čia finansavimas? Skaitliuko rodmenis surinkti iš trijų metų senumo atsiskaitymo knygučių ir paskutinių metų po renovacijos? Juokas ima iš tokių kalbų.“

Bet jis pridūrė, kad prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ stendo sustojo: „Tiesa, ten kviečia į loteriją, aš irgi dalyvavau, laimėjau balionų, raginančių renovuotis, telefoną parašiau, man siūlys renovuoti pastatą, kur aš gyvenu“.

Vokiečiai pagal lietuvišką modelį iš pradžių renovuoti nesutiko

Kaip sekasi renovuotų namų gyventojams bandė išsiaiškinti Projektavimo įmonių asociacija – jie teigė apklausę gyventojus vieną žiemos rytą, kaip šie išsimiegojo renovuotų namų miegamuosiuose.

„Mūsų asociacija padarė tokią blic apklausą: žiemą, per didžiuosius šalčius vasarį, ryte, kai žmonės išeina iš butų, Žirmūnuose, Karoliniškėse pabandėme paklausti - kaip miegojote savo miegamajame: šalta, šilta ar tvanku? 87 proc. jautė absoliutų diskomfortą. Kas per bėda? Per karšta. Mes buvome prie renovuotų namų laiptinių“, - pasakoja asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius.

Pasak jo, gyventojų buvo klausiama, kaip jie sprendė šią problemą ir dauguma atsakė, jog pravėrė langus.

„Kaipgi reikia renovuoti gyvenamąjį namą, visuomeninį ar kitą? Ar pirma sutvarkyti viduje visas sistemas iki protingai lengvai valdomų ir po to uždėti rūbą, ar pirma uždėti šiltą rūbą ir tegul jis gyvena nevaldomas iš vidaus, ar daryti abu veiksmus ir tik abu kartu?“, - vardijo galimus renovacijos būdus J. Mulevičius, tačiau vėliau pabrėžė, kad renovaciją būtina atlikti tik kompleksiškai.

Su daugiabučių vėdinimo problemomis susidūrė ir Vokietijos kapitalo įmonės “Litmax trading”, importuojančios vėdinimo sistemas ir energiją taupančias technologijas, direktorius Antanas Dobrovolskis. Susijusi nekilnojamojo turto įmonė „Litmax“ atliko renovaciją Vilniaus Antakalnio rajone.

„Mes vieni iš pirmųjų Šilo gatvėje renovavome daugiabutį, bet renovavome ne mes patys, o kadangi Vokietijos kapitalo įmonė – atvežė vokiečius. Jie pamatė renovacijos projektą ir atsisakė renovuoti tą namą iš pat pradžių. Mes ilgai įkalbinėjome, kad taip reikia, jie išvadino, nežinau, ar mūsų valdžią, ar projektuotojus pirmiausiai nusikaltėliais ir sakė: gerai, mes tą namą renovuosime, bet žinokite vieną, tai bus termosas, bacilų, pelėsio veisykla“ - atviravo vadovas ir vėliau pridūrė, kad tik apšiltinant namus žmonės yra sargdinami.

Pasak jo, Vokietijos specialistus papiktino tai, kad renovuojant namą pagal projektą nebuvo privaloma diegti ventiliacijos sistemas, o tai sudarytų sąlygas tik apšiltinus namą jį pradėti pūdyti - drėgmė neturės kur dėtis, nes vien vėdinti nepakanka. Be to, pradėjus tikrinti, kokios būklės yra esamos ventiliacijos šachtos, paaiškėjo, kad jos yra užsikimšusios.

„Iš esmės, taip vadinamoji natūrali ventiliacija iki šiol yra išlikusi iš senų tradicijų“, - į A. Dobrovolskio repliką reagavo Aplinkos ministerijos atstovas D. Žukauskas. - Viskas tobulinama ir šiuo metu yra pamąstymai dėl to, ką jūs minėjote – ventiliacijų įdiegimo ir (kompleksiško – aut. past.) sutvarkymo“.

Tačiau jis sutiko, kad dabar daugiabučiuose lieka vis mažiau ventiliaciją užtikrinančių priemonių, pavyzdžiui, žmonės keičiasi langus ir juose nebelieka orlaidžių, be to, anksčiau buvo atsižvelgiama net ir į esančius plyšius tarp lango varčios, o dabar langai sandaresni.

Vilniaus 946–osios Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijos pirmininkas Ivaras Giniotis diskusijos pabaigoje apibendrino, jog jo atstovaujama bendrija iš esmės yra patenkinta renovacija, bet kompleksinio valstybinio požiūrio stoką į šį procesą teigia patyręs asmeniškai.

„Mes renovavome namą ir džiaugiamės. - sako I. Giniotis. - Važinėjame po Europą: Lenkiją padarė renovaciją valstybiniu mastu, kitos šalys padarė, mes laukiame ir ieškome kažkokių būdų. Aš (šį procesą – aut. past.) praėjau nuo idėjos iki renovacijos, mačiau daug dalykų ir sakau: kol nesueis politikai, kurie mąsto, iš tikrųjų, valstybiškai, strategiškai, mes to rezultato negausime“.

Forumą organizavo Viešoji įstaiga „Kultūros idėjų centras“ kartu su laikraščiu „Statybų žinios“ bei žurnalu „Statyk!“.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (545)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Nekilnojamasis turtas

Sostinės centrui paruoštas naujas kvartalas (28)

Alaus bravoro ant Vilniaus Tauro kalno laukia rekonstrukcija. Šiuo metu sklypas, kurio plotas – beveik 2 hektarai, yra norvegų investuotojų rankoje, o architektai jau parengė planus, kaip jis gali keistis.

J. Varanauskienė. Kada rinktis pastoviąsias būsto paskolos palūkanas (6)

Skolintis būstui šiandien kaip niekad pigu. Vis dėlto naivu būtų manyti, kad tokiose žemumose palūkanos išsilaikys labai ilgą laiką. Ar šiandien labiau verta pasirinkti pastoviąsias būsto palūkanas ir ilgą laiką būti ramiems, kad paskolos įmokos nedidės, ar kintamąsias, tikintis, kad jos dar labiau sumažės arba bent jau išliks mažesnės negu dabartinė pastoviųjų palūkanų norma?

Kazachstane lis pinigais (11)

Kazachstane komunikacijų tinklo statyboms pagal programą "Nurly Žol" (Šviesus kelias) bus skiriama daugiau kaip 14 mlrd. JAV dolerių. Tokią informaciją penktadienį Astanoje vykstančiame VIII Astanos ekonomikos forume (AEF) penktadienį pateikė respublikos prezidentas Nursultanas Nazarbajevas.

Madingo viengungio butas: kas jame svarbiausia? (16)

Kultas - taip dažnai apibūdinami vienokie ar kitokie dalykai, reiškiniai. Vėlgi - angliškai tai gal šiek tiek suprantamiau skamba - a cult of being busy, a cult of personality (šitą patariu pasigūglint - wikipedia turi gerą apibūdinimą) ir kiti.

Danų įvertintas architektas: Lietuvoje – daugiau galimybių (5)

Ketvirtadienį buvo išrinkas ir apdovanotas inovatyviausias Danijos ir Lietuvos projektas, kuris teko atchitektams ir projektuotojams: danų įmonei „PLH Arkitekter“ ir Lietuvos bendrovei „Archinova“.