Neigiami renovacijos padariniai: namas tampa termosu, bacilų ir pelėsio veisykla

 (545)
Neigiami renovacijos padariniai: namas tampa termosu, bacilų ir pelėsio veisykla
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Lietuvoje netylant raginimams renovuoti namus, verslininkai, gyventojai ir mokslininkai sako pasigendantys informacijos apie jau renovuotus pastatus ir vardija klaidas, kurios daromos atnaujinant pastatus. Apie tai kalbėta per „Spaudos forumo” diskusiją Tarptautinėje statybos ir remonto parodoje „Resta 2012“.

Diskusijos pasiklausyti atėję daugiabučių namų pirmininkai piktinosi, kad jie negauna reikiamos informacijos apie tai, kaip sekasi gyventojams, kurie jau renovavo daugiabučius – nėra tokių namų monitoringo, todėl sunku sužinoti, kokios klaidos buvo padarytos ar į ką reikia atkreipti dėmesį.

Vytautas Martinaitis
Vytautas Martinaitis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Esame visi atkirsti nuo informacijos, - antrino Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vytautas Martinaitis. - Mes buvome išreikalavę skelbti už valstybės pinigus atliktas studijas. Atsidarykite dabar Energetikos ministerijos tinklalapį ar kitą – tai kai tada buvo paskelbtos 2008 m. studijos, jokios naujos informacijos visuomenei nepateikta“.

Aplinkos ministerijos pasiteisinimas toks – pinigai monitoringui nėra skiriami, tačiau dabar rengiamos rekonstruotų daugiabučių monitoringo sąlygos ir dalis renovuotų daugiabučių bus stebimi.

Ministerijos pozicijai diskusijoje turėjęs atstovauti Aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas į ją neatvyko, tad valstybės institucijos poziciją išdėstė Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas.

„Valstybės pinigai tam nėra skiriami, - sakė jis. - Kaip žinote, krizė palietė ne tik paprastus gyventojus, bet ir biudžetą, kuris buvo karpomas. Bet, iš tikrųjų, tiek Aplinkos ministerija, nežinau dėl kitų ministerijų, mes vėlgi bandome - buvo pas mus anksčiau rekonstruotų daugiabučių monitoringo iniciatyva - dabar vėl bandome užsukti analogišką mechanizmą“.

Pasak D. Žukausko, visų namų stebėti nepavyks, bet bus „stebimos tos bendrijos, kurios norės tai daryti“.

Toks atsakymas papiktino nekilnojamojo turto bendrovės „Veikmė“ direktorių Eugenijų Zarembą.

Eugenijus Zaremba
Eugenijus Zaremba
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Galiu pasakyti, kuo skiriasi valstybės požiūris nuo privataus, nors valstybės pinigų srautai yra truputį didesni už privačių pinigų srautus, judančius statybos sektoriuje. Jeigu nueisite prie mūsų įmonės stendo (parodoje – aut. past.), prie kiekvieno objekto, kuris demonstuojamas, yra energetinio naudingumo sertifikatai – viešai pateikiami duomenys, taip pat faktiniai stebėjimai. Jeigu nueisite prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ – milžiniškas stendas su atvertais langais, kurie rodo, kaip jį renovavo, - sako jis. - Nebūtų geresnio dalyko, kad tame stende parodytų 5-6 (objektus – aut. past.) su faktiniais dydžiais. Toks srautas žmonių - čia turbūt dešimtys tūkstančių praeis - kur tie rodikliai? Tai kaip tu mane suagituosi renovacijai, jeigu aš niekur negaliu pamatyti šitų dydžių. Biudžetai, biudžetai, finansavimai, koks čia finansavimas? Skaitliuko rodmenis surinkti iš trijų metų senumo atsiskaitymo knygučių ir paskutinių metų po renovacijos? Juokas ima iš tokių kalbų.“

Bet jis pridūrė, kad prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ stendo sustojo: „Tiesa, ten kviečia į loteriją, aš irgi dalyvavau, laimėjau balionų, raginančių renovuotis, telefoną parašiau, man siūlys renovuoti pastatą, kur aš gyvenu“.

Vokiečiai pagal lietuvišką modelį iš pradžių renovuoti nesutiko

Kaip sekasi renovuotų namų gyventojams bandė išsiaiškinti Projektavimo įmonių asociacija – jie teigė apklausę gyventojus vieną žiemos rytą, kaip šie išsimiegojo renovuotų namų miegamuosiuose.

„Mūsų asociacija padarė tokią blic apklausą: žiemą, per didžiuosius šalčius vasarį, ryte, kai žmonės išeina iš butų, Žirmūnuose, Karoliniškėse pabandėme paklausti - kaip miegojote savo miegamajame: šalta, šilta ar tvanku? 87 proc. jautė absoliutų diskomfortą. Kas per bėda? Per karšta. Mes buvome prie renovuotų namų laiptinių“, - pasakoja asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius.

Pasak jo, gyventojų buvo klausiama, kaip jie sprendė šią problemą ir dauguma atsakė, jog pravėrė langus.

„Kaipgi reikia renovuoti gyvenamąjį namą, visuomeninį ar kitą? Ar pirma sutvarkyti viduje visas sistemas iki protingai lengvai valdomų ir po to uždėti rūbą, ar pirma uždėti šiltą rūbą ir tegul jis gyvena nevaldomas iš vidaus, ar daryti abu veiksmus ir tik abu kartu?“, - vardijo galimus renovacijos būdus J. Mulevičius, tačiau vėliau pabrėžė, kad renovaciją būtina atlikti tik kompleksiškai.

Su daugiabučių vėdinimo problemomis susidūrė ir Vokietijos kapitalo įmonės “Litmax trading”, importuojančios vėdinimo sistemas ir energiją taupančias technologijas, direktorius Antanas Dobrovolskis. Susijusi nekilnojamojo turto įmonė „Litmax“ atliko renovaciją Vilniaus Antakalnio rajone.

„Mes vieni iš pirmųjų Šilo gatvėje renovavome daugiabutį, bet renovavome ne mes patys, o kadangi Vokietijos kapitalo įmonė – atvežė vokiečius. Jie pamatė renovacijos projektą ir atsisakė renovuoti tą namą iš pat pradžių. Mes ilgai įkalbinėjome, kad taip reikia, jie išvadino, nežinau, ar mūsų valdžią, ar projektuotojus pirmiausiai nusikaltėliais ir sakė: gerai, mes tą namą renovuosime, bet žinokite vieną, tai bus termosas, bacilų, pelėsio veisykla“ - atviravo vadovas ir vėliau pridūrė, kad tik apšiltinant namus žmonės yra sargdinami.

Pasak jo, Vokietijos specialistus papiktino tai, kad renovuojant namą pagal projektą nebuvo privaloma diegti ventiliacijos sistemas, o tai sudarytų sąlygas tik apšiltinus namą jį pradėti pūdyti - drėgmė neturės kur dėtis, nes vien vėdinti nepakanka. Be to, pradėjus tikrinti, kokios būklės yra esamos ventiliacijos šachtos, paaiškėjo, kad jos yra užsikimšusios.

„Iš esmės, taip vadinamoji natūrali ventiliacija iki šiol yra išlikusi iš senų tradicijų“, - į A. Dobrovolskio repliką reagavo Aplinkos ministerijos atstovas D. Žukauskas. - Viskas tobulinama ir šiuo metu yra pamąstymai dėl to, ką jūs minėjote – ventiliacijų įdiegimo ir (kompleksiško – aut. past.) sutvarkymo“.

Tačiau jis sutiko, kad dabar daugiabučiuose lieka vis mažiau ventiliaciją užtikrinančių priemonių, pavyzdžiui, žmonės keičiasi langus ir juose nebelieka orlaidžių, be to, anksčiau buvo atsižvelgiama net ir į esančius plyšius tarp lango varčios, o dabar langai sandaresni.

Vilniaus 946–osios Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijos pirmininkas Ivaras Giniotis diskusijos pabaigoje apibendrino, jog jo atstovaujama bendrija iš esmės yra patenkinta renovacija, bet kompleksinio valstybinio požiūrio stoką į šį procesą teigia patyręs asmeniškai.

„Mes renovavome namą ir džiaugiamės. - sako I. Giniotis. - Važinėjame po Europą: Lenkiją padarė renovaciją valstybiniu mastu, kitos šalys padarė, mes laukiame ir ieškome kažkokių būdų. Aš (šį procesą – aut. past.) praėjau nuo idėjos iki renovacijos, mačiau daug dalykų ir sakau: kol nesueis politikai, kurie mąsto, iš tikrųjų, valstybiškai, strategiškai, mes to rezultato negausime“.

Forumą organizavo Viešoji įstaiga „Kultūros idėjų centras“ kartu su laikraščiu „Statybų žinios“ bei žurnalu „Statyk!“.

www.DELFI.lt
 
545
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Nekilnojamasis turtas

Parduoda biurų pastatą „Grand Office“ (2)

2014 spalio mėn. 1 d. 14:30
Parduoda biurų pastatą „Grand Office“
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Parduodamas Vilniuje esantis biurų pastatas „Grand Office“. Iš statybų bendrovės „YIT Kausta“ jį perka Estijos kapitalo turto vystymo bendrovė „Capital Mill“.

Šiaulių arena: praėjo 7-eri metai ir vidus supuvo (40)

2014 spalio mėn. 1 d. 08:24
Šiaulių arena: praėjo 7-eri metai ir vidus supuvo
R.Parafinavičiaus nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybėje vėl sukamos galvos dėl Šiaulių arenos. Sprendžiama, ar dėl pasikeitusios teisinės bazės arenos pastatas koncesininkui turėtų būti nuomojamas.

Vietoj Nacionalinio stadiono – daugiafunkcis kompleksas (88)

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 20:57
Vilniaus savivaldybė nebaigto Nacionalinio stadiono vietoje ant Šeškinės kalvos ketina statyti sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksą.

Keičiasi Baltijos šalyje NT perkančių rusų elgesys (87)

2014 rugsėjo mėn. 29 d. 14:10
Rusijos ekonomikai grimztant į recesiją, šalies gyventojai bandys išsaugoti kapitalą, investuodami jį į nekilnojamąjį turtą. Bet dėl Rusijos ir Europos Sąjungos konflikto rusai nebe taip aktyviai perka būstą Baltijos šalyse.

Estijoje – šimtamilijoninė „Maximos“ investicija (18)

2014 rugsėjo mėn. 29 d. 13:30
Maximos logistikos centras Estijoje
Bendrovės nuotr.
„Maxima grupei“ priklausanti bendrovė „Maxima Eesti“ oficialiai pradėjo naujo logistikos centro Estijos Harjumma apskrityje statybas.