Neigiami renovacijos padariniai: namas tampa termosu, bacilų ir pelėsio veisykla

 (545)
Neigiami renovacijos padariniai: namas tampa termosu, bacilų ir pelėsio veisykla
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Lietuvoje netylant raginimams renovuoti namus, verslininkai, gyventojai ir mokslininkai sako pasigendantys informacijos apie jau renovuotus pastatus ir vardija klaidas, kurios daromos atnaujinant pastatus. Apie tai kalbėta per „Spaudos forumo” diskusiją Tarptautinėje statybos ir remonto parodoje „Resta 2012“.

Diskusijos pasiklausyti atėję daugiabučių namų pirmininkai piktinosi, kad jie negauna reikiamos informacijos apie tai, kaip sekasi gyventojams, kurie jau renovavo daugiabučius – nėra tokių namų monitoringo, todėl sunku sužinoti, kokios klaidos buvo padarytos ar į ką reikia atkreipti dėmesį.

Vytautas Martinaitis
Vytautas Martinaitis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Esame visi atkirsti nuo informacijos, - antrino Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vytautas Martinaitis. - Mes buvome išreikalavę skelbti už valstybės pinigus atliktas studijas. Atsidarykite dabar Energetikos ministerijos tinklalapį ar kitą – tai kai tada buvo paskelbtos 2008 m. studijos, jokios naujos informacijos visuomenei nepateikta“.

Aplinkos ministerijos pasiteisinimas toks – pinigai monitoringui nėra skiriami, tačiau dabar rengiamos rekonstruotų daugiabučių monitoringo sąlygos ir dalis renovuotų daugiabučių bus stebimi.

Ministerijos pozicijai diskusijoje turėjęs atstovauti Aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas į ją neatvyko, tad valstybės institucijos poziciją išdėstė Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas.

„Valstybės pinigai tam nėra skiriami, - sakė jis. - Kaip žinote, krizė palietė ne tik paprastus gyventojus, bet ir biudžetą, kuris buvo karpomas. Bet, iš tikrųjų, tiek Aplinkos ministerija, nežinau dėl kitų ministerijų, mes vėlgi bandome - buvo pas mus anksčiau rekonstruotų daugiabučių monitoringo iniciatyva - dabar vėl bandome užsukti analogišką mechanizmą“.

Pasak D. Žukausko, visų namų stebėti nepavyks, bet bus „stebimos tos bendrijos, kurios norės tai daryti“.

Toks atsakymas papiktino nekilnojamojo turto bendrovės „Veikmė“ direktorių Eugenijų Zarembą.

Eugenijus Zaremba
Eugenijus Zaremba
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Galiu pasakyti, kuo skiriasi valstybės požiūris nuo privataus, nors valstybės pinigų srautai yra truputį didesni už privačių pinigų srautus, judančius statybos sektoriuje. Jeigu nueisite prie mūsų įmonės stendo (parodoje – aut. past.), prie kiekvieno objekto, kuris demonstuojamas, yra energetinio naudingumo sertifikatai – viešai pateikiami duomenys, taip pat faktiniai stebėjimai. Jeigu nueisite prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ – milžiniškas stendas su atvertais langais, kurie rodo, kaip jį renovavo, - sako jis. - Nebūtų geresnio dalyko, kad tame stende parodytų 5-6 (objektus – aut. past.) su faktiniais dydžiais. Toks srautas žmonių - čia turbūt dešimtys tūkstančių praeis - kur tie rodikliai? Tai kaip tu mane suagituosi renovacijai, jeigu aš niekur negaliu pamatyti šitų dydžių. Biudžetai, biudžetai, finansavimai, koks čia finansavimas? Skaitliuko rodmenis surinkti iš trijų metų senumo atsiskaitymo knygučių ir paskutinių metų po renovacijos? Juokas ima iš tokių kalbų.“

Bet jis pridūrė, kad prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ stendo sustojo: „Tiesa, ten kviečia į loteriją, aš irgi dalyvavau, laimėjau balionų, raginančių renovuotis, telefoną parašiau, man siūlys renovuoti pastatą, kur aš gyvenu“.

Vokiečiai pagal lietuvišką modelį iš pradžių renovuoti nesutiko

Kaip sekasi renovuotų namų gyventojams bandė išsiaiškinti Projektavimo įmonių asociacija – jie teigė apklausę gyventojus vieną žiemos rytą, kaip šie išsimiegojo renovuotų namų miegamuosiuose.

„Mūsų asociacija padarė tokią blic apklausą: žiemą, per didžiuosius šalčius vasarį, ryte, kai žmonės išeina iš butų, Žirmūnuose, Karoliniškėse pabandėme paklausti - kaip miegojote savo miegamajame: šalta, šilta ar tvanku? 87 proc. jautė absoliutų diskomfortą. Kas per bėda? Per karšta. Mes buvome prie renovuotų namų laiptinių“, - pasakoja asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius.

Pasak jo, gyventojų buvo klausiama, kaip jie sprendė šią problemą ir dauguma atsakė, jog pravėrė langus.

„Kaipgi reikia renovuoti gyvenamąjį namą, visuomeninį ar kitą? Ar pirma sutvarkyti viduje visas sistemas iki protingai lengvai valdomų ir po to uždėti rūbą, ar pirma uždėti šiltą rūbą ir tegul jis gyvena nevaldomas iš vidaus, ar daryti abu veiksmus ir tik abu kartu?“, - vardijo galimus renovacijos būdus J. Mulevičius, tačiau vėliau pabrėžė, kad renovaciją būtina atlikti tik kompleksiškai.

Su daugiabučių vėdinimo problemomis susidūrė ir Vokietijos kapitalo įmonės “Litmax trading”, importuojančios vėdinimo sistemas ir energiją taupančias technologijas, direktorius Antanas Dobrovolskis. Susijusi nekilnojamojo turto įmonė „Litmax“ atliko renovaciją Vilniaus Antakalnio rajone.

„Mes vieni iš pirmųjų Šilo gatvėje renovavome daugiabutį, bet renovavome ne mes patys, o kadangi Vokietijos kapitalo įmonė – atvežė vokiečius. Jie pamatė renovacijos projektą ir atsisakė renovuoti tą namą iš pat pradžių. Mes ilgai įkalbinėjome, kad taip reikia, jie išvadino, nežinau, ar mūsų valdžią, ar projektuotojus pirmiausiai nusikaltėliais ir sakė: gerai, mes tą namą renovuosime, bet žinokite vieną, tai bus termosas, bacilų, pelėsio veisykla“ - atviravo vadovas ir vėliau pridūrė, kad tik apšiltinant namus žmonės yra sargdinami.

Pasak jo, Vokietijos specialistus papiktino tai, kad renovuojant namą pagal projektą nebuvo privaloma diegti ventiliacijos sistemas, o tai sudarytų sąlygas tik apšiltinus namą jį pradėti pūdyti - drėgmė neturės kur dėtis, nes vien vėdinti nepakanka. Be to, pradėjus tikrinti, kokios būklės yra esamos ventiliacijos šachtos, paaiškėjo, kad jos yra užsikimšusios.

„Iš esmės, taip vadinamoji natūrali ventiliacija iki šiol yra išlikusi iš senų tradicijų“, - į A. Dobrovolskio repliką reagavo Aplinkos ministerijos atstovas D. Žukauskas. - Viskas tobulinama ir šiuo metu yra pamąstymai dėl to, ką jūs minėjote – ventiliacijų įdiegimo ir (kompleksiško – aut. past.) sutvarkymo“.

Tačiau jis sutiko, kad dabar daugiabučiuose lieka vis mažiau ventiliaciją užtikrinančių priemonių, pavyzdžiui, žmonės keičiasi langus ir juose nebelieka orlaidžių, be to, anksčiau buvo atsižvelgiama net ir į esančius plyšius tarp lango varčios, o dabar langai sandaresni.

Vilniaus 946–osios Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijos pirmininkas Ivaras Giniotis diskusijos pabaigoje apibendrino, jog jo atstovaujama bendrija iš esmės yra patenkinta renovacija, bet kompleksinio valstybinio požiūrio stoką į šį procesą teigia patyręs asmeniškai.

„Mes renovavome namą ir džiaugiamės. - sako I. Giniotis. - Važinėjame po Europą: Lenkiją padarė renovaciją valstybiniu mastu, kitos šalys padarė, mes laukiame ir ieškome kažkokių būdų. Aš (šį procesą – aut. past.) praėjau nuo idėjos iki renovacijos, mačiau daug dalykų ir sakau: kol nesueis politikai, kurie mąsto, iš tikrųjų, valstybiškai, strategiškai, mes to rezultato negausime“.

Forumą organizavo Viešoji įstaiga „Kultūros idėjų centras“ kartu su laikraščiu „Statybų žinios“ bei žurnalu „Statyk!“.

www.DELFI.lt
 
545
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Nekilnojamasis turtas

Prie Kauno pradėjo statyti 24 mln. Lt vertės objektą (4)

2014 lapkričio mėn. 28 d. 13:21
Kauno rajone Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) jau pradedami statyti naujojo „DPD Lietuva“ siuntų rūšiavimo terminalo pamatai. Investicijos į statybas ir įrangą sieks iki 24 mln. litų arba beveik 7 mln. eurų – tai svarbiausias „DPD Lietuva“ investicinis projektas per visą veiklos istoriją. Naująjį terminalą planuojama atidaryti 2015 m. rugsėjo mėnesį.

K. Leontjeva. NT mokestis – jau ir ant Jūsų slenksčio (26)

2014 lapkričio mėn. 28 d. 13:04
Kaetana Leontjeva
LLRI nuotr.
Kai prieš trejus metus Seimas įteisino prabangaus nekilnojamojo turto (NT) mokestį, politikai žadėjo, kad tai įgyvendins socialinį teisingumą. Nemažai paprastų žmonių susigundė tokiu pažadu ir pritarė naujam prabangaus NT mokesčiui.

EK vėl užkliuvo Klaipėdos uosto žemė (7)

2014 lapkričio mėn. 26 d. 20:43
EK vėl užkliuvo Klaipėdos uosto žemė
DELFI (P.Sadausko nuotr.)
Europos Komisija dar kartą pareiškė, kad Lietuva sudaro nevienodas sąlygas vietos ir užsienio investuotojams nuomotis žemę Klaipėdos jūrų uoste.

Kas pajus didesnį mokestį nuo kitų metų? (157)

2014 lapkričio mėn. 27 d. 13:41
Seime užsimota nuo kitų metų leisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio kartelę. Specialistai sako, kad dabartiniai pakeitimai palies gerokai turtingesnius žmones nei vidutiniai gyventojai, tačiau tai yra dar vienas žingsnis į visuotinį NT mokestį.

Tūkstančiams gyventojų – pranešimas apie mokestį atnaujinta (122)

2014 lapkričio mėn. 26 d. 13:35
Tūkstančiams gyventojų – pranešimas apie mokestį
A.Stackevič nuotr.
Senos statybos daugiabutyje ne vienerius metus gyvenantys kauniečiai šiemet pašto dėžutėje rado laišką iš miesto savivaldybės, kuriame paskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis.