Informaciją apie lietuvių gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, nekilnojamojo turto (NT) turėjimą ir pajamas iš jo, direktorių atlyginimą, gyvybės draudimo produktus, kuriems netaikomi kiti Europos Sąjungos (ES) teisės aktai dėl keitimosi informacija ir kitos panašios priemonės bei pensijas VMI iš kitų šalių nuo praėjusių metų gaunama remiantis ES direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje.
D. Buta sakė, kad ši informacija reikšmingai papildė VMI iki tol apie gyventojus turėtus duomenis ir leidžia kur kas tiksliau vertinti gyventojų turimo turto ir teisėtų pajamų atitikimą bei tinkamą mokestinių prievolių vykdymą.
„Pažymėtina, kad iki šiol tokia informacija buvo gaunama pagal individualius paklausimus, ir tik jos dalis – apie su darbo santykiais susijusias pajamas ir direktorių atlyginimus – buvo gaunama automatinių mainų būdu, bet tik iš šalių, su kuriomis buvo sudaryti tarpžinybiniai susitarimai dėl automatinių informacijos mainų, vadovaujantis tarptautinėmis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis“, – paaiškino jis.
Minėta informacija buvo gauta iš 21 šalies (skirtingos šalys teikė skirtinų tipų informaciją – dalis apie NT, dalis – apie kitas pajamas), iš likusių ji bus gauta, kai tik atitinkamos šalys bus techniškai pasirengusios pateikti duomenis.
Daugiausiai NT – Italijoje
Daugiausiai įrašų apie visų rūšių pajamas VMI yra gavusi iš Latvijos – 9208. Nedaug atsilieka Estija (8934) ir Vokietija (8406).
Tačiau daugiausiai įrašų apie fizinių asmenų turimą NT gauta iš Italijos (630) ir Ispanijos (369).
Šiose šalyse VMI šiuo metu vykdo patikrinimus. „Jau dabar aišku, kad vienas gyventojas Italijoje yra įsigijęs NT už sumą, kuri buvo didesnė, nei pajamos Lietuvoje, apskaičiuotos remiantis trečiųjų šaltinių teikiamais duomenimis bei pateiktų metinių pajamų deklaracijų duomenimis“, – DELFI pasakojo D. Buta.
Šis gyventojas VMI pateikė paaiškinimą, kad namas Italijoje įsigytas išsimokėtinai. Už įsigytą NT jau yra sumokėta dalis namo įsigijimo kainos. Remiantis gyventojo pateiktu paaiškinimu bei notaro biuro patvirtinta sutartimi, dalis už namą sumokėtų pinigų yra tarsi pagrindžiami.
Tačiau VMI, atlikusi duomenų analizę, nustatė, kad NT Italijoje įsigijęs asmuo greičiausiai negalėjo paveldėti tokios sumos, kurią jis nurodė paveldėjęs, todėl VMI priėmė sprendimą atlikti operatyvų patikrinimą.
Jo metu asmuo paaiškino, kad pinigines lėšas už namą Italijoje pardavėjui perduodavo grynaisiais. Be to, asmuo rašytiniame patikslinime nurodė, kad už Italijoje įsigytą NT apmokėta suma yra mažesnė, nei buvo konstatuota VMI analizės metu.
Patikrinimo metu VMI nustatė, kad asmens patirtos išlaidos gerokai viršijo teisės aktų nustatyta tvarka apmokestintas pajamas.
„Siekiant nustatyti, kiek tiksliai jau yra sumokėta už NT Italijoje, ir kokios NT įsigijimo išlaidos buvo patirtos kiekvienais metais, VMI išsiuntė paklausimą Italijos mokesčių administratoriui (bus apklaustas NT namo Italijoje pardavėjas).
Šiuo metu VMI iš Italijos mokesčių inspekcijos laukia atsakymo, po kurio, tikėtina, bus pradėtas išsamus Lietuvos gyventojo mokestinis patikrinimas (griežčiausia kontrolės procedūra, kurios metu ne tik apskaičiuojami nuslėpti mokesčiai, bet ir delspinigiai, skiriamos baudos, siekiančios iki 50 proc. nuslėptų mokesčių sumos)“, – pasakojo D. Buta.
VMI jau yra išsamiau išanalizavusi Bulgarijos pateiktus duomenis ir pradėjusi mokestinius tyrimus dėl 4 asmenų, kurie turėjo ryšių su Bulgarijoje registruotomis įmonėmis, artimiausiu metu planuojami dar keli mokestiniai tyrimai. Tarp tiriamų asmenų yra įvairaus rango politikų, kandidatų į politikus, yra ir žmonių, kurie Lietuvoje paprašė socialinio būsto, o Bulgarijoje turėjo įmonių akcijų.
Daugiausia pajamų – iš Latvijos
VMI taip pat gauna duomenis apie tai kokias pajamas generuoja lietuvių užsienyje valdomas turtas.
Daugiausiai fizinių asmenų, kurie nurodo iš savo NT gaunantys pajamų, yra Ispanijoje (36), jie per 2015 metus gavo 59 355,2 euro.
Daugiausiai uždirbama Latvijoje – 181 648,6 euro. Šią sumą pasidalino 15 žmonių, taigi per mėnesį kiekvienas jų uždirba apie 1 tūkst. eurų.
Kaip DELFI sakė D. Buta, VMI vertina, ar asmenys galėjo turėti pajamų užsienyje turimam turtui įsigyti, ar nurodė turto įsigijimo sandorius metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijose, jeigu jiems buvo prievolė tokias deklaracijas teikti.
„Pradiniame etape VMI vertino apie 100 asmenų, apie kurių turto įsigijimą pateikta informacija, duomenis. Daugiausia tai yra asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje ar kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet yra ir Kuršėnų, Tauragės, Visagino, kitų vietovių gyventojų.
Pažymėtina, kad dalis asmenų nebūtinai yra Lietuvos gyventojai – duomenys gaunami ir apie asmenis – užsienio piliečius, turinčius laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi ir dirbti ar vykdyti veiklą Lietuvoje. Įsigyto NT vertė yra įvairi – jo vertė siekia nuo keliasdešimt tūkstančių iki pusės milijono eurų“, – pasakojo VMI komunikacijos vadovas.
Jis nurodė, kad tarp asmenų, apie kuriuos gauti duomenys, yra ir žinomų pavardžių – tai verslininkai, sportininkai. Daugeliu tokių atvejų turimo turto vertė yra adekvati asmenų turtinei padėčiai bei jų gaunamoms pajamoms.
„Tačiau yra ir kita asmenų grupė, dėl kurių pajamų šaltinių turtui įsigyti nustatymo inicijuoti kontrolės veiksmai (t.y. tais atvejais, kai mokesčių administratorius neturi duomenų apie asmens pajamas nurodytos vertės turtui įsigyti)“, – nurodė D. Buta.
Ragina patikslinti deklaracijas
Iš užsienio mokesčių administratorių gautą informaciją VMI naudojama vertinant asmenų mokestines prievoles.
D. Buta paaiškino, kad jei gyventojas turtą užsienyje įsigijo iš legaliai uždirbtų ir apmokestintų pajamų, jam VMI pretenzijų neturės, tačiau gali kilti rimtų rūpesčių, jei užsienyje bus investuotos neteisėtu būdu gautos lėšos arba nepamokestintos pajamos.
Tuomet VMI, be abejo, imsis griežtų kontrolės procedūrų, turto įsigijimui panaudotos nedeklaruotos pajamos bus apmokestintos, apskaičiuoti delspinigiai bei skirtos baudos, taip pat gali grėsti baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo.
Jeigu gyventojas turėjo prievolę teikti turto deklaraciją, tačiau pateiktoje deklaracijoje nėra pateikęs duomenų apie užsienio valstybėje turimą turtą, VMI rekomenduoja patikslinti pateiktąją turto deklaraciją ir joje pateikti informaciją apie tą turtą.
