Seimą pasiekė Finansų ministerijos paruošti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriuose nurodoma, kad asmeniui, parduodančiam kitą nei gyvenamąjį būstą, lengvata, atleidžianti nuo GPM galios tik tuomet, jei būstas savininkui priklausys ne trumpiau nei 10 metų.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad Seimui pritarus tokiems pakeitimams atsiras paskata slėpti tikrąją būsto kainą.
„Toks termino prailginimas pirmiausia sukels didesnes prielaidas tikrosios būsto kainos slėpimui, kaip kad būdavo anksčiau ir dalį pinigų sumokėti „po stalu“. Tai iškreiptų ir visą vertinimo rinką“, - įsitikinęs jis.
„Paprastai investuotojai čia sudaro nemažą dalį projektų. Mažindami nekilnojamojo turto patrauklumą, stabdysime ir miestų atgimimą“, - komentavo pašnekovas. Pasak jo, taip pat svarbi detalė ta, kad Latvijoje parduodamam ne pagrindiniam būstui taip pat galioja penkerių metų termino lengvata.
Nori pakeisti ir pajamų iš palūkanų apmokestinimą
Finansų ministerijos siūlomame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitime taip pat norima nuo 3 tūkst. eurų iki 500 eurų sumažinti neapmokestinamą pajamų ribą gaunamiems pinigams iš indėlių ir skolos vertybinių popierių palūkanų bei vertybinių popierių, pavyzdžiui, akcijų, perleidimo. Argumentuojama, kad toks pasiūlymas teikiamas siekiant tolygesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo bei didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo.
Finansų ministerijos analizė rodo, kad mažesnes pajamas (iki 20 tūkst. eurų per metus) gaunančių gyventojų grupėje vidutiniškai gyventojai tenkanti neapmokestinamųjų pajamų iš vertybinių popierių perleidimo ar palūkanų neviršija 500 eurų.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis tokį pakeitimą vadina trumparegišku.
„Investuotojams ir būtent smulkiausiems, tiems, kurie dar tik pradeda, turės neigiamą įtaką. Daugelis pasaulio valstybių skatina ilgalaikį taupymą įvairiais būdais, pavyzdžiui, suteikiant tam tikrą limitą, kurį uždirbus nereikia mokėti mokesčių. Panašių lengvatų turi daugelis valstybių. Tuo metu Lietuva eina tokiu keliu, kad dažnai keisdama mokesčių įstatymus paskatina žmones ne taupyti, o pravalgyti ir išleisti“, - komentavo jis.
Pasak V. Plunksnio, trumpuoju laikotarpiu valstybė tikriausiai pasididintų savo biudžeto pajamas, bet žiūrint ilguoju laikotarpiu neskatinant žmonių taupymo ir investavimo gyventojai ties ranką į valdžią, kad būtų didesnės pensijos ir kita parama.
„Taigi sprendimas trumparegiškas. Ta lengvata buvo įvesta vietoje metų išlaikymo lengvatos, kuria naudojosi ir stambūs verslininkai. Uždarius šitą skylę smulkiesiems buvo palikta erdvė iki 3 tūkst. eurų turėti neapmokestinamųjų pajamų. Ribos mažinimas reikšmingai biudžeto pajamų nepadidins, bet paskatins žmones pagalvoti, ar besikeičiant įstatymams valstybė jų labiau ir labiau neapmokestins“, - argumentavo investuotojų atstovas.
V. Plunksnio nuomone, 500 eurų ribos nustatymas – vos ne lengvatos panaikinimas.
„Iš viso panaikinimas iššauktų didelį nepasitenkinimą ir ypač tarp tų rinkėjų, kurie laiko indėlius, pretenzijų. Tai sakyčiau, kad pasirinktu dydžiu (500 eurų – red.) žiūrima, kad neužkabinti pačios didžiausios rinkėjų masės“, – teigė jis.
