Lietuvos mokslininkai sukūrė 8 kartus tvirtesnį ir lengvesnį betoną

 (44)
Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukūrė ypač stiprų betoną, kuris yra aštuonis kartus tvirtesnis ir lengvesnis už įprastą.
KTU mokslininkų sukurtas betonas
KTU mokslininkų sukurtas betonas
© KTU nuotr.

Galimybė naudoti tokią medžiagą atvers architektams platesnį pasirinkimą projektuoti įvairesnius plonasienių konstrukcijų statinius.

Tokios medžiagos sukūrimas reiškia, jog įvairių konstrukcijų – kolonų, perdangos plokščių, sijų ir kitų elementų, matmenys galėtų būti gerokai sumažinti. Pavyzdžiui, iš įprastinio betono pagamintos kolonos diametras siekia 48 centimetrus, o gaminant ją iš ypač stipraus betono, kad atlaikytų tą pačią apkrovą, užtektų pagaminti 6 centimetrų diametro.

„Šiai kolonai taip pat reiktų iki 8 kartų mažesnio kiekio betono mišinio ir ši konstrukciją būtų iki 8 kartų lengvesnė. Tai atveria naujas galimybes architektams, kurios leistų projektuoti įvairesnius plonasienių konstrukcijų statinius“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas Evaldas Šerelis.

Pasak mokslininko, šiuo metu populiariausio statybos pramonėje naudojamo betono gniuždymo stipris yra apie 30 megapaskalių (MPa). Ypač stipraus betono gniuždymo stipris yra per 100 MPa, o laboratorinėmis sąlygomis yra pagamintas betonas, kurio gniuždymo stipris siekia iki 250 MPa.

Problema su šia naujove yra ta, kad, mokslininko teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šio betono panaudojimui dar nėra sukurta jokių standartų, techninių reglamentų ar kitokių teisinių dokumentų, kurie yra būtini, norint gaminti jį gamyklose.

„Tiesa, šiuo metu prancūzai, vokiečiai, japonai, amerikiečiai ir australai yra parengę tam tikras rekomendacijas, kurios leistų projektuoti tam tikras konstrukcijas, tačiau to neužtenka norint gaminti ypač stiprų betoną gamybinėmis sąlygomis. Esami įprastinio betono standartai ne visuomet adekvačiai įvertina ypač stipraus betono savybes, todėl nėra tinkami. Nepaisant to, pasaulyje jau yra nemažai statinių ar konstrukcijų iš šios medžiagos – tiltų, viadukų, sijų, kolonų, sieninių plokščių, todėl tik laiko klausimas, kada ši medžiaga bus pradėta naudoti ir Lietuvoje“, – apie išskirtinę statybinę medžiagą pasakojo E. Šerelis.

Dar viena priežastis, kodėl apie šį betoną vis dar mažai žinoma – reikalinga speciali technologinė įranga jo gamybai. E. Šerelio teigimu, daugelis Lietuvos įmonių paprasčiausiai nepajėgios nusipirkti moderniausios technologinės įrangos aukščiausios klasės betonui gaminti.

Taip pat šios medžiagos kaina yra gana didelė. Įprastinio betono kaina, priklausomai nuo sudėties, būtų apie 60 eurų už kubinį metrą, o ypač stipraus betono mišinio kaina būtų gerokai didesnė. JAV šio betono kubinio metro mažiausia kaina yra maždaug 550 eurų, Vokietijoje – 600 eurų, o Lietuvoje mokslininkų sukurtos betono sudėties kubinis metras kainuotų 420 eurų.

Pasak E. Šerelio, jų sukurtame betone panaudotos malto stiklo atliekos ir taip išgautos jo geresnės savybės bei mažesnė kaina – pigiausias variantas būtų 200 eurų už kubinį metrą.

„Bet, galvojant apie kainą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tai pačiai konstrukcijai pagaminti šio betono reiktų žymiai mažesnio kiekio ir jis yra žymiai ilgaamžiškesnis“, – pabrėžė mokslininkas.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (4)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.

Užsislaptinęs turtuolių kvartalas žengia naują žingsnį: atveria savo vartus (194)

Vilniaus Laurų gyvenvietė transformuojasi ir pamažu keičia uždaro, šeimyniniais ryšiais pagrįsto, tik privilegijuotiesiems skirto rajono įvaizdį. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad ilgai save nuo smalsuolių akių saugojusiais Laurais domisi prabangaus, vertę išlaikančio būsto ieškantys bei saugumą ir privatumą vertinantys pirkėjai.

Lazdynų baseino idėja iš vizijos pradeda virsti darbais (1)

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro rangos konkursą. Praėjusiais metais pristatyta architektūrinė idėja virsta baseino statybomis – parengus baseino projektą ir gavus visus leidimus, pradėtas rangos darbų konkursas. Naujas plaukimo baseinas Vilniuje nebuvo statomas jau tris dešimtis metų, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.