Lietuvos mokslininkai sukūrė 8 kartus tvirtesnį ir lengvesnį betoną

 (44)
Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukūrė ypač stiprų betoną, kuris yra aštuonis kartus tvirtesnis ir lengvesnis už įprastą.
KTU mokslininkų sukurtas betonas
© KTU nuotr.

Galimybė naudoti tokią medžiagą atvers architektams platesnį pasirinkimą projektuoti įvairesnius plonasienių konstrukcijų statinius.

Tokios medžiagos sukūrimas reiškia, jog įvairių konstrukcijų – kolonų, perdangos plokščių, sijų ir kitų elementų, matmenys galėtų būti gerokai sumažinti. Pavyzdžiui, iš įprastinio betono pagamintos kolonos diametras siekia 48 centimetrus, o gaminant ją iš ypač stipraus betono, kad atlaikytų tą pačią apkrovą, užtektų pagaminti 6 centimetrų diametro.

„Šiai kolonai taip pat reiktų iki 8 kartų mažesnio kiekio betono mišinio ir ši konstrukciją būtų iki 8 kartų lengvesnė. Tai atveria naujas galimybes architektams, kurios leistų projektuoti įvairesnius plonasienių konstrukcijų statinius“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas Evaldas Šerelis.

Pasak mokslininko, šiuo metu populiariausio statybos pramonėje naudojamo betono gniuždymo stipris yra apie 30 megapaskalių (MPa). Ypač stipraus betono gniuždymo stipris yra per 100 MPa, o laboratorinėmis sąlygomis yra pagamintas betonas, kurio gniuždymo stipris siekia iki 250 MPa.

Problema su šia naujove yra ta, kad, mokslininko teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šio betono panaudojimui dar nėra sukurta jokių standartų, techninių reglamentų ar kitokių teisinių dokumentų, kurie yra būtini, norint gaminti jį gamyklose.

„Tiesa, šiuo metu prancūzai, vokiečiai, japonai, amerikiečiai ir australai yra parengę tam tikras rekomendacijas, kurios leistų projektuoti tam tikras konstrukcijas, tačiau to neužtenka norint gaminti ypač stiprų betoną gamybinėmis sąlygomis. Esami įprastinio betono standartai ne visuomet adekvačiai įvertina ypač stipraus betono savybes, todėl nėra tinkami. Nepaisant to, pasaulyje jau yra nemažai statinių ar konstrukcijų iš šios medžiagos – tiltų, viadukų, sijų, kolonų, sieninių plokščių, todėl tik laiko klausimas, kada ši medžiaga bus pradėta naudoti ir Lietuvoje“, – apie išskirtinę statybinę medžiagą pasakojo E. Šerelis.

Dar viena priežastis, kodėl apie šį betoną vis dar mažai žinoma – reikalinga speciali technologinė įranga jo gamybai. E. Šerelio teigimu, daugelis Lietuvos įmonių paprasčiausiai nepajėgios nusipirkti moderniausios technologinės įrangos aukščiausios klasės betonui gaminti.

Taip pat šios medžiagos kaina yra gana didelė. Įprastinio betono kaina, priklausomai nuo sudėties, būtų apie 60 eurų už kubinį metrą, o ypač stipraus betono mišinio kaina būtų gerokai didesnė. JAV šio betono kubinio metro mažiausia kaina yra maždaug 550 eurų, Vokietijoje – 600 eurų, o Lietuvoje mokslininkų sukurtos betono sudėties kubinis metras kainuotų 420 eurų.

Pasak E. Šerelio, jų sukurtame betone panaudotos malto stiklo atliekos ir taip išgautos jo geresnės savybės bei mažesnė kaina – pigiausias variantas būtų 200 eurų už kubinį metrą.

„Bet, galvojant apie kainą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tai pačiai konstrukcijai pagaminti šio betono reiktų žymiai mažesnio kiekio ir jis yra žymiai ilgaamžiškesnis“, – pabrėžė mokslininkas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nekilnojamasis turtas

G. Bartkus atsisako dalyvauti Registrų centro vadovo konkurse (14)

Konkursą į Registrų centro vadovo pareigas laimėjęs advokatas Gintautas Bartkus atsisako kandidatuoti į šias pareigas.

Nacionalinio stadiono konkurse liko du dalyviai (21)

Beveik 90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesijos konkurse liko du dalyviai - koncerno „Icor“ inžinerinių tinklų bendrovės „Axis Industries“ vadovaujamas konsorciumas ir bendrovė Vilniaus nacionalinis stadionas, kurią specialiai šiam projektui įkūrė „Kauno dujotiekio statybos“ (KDS) grupė ir Lenkijos „Budimex“.

Centrinėje NATO būstinėje – ir lietuviški baldai (2)

Gegužės 26 dieną NATO viršūnių susitikimas Briuselyje vyksta naujoje NATO būstinėje. Šiame susitikime dalyvaujanti ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidžiaugė, kad naujoje NATO būstinėje bus ir lietuviškų akcentų – čia stovės „Ergolain“ minkšti baldai. Šią minkštų baldų seriją BAY kompanijai sukūrė dizaineriai Inesa Malafej ir Arūnas Sukarevičius (dizaino studija „etc.etc“).

Paveldosaugininkai bando užkirsti kelią Belmonto užtvankos Vilniuje griovimui (19)

Aplinkos ministerijos norima išardyti Belmonto užtvanka Vilniuje yra kultūros vertybė, teigia paveldosaugininkai. Siekiant tam užkirsti kelią, pradėta procedūra įtraukti užtvanką į kultūros vertybių registrą.

Statybos inspekcija aiškinasi, ar teisėtai išduotas leidimas statyboms prie Misionierių vienuolyno (17)

Statybos inspekcija aiškinasi, ar teisėtai išduotas leidimas daugiabučio statyboms sostinės senamiestyje prie Misionierių vienuolyno, vietoje buvusio Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato, kuriame sovietmečiu veikė ligoninė.