Lietuvos mokslininkai sukūrė 8 kartus tvirtesnį ir lengvesnį betoną

 (44)
Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukūrė ypač stiprų betoną, kuris yra aštuonis kartus tvirtesnis ir lengvesnis už įprastą.
KTU mokslininkų sukurtas betonas
KTU mokslininkų sukurtas betonas
© KTU nuotr.

Galimybė naudoti tokią medžiagą atvers architektams platesnį pasirinkimą projektuoti įvairesnius plonasienių konstrukcijų statinius.

Tokios medžiagos sukūrimas reiškia, jog įvairių konstrukcijų – kolonų, perdangos plokščių, sijų ir kitų elementų, matmenys galėtų būti gerokai sumažinti. Pavyzdžiui, iš įprastinio betono pagamintos kolonos diametras siekia 48 centimetrus, o gaminant ją iš ypač stipraus betono, kad atlaikytų tą pačią apkrovą, užtektų pagaminti 6 centimetrų diametro.

„Šiai kolonai taip pat reiktų iki 8 kartų mažesnio kiekio betono mišinio ir ši konstrukciją būtų iki 8 kartų lengvesnė. Tai atveria naujas galimybes architektams, kurios leistų projektuoti įvairesnius plonasienių konstrukcijų statinius“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas Evaldas Šerelis.

Pasak mokslininko, šiuo metu populiariausio statybos pramonėje naudojamo betono gniuždymo stipris yra apie 30 megapaskalių (MPa). Ypač stipraus betono gniuždymo stipris yra per 100 MPa, o laboratorinėmis sąlygomis yra pagamintas betonas, kurio gniuždymo stipris siekia iki 250 MPa.

Problema su šia naujove yra ta, kad, mokslininko teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šio betono panaudojimui dar nėra sukurta jokių standartų, techninių reglamentų ar kitokių teisinių dokumentų, kurie yra būtini, norint gaminti jį gamyklose.

„Tiesa, šiuo metu prancūzai, vokiečiai, japonai, amerikiečiai ir australai yra parengę tam tikras rekomendacijas, kurios leistų projektuoti tam tikras konstrukcijas, tačiau to neužtenka norint gaminti ypač stiprų betoną gamybinėmis sąlygomis. Esami įprastinio betono standartai ne visuomet adekvačiai įvertina ypač stipraus betono savybes, todėl nėra tinkami. Nepaisant to, pasaulyje jau yra nemažai statinių ar konstrukcijų iš šios medžiagos – tiltų, viadukų, sijų, kolonų, sieninių plokščių, todėl tik laiko klausimas, kada ši medžiaga bus pradėta naudoti ir Lietuvoje“, – apie išskirtinę statybinę medžiagą pasakojo E. Šerelis.

Dar viena priežastis, kodėl apie šį betoną vis dar mažai žinoma – reikalinga speciali technologinė įranga jo gamybai. E. Šerelio teigimu, daugelis Lietuvos įmonių paprasčiausiai nepajėgios nusipirkti moderniausios technologinės įrangos aukščiausios klasės betonui gaminti.

Taip pat šios medžiagos kaina yra gana didelė. Įprastinio betono kaina, priklausomai nuo sudėties, būtų apie 60 eurų už kubinį metrą, o ypač stipraus betono mišinio kaina būtų gerokai didesnė. JAV šio betono kubinio metro mažiausia kaina yra maždaug 550 eurų, Vokietijoje – 600 eurų, o Lietuvoje mokslininkų sukurtos betono sudėties kubinis metras kainuotų 420 eurų.

Pasak E. Šerelio, jų sukurtame betone panaudotos malto stiklo atliekos ir taip išgautos jo geresnės savybės bei mažesnė kaina – pigiausias variantas būtų 200 eurų už kubinį metrą.

„Bet, galvojant apie kainą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tai pačiai konstrukcijai pagaminti šio betono reiktų žymiai mažesnio kiekio ir jis yra žymiai ilgaamžiškesnis“, – pabrėžė mokslininkas.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

„Icor“ įmonė perka „Veikmės statybą“

Gavusi Konkurencijos tarybos leidimą, įmonių grupė „Axis Industries“ iš „Veikmės“ valdybos pirmininko Kęstučio Maksimavičiaus ir jo sutuoktinės įsigis 100 procentų statybų bendrovės „Veikmės statyba“ akcijų. Pirkėjo ir pardavėjo sutarimu sandorio suma neatskleidžiama, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Statybininkai išėjo piketuoti: Kauno r. savivaldybė mus žlugdo

Didelis konfliktas kilo tarp Kauno rajono savivaldybės ir statybos bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai”.

Vis daugiau lietuvių neskuba pirkti nuosavo būsto (82)

Nors dauguma lietuvių tebesvajoja apie nuosavą būstą, daugėja tų, kurie renkasi būsto nuomą – ir ne todėl, kad negalėtų leisti sau įsigyti būsto, o todėl, kad vertina mobilumą.

Buto savininkė nusprendė patikrinti, kaip gyvena nuomininkai: dabar nori įspėti kitus (256)

Pirmą kartą savo butą nuomojusi moteris pateko lyg į siaubo filmą, kurio finalas – ikiteisminiai tyrimai policijoje ir didžiuliai nuostoliai.

Baltijos jūros pakrantėje – geriausia lietuvių sukurta vila (80)

Ramybe dvelkiančiame Latvijos paplūdimyje iškilo akį traukiantis lietuvių architektų kūrinys.