Gelžbetinio ir metalo konstrukcijas siūlanti bendrovė „Markučiai“ ne vienerius metus švedams stato daugiabučius ir kotedžus.
„Dirbti Švedijos rinkoje sprendimas buvo priimtas dar 2008 metais. Savo gaminius ir paslaugas pradėjome eksportuoti norėdami užsitikrinti pakankamą gamybos srautą. Tam reikėjo naujų rinkų“, DELFI sakė bendrovės komercijos direktorius Tadas Raškauskas.
Pasak jo, Švedijoje populiariausias mažaaukštis gyvenamasis būstas.
„Projektų dydžiai buvo įvairūs, nuo 40 butų iki 250 butų. Labiausiai Švedijoje populiarūs yra mažaaukščiai daugiabučiai, esame statę ir kotedžo tipo gyvenamuosius kvartalus. Daugumą paslaugų nuo projektavimo iki statybos atliekame patys, bet prireikus kreipiamės ir į vietinius rangovus ir tiekėjus“, - teigė jis.
Dažniausiai bendrovės statomuose projektuose dirba darbuotojai iš Lietuvos.
Paklaustas, kuo skiriasi darbas Lietuvoje ir Švedijoje, jis sakė: „Švedijoje labiau vertinamas ilgalaikis bendradarbiavimas: kompetencija, patikimumas, statybos greitis ir kokybė. Lietuvoje kaina lemia beveik viską, dažnai projektai yra sukoncentruoti į trumpalaikį pelną, todėl taupoma nelogiškose vietose, pavyzdžiui, tokiose kaip projektavimas“.
Taip pat Švedijoje projektuojami didesni butai nei Lietuvoje statomuose daugiabučiuose.
„Bet Lietuvoje, tikiuosi, tai yra laikina, nes priklauso nuo galimybių įpirkti būstą. Jei bankai Lietuvoje griežtins finansavimo sąlygas, kas, panašu, vyksta nuo šių metų, o perkamoji galia nedidės, akivaizdu, kad pirkėjai galės įpirkti tik mažesnio ploto butus“, - teigė T. Raškauskas.
Pasak jo, dirbant su partneriais Švedijoje ir Norvegijoje padeda tai, kad įmonė visus projektus vykdo BIM (pastato informacinio modeliavimo) aplinkoje, kuri Lietuvoje dar nėra populiari.
Švedijoje skiriasi ne tik būstų plotas ar daugiabučių dydis, bet ir kaina. Tinklalapio maklarstatistik.se duomenimis, vidutiniškai visoje šalyje vienas kvadratinis metras gyvenamojo būsto kainuoja 34379 kronas (apie 3700 eurų), o, pavyzdžiui, Stokholmo centre – 81,662 tūkst. kronų (8700 eurų), Malmės centre – 24,130 tūkst. kronų (apie 2600 eurų).
Tuo metu nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-haus“ vertinimu, šiemet vidutinės butų kainos
Vilniuje siekė 1200-1300 eurų už kv. m, Rygoje - 1000-1100 eurų už kv. m, Taline - 1400-1500 eurų už kv. m.
Lietuvos statybininkų asociacija skelbia, kad pernai Lietuvos statybos įmonės į užsienį eksportavo savo paslaugų už daugiau nei 0,5 mlrd. Lt (apie 145 mln. eurų).
Asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas DELFI sakė, kad lietuvių statybininkų įvaizdis svetur yra kur kas geresnis nei gimtojoje šalyje, o svetur dirba ne viena Lietuvos įmonė.
„Lietuvoje statybininkai įsivaizduojami kaip purvini, išgėrę, visada pavargę. O Vakaruose mūsų statybininkai įsivaizduojami kaip labai darbštūs, atsakingi, kompetentingi, motyvuoti“, - komentavo jis.
Lietuvos statybininkai dažniausiai dirba Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje.
Lietuvoje statybų verslu užsiima daugiau nei 5 tūkst. Įmonių, sektoriuje dirba daugiau nei 87 tūkst. Žmonių, o tai yra beveik dešimtadalis dirbančiųjų.
