Lietuviai būstui išleido net 18 proc. daugiau nei pernai

 (5)
Pirmųjų trijų šių metų mėnesių būsto rinkos apyvarta penktadaliu lenkia praėjusių metų pradžios rezultatus. Prie to labiausiai prisidėjo butų pirkėjai didžiuosiuose miestuose, kurių aktyvumas lėmė ir šio segmento kainų augimą.
© DELFI / Andrius Ufartas

Negalutiniais Registrų centro būsto pirkimo sandoriuose fiksuotų kainų duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį lietuviai būstui išleido 378,4 mln. Eur. Tai 8,9 proc. mažiau nei per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius, tačiau 18,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Tradiciškai didžiausia rinkos dalis – 58 proc. nuo visos apyvartos – atiteko senos statybos butams įsigyti. Pastarieji, palyginus su praėjusių metų pabaiga, brango vidutiniškai 1,8 proc., o lyginant su 2016 m. metiniu vidurkiu, fiksuotas 6,3 proc. kainos kilimas. Tuo metu naujos statybos butų kaina nežymiai krito – ji buvo atitinkamai 3,7 proc. ir 1,2 proc. žemesnė už praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio ir bendras 2016 m. vyravusias vidutines kainas.

Naujos statybos namų kaina, lyginant su praėjusių metų pabaiga, buvo 2,1 proc. didesnė, o bendrą pernykštį kainų vidurkį viršijo 1,8 proc. Senesnės statybos namai per pirmuosius tris metų mėnesius pabrango vidutiniškai 4,6 proc. ir lyginant su vidutine 2016 m. kaina buvo 5,5 proc. brangesni.

Toliau – išsami būsto kainų apžvalga skirtinguose šalies regionuose.

Senos statybos butai

Pirmąjį šių metų ketvirtį senesnės statybos butai Vilniuje kainavo 1 334 Eur už kvadratinį metrą – tai vos keliais eurais mažiau, nei praėjusių metų pabaigoje fiksuota kaina. Lyginant su 2016 m. kainų vidurkiu, senesnės statybos butų kaina sostinėje augo vidutiniškai 4,1 proc.
Senesnių butų kainos šiek tiek sparčiau augo keturiuose kituose didmiesčiuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Šiuose miestuose vidutinė tokio būsto kaina pirmąjį metų ketvirtį siekė 764 Eur/kv. m. Palyginimui, už senos statybos butą pirkėjai pernai metų pabaigoje čia būtų mokėję 2,3 proc. mažiau, o pernykštį vidurkį pirmųjų trijų mėnesių kainų rodikliai viršijo 7,4 proc.

Panašios tendencijos pastebimos ir rajonų centruose, kur fiksuota vidutinė 372 Eur/kv. m senesnės statybos butų kaina. Palyginimui, ji atitinkamai 6,8 proc. ir 8,6 proc. aukštesnė už praėjusių metų pabaigoje ir bendras 2016 m. fiksuotas vidutines kainas.

Tuo metu mažesniuose miestuose ir kaimuose senų butų kaina metų pradžioje beveik nepakito – čia pirkėjai už kvadratinį metrą senos statybos bute mokėjo 368 Eur. Visgi lyginant su 2016 m. kainų vidurkiu, per pirmąjį metų ketvirtį fiksuotas 5,2 proc. brangimas.

Naujos statybos butai

Vilniuje nežymiai atpigo naujos statybos butai. Pirmąjį metų ketvirtį nauji butai sostinėje kainavo vidutiniškai 1 484 Eur/kv. m. – 2,6 proc. mažiau nei paskutiniaisiais praėjusių metų mėnesiais. Lyginant su vidutine 2016 m. kaina, pastaraisiais metais statyti butai Vilniuje pigo 4,2 proc.

Kituose šalies didmiesčiuose situacija priešinga – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje naujos statybos butų kaina kilo beveik penktadaliu ir pirmąjį metų ketvirtinį siekė 1 199 Eur už kvadratinį metrą. Pernai metais fiksuotą vidurkį ši kaina viršija 28,1 proc.
Kaimo vietovėse naujų butų kaina, lyginant su metų pabaigta pernelyg nepakito, tačiau vidutinę praėjusių metų kaina viršijo 7,1 proc. Už butą naujame name pirkėjai mažesniuose miesteliuose ir kaimuose per pirmąjį mokėjo vidutiniškai 727 Eur/kv. m.

Senos statybos namai

Sostinės individualių senos statybos namų kainos, lyginant su praėjusių metų pabaiga, beveik nesiskyrė ir siekė 886 už kvadratinį metrą. Visgi šių metų pradžioje pirkti tokį būstą Vilniuje buvo parankiau nei pernai – palyginus su 2016 m. vidurkiu, fiksuotas 5,3 proc. kainos mažėjimas.
Šio būsto segmento kainos dar labiau mažėjo kituose didmiesčiuose. Kvadratinis metras senesnės statybos name pirkėjams čia kainavo vidutiniškai 479 Eur – 7,9 proc. pigiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir beveik dešimtadaliu mažiau, lyginant su 2016 m. fiksuota vidutine kaina.

Panašus kainų kitimas pirmąjį metų ketvirtį buvo pastebimas ir rajonų centruose. Šių metų pradžioje individualių senos statybos namų kainos čia buvo maždaug 7 proc. mažesnės lyginant tiek su praėjusio ketvirčio, tiek su bendru metu vidurkiu ir siekė 299 Eur/kv. m.

Tuo metu mažesniuose miestuose ir miesteliuose šio tipo būstas nežymiai brango – pirmąjį ketvirtį fiksuota vidutinė 292 Eur/kv. m. senos statybos kaina yra 12,5 proc. didesnė už 2016 m. vyravusias vidutines kainas, o praėjusio ketvirčio vidurkį lenkia 8,6 proc.

Naujos statybos namai

Vilniuje, palyginus su paskutiniuoju ketvirčiu, naujos statybos namai brango 5 proc. ir pasiekė praėjusių metų pradžios kainą – 832 Eur/kv. m – tai vos keliais eurais daugiau, nei praėjusių metų vidurkis.
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio naujų namų rinkoje buvo fiksuotas 14,6 proc. kainų kritimas, o lyginant su praėjusių metų vidurkiu, nauji namai kainavo 11,2 proc. mažiau – 521 Eur už kvadratinį metrą.

Visgi labiausiai šiemet statyti namai pigo rajonų centruose, kur jų kaina pirmąjį metų ketvirtį siekė 246 Eur/kv. m.

Palyginimui, praėjusiais metais pirkėjai už naujos statybos namą čia mokėjo vidutiniškai ketvirtadaliu, o metų pabaigoje – net trečdaliu daugiau.

Kaimiškose vietovėse, kaip ir kituose būsto segmentuose, fiksuotas naujų namų kainų augimas. Čia jos kilo dešimtadaliu lyginant tiek su praėjusių metų pabaiga, tiek su 2016 m. metiniu vidurkiu ir pasiekė 586 Eur/kv. m. kainą.

Nepaisant didelių ir jiems būdingų kainų svyravimų, naujos statybos namai liko mažiausiu būsto rinkos segmentu – jiems įsigyti išleista suma sudarė 7,8 proc. visos būsto rinkos apyvartos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nekilnojamasis turtas

Statyti Lazdynų baseiną pretenduoja „Mitnija“ kartu su „Irdaiva“ ir „Axis Industries“ (3)

Statyti naują 50 metrų ilgio baseiną Vilniuje, Lazdynuose, pretenduoja mažiausią kainą pasiūliusi koncerno „MG Baltic“ valdoma statybų bendrovė „Mitnija“ kartu su partnerėmis - teisėsaugos akiratyje esančia Vilniaus statybų įmone „Irdaiva“, koncerno „Icor“ valdoma pramonės ir energetikos projektų įmone „Axis Industries“ ir su Gargždų statybos bendrovės „Hidrostatyba“ vadovais susijusi Vilniaus statybos bendrovė „HSC Baltic“.

Nelaimė „PepsiCo“ gamykloje Rusijoje: per miestą tekėjo sulčių upės (60)

Į Rusijos Lipecko srityje esančio Lebedianės miesto gatves išsiliejo tonos sulčių. Nelaimės priežastis – bendrovei „PepsiCo“ priklausančioje gamykloje „Lebedianskij“ įvykęs incidentas.

Vilniaus valdžia nereikalaus „Hanner“ plėtojamame sklype statyti stadioną (38)

Vilniaus valdžia nereikalaus, kad kad buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje būtų statomas stadionas. Šioje teritorijoje verslininko Arvydo Avulio valdoma nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ stato viešbutį „Courtyard by Marriott“ ir verslo centrą.

Vilniaus valdžia ketina atsisakyti reikalavimo „Hanner“ plėtojamame sklype statyti stadioną (42)

Vilniaus valdžia ketina atsisakyti reikalavimo teritorijoje tarp Rinktinės, Šeimyniškių gatvių ir Sporto rūmų, kur verslininko Arvydo Avulio valdoma nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ šiuo metu stato viešbutį „Courtyard by Marriott“ ir verslo centrą, statyti stadioną.

„Statyba Jums“: teisininko patarimai nekilnojamojo turto savininkams

Ant mano žemės sklypo stovi man nepriklausantis pastatas, negaliu naudotis žeme esančia po juo, ką daryti? Ar teisme reikia įrodinėti, kaip atidalinamas santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas? Kaip atsidalinti iš bendrosios nuosavybės? Bendrasavininkas nesutinka parduoti turto, ką daryti?