Kuo skundžiasi naujos statybos butų gyventojai?

 (91)
Ilgai ieškoti buto, jį nusipirkti, o tada apstatyti baldais – tik pirmieji iššūkiai, su kuriais tenka susidurti naujo būsto savininkams.
Kuo skundžiasi naujos statybos butų gyventojai?
© K. Cemnolonskio nuotr.

Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, didžiausi iššūkiai ir problemos naujakurių laukia vėliau. Dalį jų galima išspręsti, laikantis nekilnojamojo turto (NT) plėtotojo priežiūros taisyklių, kurios pateikiamos buto pase, kitą dalį – naudojantis butui suteiktomis garantijomis. Deja, apie šias garantijas žino ne visi, rašoma statybų bendrovės „Eika“ pranešime spaudai.

Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria naujo buto gyventojai ir kaip jas spręsti bei užkirsti joms kelią ateityje, pasakoja šios bendrovės plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Nesandarūs langai ir durys

Prieš du dešimtmečius lietuviai pradėjo sparčiai keisti medinius langus į plastikinius, o medines duris – į šarvuotas. Iš Vakarų atėjusi mada atnešė ne tik praktiškumą, patogumą, saugumą, bet ir papildomų problemų, kurios kyla dėl blogo langų ir durų sureguliavimo.

„Dėl sunkiai varstomų langų ar sunkiai rakinamų durų pas specialistus anksčiau ar vėliau kreipiasi nemaža dalis naujo būsto gyventojų. Tai nedidelė bėda, tačiau ji gali apkartinti gyvenimą, ypač – jei ji kartojasi. Tiesa, problemos su langais ir durimis nebūtinai būna juos montavusių meistrų darbo brokas, bet ir pačių gyventojų netinkamo naudojimosi jais pasekmė“, – sako M. Žibūda.

Pavyzdžiui, norint, kad plastikiniai langai ilgiau tarnautų, būtina juos tinkamai prižiūrėti. Pasak nekilnojamojo turto specialisto, mažiausiai du kartus per metus – prieš žiemą ir po jos – reikia kruopščiai išvalyti ir sutepti langų tarpines, kurios užtikrina lango sandarumą. Be to, žiemą ir vasarą būtina tinkamai sureguliuoti ir plastikinių langų apkaustus. Esant šiltesniam orui, langų apkaustus reiktų kiek atlaisvinti, o prasidėjus žiemai – priveržti.

Naudodami šešiakampį varžtelį tą gali padaryti patys buto savininkais, tačiau „Eika“ atstovas pataria kreiptis į specialistus, kurių kontaktai būna nurodyti buto pase, arba, jei pasas neišduotas, prašyti nekilnojamojo turto plėtotojo rekomendacijų. Langams taikomo garantinio termino, kuris pagal įstatymus yra dveji metai, metu naujos statybos butų langų reguliavimas atliekamas nemokamai.

Rasojantys langai ir pelijančios sienos

Dauguma šiuolaikinių daugiabučių statomi itin sandarūs ir šilti, t.y. kuo energinė klasė aukštesnė, tuo pastatas sandaresnis.

„Jeigu palygintume pastatus su daiktais, tai B klasės būstas savo šilumos varža atitiktų virdulį, o A klasės būstas – termosą. O termosas puikiai sulaiko ne tik šilumą, bet ir drėgmę. Gyventojų naudojami įrenginiai ir iškvepiamas oras sukuria kondensatą, kuris drėgmės pavidalu kaupiasi ant langų ir sienų, pradeda rasoti langai, o ilgainiui gali atsirasti ir pelėsis. Kad taip nenutiktų, patalpas reiktų vėdinti, tačiau taupydami šilumą gyventojai dažnai vengia tą daryti“, – sako jis.

Pasak jo, patalpas vėdinti reikia tam tikru dažnumu – 5 kartus per dieną po 5 minutes.

Taupantiems šilumą būtina žinoti, kad prieš vėdinant patalpą, rekomenduojama užsukti šilumą, kad tuo metu, kai patalpose keičiasi oro masės, nebūtų prarasta šiluma.

Be to, kambariuose nerekomenduojama džiovinti drabužių, nes drėgmė nuo jų nusėda ant langų ir sienų. Džiovinti juos reiktų balkone, o jei visgi džiovinama kambaryje, nepamiršti atverti lango arba balkono durų dažniau.

Rekuperacinės (šilumokaičio) sistemos nesklandumai

Rekuperacinės sistemos nesklandumai dažniausiai kyla ne dėl kokio nors garantinio defekto, bet dažnu atveju dėl butų savininkų nežinojimo, kas yra rekuperacinė sistema ir kaip ja naudotis.

„Bute, kuriame įdiegta rekuperacinė sistema, t.y. vėdinimas, naudojant šilumokaitį, ne tik užtikrinamas šviežias oras, bet ir neleidžiama išeiti šilumai, susidaryti pelėsiui ar rasoti langams. Šią sistemą turinčių butų Lietuvoje kol kas nėra daug. Jau nuo 2016 metų lapkričio mėnesio bus projektuojami ir statomi tik A energinės klasės daugiabučiai, todėl rekuperacinė sistema privalės būti įrengta visuose butuose“, – pasakoja jis.

M. Žibūdos teigimu, nors dalis naujakurių turi rekuperacinę sistemą, tačiau jos nenaudoja arba naudoja retai, tokiu būdu stengdamiesi sutaupyti. Vadinasi, didėja rizika, jog jų bute kaupsis drėgmė.

„Rekuperacinė sistema diegiama tam, kad nereikėtų atidaryti langų ir nebūtų prarandama šiluma. Tačiau gyventojai, nors ir turėdami šią sistemą, vis tiek verčiau atidaro langus nei ją įjungia. Todėl taupydami elektros energiją rekuperatoriaus veikimui, išleidžia šilumą, o vėliau išnaudoja daugiau sąnaudų šildymui, vadinasi, taupo ne toje vietoje“, – teigia bendrovės atstovas.

Šaltas oras pro orlaides

Pasitaiko skundų ir dėl šalto oro, kuris patenka pro orlaides. Šiltuoju metų laiku gyventojai išorinių sienų ar langų orlaidžių dažniausiai nepastebi, tačiau rūpesčių jos daugumai sukelia šaltuoju metų sezonu.

„Artėjant žiemai, gyventojai gali pajausti, jog orlaidė pučia šaltą orą. Jie bando ją uždaryti, tačiau orlaidės grotelės jau būna užšalusios. Bandant uždaryti užšalusias orlaidės groteles, jos lūžta ir tuomet reikia keisti visą stiklo paketą arba orlaidę. Kad taip nenutiktų, jomis pasirūpinti reiktų įpusėjus rudeniui, atitirpdyti plaukų džiovintuvu arba palaukti šiltesnės oro bangos grotelėms uždaryti“, – pataria NT bendrovės atstovas.

Be to, pasitaiko atvejų, kai gyventojai skundžiasi, jog duše jaučia pro groteles pučiant šaltam orui. Taip yra dėl bendruose namo ventiliaciniuose kanaluose veikiančių orlaidžių. Šalto oro problemą gali išspręsti atbuliniai vožtuvai, kurie sumontuojami įrengiant apdailą. Šie vožtuvai leidžia orui išeiti, tačiau neleidžia patekti – taip patalpa nešaldoma.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Nekilnojamasis turtas

Palangoje – grandiozinis projektas, pritrauksiantis vokiečius (34)

Jau po trejų metų gegužę Palangoje duris turėtų atverti naujas didžiulis sveikatingumo paslaugų kompleksas su 150 kambarių viešbučiu. Projekto iniciatoriai – Vokietijos sveikatingumo asociacija, žadanti, kad į Lietuvos pajūrį atvyks dar daugiau vokiečių.

Dubajuje statomas plūduriuojančių namų kvartalas (6)

Persijos įlankos bangose supasi sniego baltumo vila – tai vieno iš 130 plūduriuojančių namų, kuriuos ketinama pastatyti Dubajuje, prototipas. Iš įvairių medžiagų pagaminta konstrukcija sveria 200 tonų, ją sudaro trys aukštai. Žemutinis aukštas primena akvariumą. Būtent su juo architektams buvo daugiausia darbo, teigia projekto vadovas.

Modernus šeimos būstas, į kurį neatkeliavo nė vienas senas baldas (64)

Kraustantis tenka peržiūrėti aibę daiktų, tarp kurių randame daug nereikalingų.

Vietoje buvusios kepyklos Vilniuje iškils nauji daugiabučiai (59)

Vilniuje, nugriovus buvusią duonos kepyklą Tuskulėnų gatvėje, įmonė „Eika“ pradeda naujos daugiabučių gyvenvietės „Namų pynės“ statybas., rašoma pranešime spaudai.

Maskvos namų Vilnius nebenori atnaujinta 17.21 (72)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje informavo apie savivaldybės gautą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismui kopiją, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.