Ateitis – konferencijų turizmas?
Vilniaus koncertų ir sporto rūmus paversti tarptautinio lygio konferencijų centru – tokią idėją pristatė Turto bankas, pasirengęs įgyvendinti daugiau kaip 20 mln. eurų vertės rūmų rekonstrukcijos projektą ir tuomet juos dešimtmečiui išnuomoti konkursu pasirinktam operatoriui. Pristatydami šį projektą savivaldybėje, Turto banko atstovai daugiausia dėmesio skyrė finansiniams projekto reikalams, o ne rekonstrukcijos problematikai.
Nors skaičiuojama, kad nei Vyriausybei, nei Turto bankui šis projektas neatsipirks, nauda miestui, anot specialistų, neabejotina – sostinėje iki šiol nėra tinkamos vietos dideliems tarptautiniams kongresams ir konferencijoms organizuoti. Sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms bei kultūros renginiams projektui pritarė ir Vyriausybė – jis pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys „Statybai ir architektūrai“ teigė, kad ypač svarbu, jog sostinė būtų matoma ir Europoje, ir pasaulyje.
„Jei neturi milijono gyventojų, mažai kam esi įdomus. Dėl šios priežasties kadaise buvo iškelta Vilniaus ir Kauno dipolio idėja. Vilnius turi puikią galimybę plėtoti konferencijų turizmą. Pavyzdžiui, Helsinkyje pagal architekto Alvaro Aalto projektą 1974 metais pastačius kongresų rūmus „Finlandia“, Suomijos sostinė tapo vienu iš konferencijų miestų“, – sakė A. Blotnys.
Architektas Sigitas Kuncevičius, parengęs projektinius kongresų centro siūlymus, antrino, kad geresnės vietos tokio tipo veiklai Vilniaus mieste nėra: „Viena vertus, iš terasos, kuri įrengta virš cokolinio aukšto, matyti pagrindiniai sostinės akcentai: Vilniaus piliavietė, Trijų kryžių kalnas, Vilnios vingis, senamiesčio siluetas. Kita vertus, dėkinga pati sporto rūmų vieta: greta yra visa reikiama infrastruktūra. Svarbiausia, kad mes vieną vertingiausių XX amžiaus pastatų pritaikysime naujam gyvenimui, taip pareikšdami pagarbą ir istoriniams įvykiams, ir čia vykusiems kultūros renginiams.“
2014 metais parengus projektinius siūlymus su jais buvo supažindinta savivaldybė, sulaukta „Litexpo“ atstovų ir užsienio specialistų teigiamų atsiliepimų bei pastebėjimų. Universalioms transformuojamoms ekspozicinėms konferencinio tipo patalpoms reikalingas ne mažesnis kaip 7 metrų aukštis. Vis dėlto, remiantis naujausia praktika, organizuojant populiarius medicinos ir kitus specializuotus kongresus toks patalpų aukštis nėra būtinas, todėl cokoliniame aukšte konferencinio ir ekspozicinio tipų patalpų plotas gali būti dar didesnis.
Įvertintas vos pastačius
2006-aisiais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatą įtraukė į Kultūros vertybių registrą. Objektas pripažintas kultūros vertybe dėl originalios vantinės stogo konstrukcijos ir nepriklausomybės aušrą žyminčių ženklų – čia 1988 metais įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas.
Inžinieriaus Henriko Karvelio sukonstruotas vantinių konstrukcijų stogas yra vienintelis toks pasaulyje – jis pripažintas išradimu.
„Pagaliau vilniečiai turi šiuolaikinius Sporto rūmus. Šį unikalų pastatą dešiniajame Neries krante ties Gedimino kalnu kūrė kelios dešimtys specialistų. Jiems vadovavo autorių kolektyvas: Miestų statybos projektavimo instituto architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmas Liandzbergis, inžinieriai Henrikas Karvelis, Algimantas Katilius ir Sofija Kovarskaja“, – apie svarbų įvykį pirmajame 1972 metų numeryje rašė žurnalas „Statyba ir architektūra“.
Darbai užtruks pusantrų metų
Koncertų ir sporto rūmuose buvo atliktos dvi konstrukcijų ekspertizės. Pirmoji – dar 2004-aisiais, sustabdžius sporto rūmų veiklą. Tuomet stogo konstrukcijas ištyrę specialistai nustatė, kad dalies stogo vantų būklė suprastėjusi. 2009 metais darkart atlikti konstrukciniai tyrimai. Tuomet, anot architekto S. Kuncevičiaus, svarstyta, kaip išsaugoti pagrindinius stogo vantus: tam siūlyta pakeisti stogo denginio konstrukciją lengvesne, o vantus papildomai sustiprinti užtikrinant antikorozinę apsaugą. Taip pat, pašnekovo teigimu, reikėtų atsisakyti sunkios technologinės įrangos elementų ir senos inžinerinės įrangos.
Padėtis Koncertų ir sporto rūmų terasoje, architekto teigimu, jau prieš penkerius metus buvo prasta: pro terasos grindų konstrukcijas skverbėsi vanduo, buvo deformuotos ir pasėdusios cokolinio aukšto grindys.
Įgyvendinant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą pastatą planuojama apšiltinti. Kaip įprasta paveldo objektuose, rūmus siūloma šiltinti iš vidaus. Stiklinius elementus numatyta pakeisti šiuolaikinėmis atitvarinėmis stiklo konstrukcijomis. Vienas svarbesnių tikslų rekonstruojant pastatą – jį pritaikyti žmonių su negalia reikmėms, taip pat įrengti liftus.
14,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto rūmų rekonstrukcijos darbai, Turto banko vadovo Arnoldo Burkovskio teigimu, gali užtrukti iki pusantrų metų. Viena vertus, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – kultūros paveldo objektas, kita vertus – būtina atsižvelgti į žydų bendruomenės pageidavimus. Lietuvoje apsilankę Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto nariai pageidavo, kad statybos darbų metu po buvusių kapinių teritoriją nevažinėtų sunkiasvoris transportas.
Architektas S. Kuncevičius patikslino, kad atliekant rekonstrukcijos darbus nebus galima keisti pagrindinės salės tūrio ir tribūnų. Privaloma išsaugoti centrinėje fojė esantį meninį pano. Taip pat išliks autentiški grindų piešinio fragmentai ir bus restauruojama bufeto erdvė.
Pastate bus sumontuotos naujos inžinerinės sistemos. Rytinėje rūmų pusėje numatomas galimas pastato išplėtimas. Naujoje priestato dalyje būtų galima įrengti dar vieną universalią salę, kurioje būtų organizuojami koncertai, teatrų ar cirko pasirodymai.
Automobilių stovėjimo aikštelių problemą patikėta išspręsti savivaldybei. S. Kuncevičius paaiškino, kad transporto aikštelių problemos sprendimas iš esmės priklausys nuo Šnipiškių žydų kapinių, esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje, memorialo idėjos. Žinoma, kongresų centrui būtinas privažiavimas iš rytinės ir šiaurinės pusių. Šiuo metu vertinama aplinkinėse teritorijose sukurta infrastruktūra, taip pat neatmetama galimybė, kad šiaurinėje dalyje per artimiausius 8–10 metų iškilsiančio verslo ir administravimo centro valdytojai spręsdami automobilių stovėjimo aikštelių klausimą kooperuosis su Koncertų ir sporto rūmais.
Autobusams privažiuoti ir išleisti renginių dalyvius numatomos vietos visuose rūmų perimetruose. Ydinga praktika, kai čia vykstant renginiui būdavo užstatoma visa gatvė palei Nerį, anot pašnekovo, turėtų išnykti.
