NT ekspertai taip pat patvirtina: turto kainą ir patrauklumą visuomet padidina esami ar naujai atsiradę susisiekimo infrastruktūros elementai. Vis dėlto neabejotina ir tai, kad visai greta gyvenamojo būsto atsirandantys susisiekimo infrastruktūros elementai, dėl jų išaugantis triukšmo lygis ir oro tarša turi NT vertei ir neigiamos įtakos.
Kokia tikroji noro gyventi patogiai kaina ir oro taršos bei triukšmo įtaka NT, žurnalui „Statyba ir architektūra“ sutiko pakomentuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas habil. dr. prof. Artūras KAKLAUSKAS.
Triukšmo ir oro taršos įtaką NT vertei geriausia iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais. Vienas jų – ekologų klubo „Žvejonė“ iniciatyva 2003 metais atliktas sociologinis Klaipėdos Sportininkų gyvenamojo rajono, esančio netoli Klaipėdos uosto teritorijos, gyventojų tyrimas. Jame ypatingas dėmesys buvo skirtas ryšiui tarp butų kainų ir esamos aplinkos – dulkių, blogo kvapo, triukšmo – nustatyti. Tyrimas patvirtino, kad visai šalia miesto esantis Klaipėdos uostas ir dėl jo veiklos kylantis nuolatinis triukšmas, blogas kvapas, dulkės mažina NT vertę, blogina gyvenimo kokybę, turi įtakos gyventojų sveikatos sutrikimams.
Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos specialistai taip pat atliko tyrimus analizuodami transporto emisijos įtaką aplinkos oro taršai ir NT vertei. 2004 metais transporto išmetamųjų teršalų poveikis aplinkos oro taršai mieste buvo tirtas šešiose matavimų vietose. Remiantis triukšmo matavimų duomenimis, triukšmo lygis mieste kito nuo 50 iki 88 dBA. Pasak A. Kaklausko, leidžiami normatyvai, kaip ir buvo galima numanyti, viršyti arčiausiai gatvių esančių gyvenamųjų namų teritorijose. Todėl skiriasi ir būsto, esančio arčiausiai gatvės ir nutolusio nuo jos, kainos.
„Triukšmas ir oro tarša NT vertei, priklausomai nuo jo paskirties, be abejo, daro didesnę ar mažesnę neigiamą įtaką. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties turto vertę šie veiksniai gerokai sumažina, – pabrėžė specialistas. – Tai yra nustatyta tiriant išsivysčiusių šalių NT rinkas, kur ypač aktualūs ekologiškos gyvenamosios aplinkos klausimai. Taip pat buvo pastebėta, kad už gyvenamąjį būstą, kuris yra mažiau veikiamas triukšmo ir oro taršos, mokama daugiau tose rinkose, kuriose namų ūkiai turi labai dideles pajamas ir kuriose bendras triukšmo lygis yra iš dalies aukštas.“
A. Kaklauskas kartu su kolegomis išanalizavo Vilniaus miesto Antakalnio ir Žirmūnų rajono dalį, esančią šalia upės. Šią zoną riboja Antakalnio, Žirmūnų, Kareivių ir Šilo gatvės. Daugiabučiai namai čia pastatyti maždaug 1960–1970 metais, o dviejų kambarių butai šiuose rajonuose beveik po lygiai pasiskirstę abipus Neries upės. Minėtoje Antakalnio ir Žirmūnų rajonų zonoje buvo išmatuotas užterštumas bei triukšmas. Pagrindinis šių matavimų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip taršos ir triukšmo lygis kinta didėjant atstumui nuo pagrindinių eismo gatvių ir kaip šis pokytis gali lemti žmonių sergamumą tam tikromis ligomis bei NT kainas. Išnagrinėjus gautus rezultatus pastebėta, kad ir triukšmas, ir oro tarša tolstant nuo gatvės labai mažėja. Pavyzdžiui, Žirmūnuose oro užterštumas artėjant prie upės sumažėja net iki 40 proc., o Antakalnyje – apie 30 proc. Analogiškai mažėja ir oro tarša (priklausomai nuo teršalų).
Analizuojant taršos bei triukšmo pokyčius ir jų poveikį gyventojų sveikatai buvo padaryta prielaida, kad namų, esančių prie gatvės, kainos turėtų būti šiek tiek mažesnės nei namų, esančių prie upės. Iš tiesų išnagrinėjus NT duomenų bazėse internete ir periodinėje spaudoje 2006 metų vasarą parduodamų butų pasiūlos kainas pastebėta, kad brangiausi butai yra arčiausiai upės, nes šioje vietoje mažesnis oro užterštumas, mažiau girdimas gatvės triukšmas, taip pat gražesnė aplinka. Buto kaina, priklausomai nuo to, ar jis yra prie upės stovinčiame name, ar prie gatvės, skiriasi apie 400–500 litų už kvadratinį metrą.
Vis dėlto Registrų centro duomenų bazėje surinktų 1998–2006 metų sandorių duomenys parodė ir tam tikrų neatitikimų tarp realios padėties ir padarytos prielaidos, kad prie gatvės stovinčiuose namuose butų kaina turėtų būti mažesnė, o tolstant nuo jos ir artėjant prie upės ji turėtų didėti. Ekspertų nuomone, butai, esantys šalia Neries upės, turėtų kainuoti apie 20 proc. daugiau nei analogiški butai, esantys šalia Žirmūnų ar Antakalnio gatvių. Tačiau kai kurių prie gatvės stovinčių namų kainos ypač didelės, o kai kuriuose prie upės stovinčiuose namuose esančių butų kainos palyginti mažos. Galima teigti, kad tai lėmė kokybiniai kriterijai, apibūdinantys ir patį pastatą, ir jo gyvenamąją aplinką. Pavyzdžiui, ar pastatas renovuotas, ar yra darželis, poilsio zona, ar greta vyksta naujos statybos ir pan.
Apibendrinus minėtus kokybinius ir kiekybinius kriterijus galima daryti išvadą, kad butai tolstant nuo upės vis labiau nuvertėja. Lyginant objektų, esančių prie gatvės, pirkimo ir pardavimo kainas su objektų, esančių prie upės, pirkimo ir pardavimo kainomis, tapo akivaizdu, kad gyventojai suvokia oro taršos bei triukšmo žalą ir atitinkamai ją vertina parduodami ar pirkdami gyvenamąjį būstą. Žinant tai galima pasiūlyti racionalių miestų statybos ir planavimo, taip pat gatvių tinklo projektavimo priemonių, suformuoti apvažiuojamąsias ar nenutrūkstamo eismo magistrales, nusistatyti prioritetinės viešojo transporto plėtros planus, racionaliai išdėstyti pastatus statomose teritorijose, taip pat numatyti geriausias priemones siekiant mažinti aplinkos užterštumą bei triukšmą ir svarbiausia – išsaugoti daugelio žmonių sveikatą.
