Anot G. Bartkaus, visoje Lietuvoje tėra vienas baseinas, kuriame galima rengti standartus atitinkančias varžybas. Likę – arba apverktinos būklės, arba be sportininkams reikalingos infrastruktūros.
„Yra padorios, tikrai geros būklės Alytaus sporto ir rekreacijos centro baseinas. Vienintelis, kur federacija ir savo varžybas gali rengti 50 metrų baseine. Iš dalies yra baseinas Vilniuje, Lazdynų laisvalaikio centre, ir Elektrėnuose. Elektrėnuose pats baseinas labai geras, bet realus trūkumas yra infrastruktūros aplink baseiną. Turėtų būti ir gyvenimo, ir maitinimosi vieta. Kažkas rimčiau. Dėl to mūsų sportininkai, kurie rimtoms varžyboms ruošiasi, į Elektrėnus nelabai nori“, - DELFI sakė vienas LPF vadovų.
Pasak jo, Vilnius galėtų turėti geriausią potencialą ugdyti plaukikus – jau vien dėl to, kad tai didžiausias Lietuvos miestas. Tačiau Lazdynų baseino būklė – tragiška.
„Vilniaus baseino būklė tokia... norėtųsi šiek tiek geriau. Nekalbu apie vamzdynų būklę ir konstrukcijų problemas. Startiniai bokšteliai turbūt nuo pastatymo, jau 30 metų tokie pat. Sportininkas net normaliai starto negali daryti. Takeliai baisūs. Vien trosas likęs. Apšvietimas... kartais, kai vakare plaukia, klausiu: kaip jūs matot, kur plaukti?“ - tęsė G. Bartkus.
Apie Lazdynų baseino būklę kalbama jau porą metų, baseinas šiuo metu uždarytas remontui.
Tikisi, kad pažadai neliks tik pažadais
R. Meilutytei iškovojus olimpinį auksą, politikai vienas po kito puolė žadėti investicijas į plaukimo infrastruktūrą. G. Bartkus tikisi, kad šie pažadai nebus pamiršti.
„Rūtos auksas gali būti kaip katalizatorius. Ta veikla po truputį daroma. „Girstučio“ baseinas Kaune renovuojamas. Taip stringa kažkas. Bet po šito strigimų gal bus mažiau“, - sakė pašnekovas.
Beje, tuoj po olimpinio R. Meilutytės triumfo pranešta, kad „plaukikės pergalės paskatinti, statybininkai, besidarbuojantys „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmuose Kaune, tikina, kad moderniausias Lietuvoje 50 m ilgio, 8 takelių baseinas duris lankytojams atvers dar šiemet“.
Anot G. Bartkaus, 50 metrų baseinas suplanuotas ir Klaipėdoje. Tačiau kol kas tik popieriuje.
„Didiesiems miestams tokie baseinai reikalingi, - aiškino G. Bartkus. - Tik bijau, kad praeis pusė metų ir užsimirš tas. Euforija baigsis ir tos kalbos vėl gali baigtis. Spalį rinkimai. Ir vėl iš naujo reikės šnekėti.“
R.Alekna: statybininkų interesus suprantame geriau, nei sportininkų
„Didžiausia bėda – kad nelabai suprantama, ko sportininkams reikia. Ir puikiai suprantama, ko statybininkams reikia. Čia didžiausia bėda. Jeigu mes kažką remontuojame, statome ar renovuojame, žiūrime statybininkų interesų. Bet visiškai neįsigiliname, kokios sąlygos turi būti sportininkams, kad jie jas turėtų tokias pat, kaip varžybose“, - kalbėjo R. Alekna.
Buvęs Vilniaus meras teigė suvokiantis Lazdynų baseino padėtį. Jis taip pat abejojo, ar vykdoma pertvarka, kuomet baseiną valdanti įmonę pervarkoma į viešąją įstaigą, duos naudos sportininkams.
„Akivaizdu, kad tam baseinui reikalingos lėšos. Jau seniai. Bet bandoma kažkokiais aplinkiniais keliais, keičiama į viešąją įstaigą. Nuo to gi nepasikeis. Tu turi atseikėti pinigų, kad būtų suremontuota. Čia nieko neišbursi“, - sakė R. Alekna.
Kenčia dėl krepšinio
Premjero patarėjas pripažįsta, kad plaukimas ir kitos sporto šakos jau seniai yra tarsi podukros vietoje, mat liūto dalį valstybės sportui skiriamų pinigų susižeria krepšinis.
„Ką padarysi. Krepšinis yra populiarus, turi pakankamai stiprių lobistų. Ir dėl tos priežasties tikrai daug dėmesio skiriama krepšiniui. Ir masiškumas. Antras dalykas – sporto salėje, bet kurioje mokykloje krepšinį gali žaisti. O stadionų, baseinų yra stygius“, - tęsė R. Alekna.
Vis dėlto politikas mano, kad plaukikams duoti pažadai neliks tik pažadais.
„Galvoju, kad taip. Ne tik plaukikai skundžiasi dėl baseinų stygiaus, bet ir šiuolaikinė penkiakovė. Plaukimas – viena iš universalių sporto šakų, kuri nebūtina tiktai siekti rezultatų, bet ir sveikatos požiūriu svarbi“, - reziumavo buvęs medikas.
