Jie atkartoja dailininko Adomo Galdiko sukurtą stambiausią lietuviškų pinigų kupiūrą, kuri apyvartoje pasirodė 1926 metais. Lietuvos banko rūmuose Kaune atidarytoje parodoje galima pamatyti 1000 litų banknoto originalą.
Ilgą laiką stovėjęs neužbaigtas administracinio pastato karkasas spalio pabaigoje pradėtas dengti specialiomis fasadinio stiklo plokštėmis. Šiuo metu liko uždengti vos dešimtadalį fasado.
Skirtingai išmargintų 4500 stiklo lakštų teko laukti dvejus metus. Jie buvo gaminami Nyderlanduose pagal vietinio išradėjo technologiją.
Būtent dėl šios technologijos minėto pastato projektą, sukurtą architekto Rimo Adomaičio, planuojama pristatyti pasaulinėje architektų parodoje.
Projekto sumanytojams Lietuvos bankas suteikė itin aukštos kokybės originalaus banknoto kopiją, todėl padidintas šimtus kartų jis išliko pakankamai ryškus.
Nors iš išorės pastatas visiškai uždengtas margintu stiklu, tačiau viduje patalpos turės ne ištisines stiklo sienas, o tradicinio dydžio langus. Išmarginimai primins kiauraraštes užuolaidas ir turėtų praleisti pakankamai dienos šviesos.
Varžosi dėl geriausių patalpų
Dešimties aukštų pastate biurams bus skirta 3600 kvadratinių metrų ploto. Šiuo metu išnuomota apie 80 procentų patalpų.
„Kiekvienas nuomininkas galėjo rinktis savo pageidaujamą išplanavimą, interjero apdailą, todėl oficialus pastato atidarymas gali užtrukti iki kitų metų rugsėjo“, – prasitarė projektą įgyvendinančios bendrovės „Univesa“ ryšių su visuomene atstovas Jonas Plenta.
Pastate įsikurs keli bankai, užsienio kapitalo įmonių atstovybės, notarai, draudimo brokeriai ir įvairios paslaugas teikiančios įmonės. Kai kurie nuomininkai įsikurs per kelis aukštus, kai kuriems užteks ir pusės aukšto.
Kol kas neišnuomotos pačios brangiausios patalpos 7, 8 ir 9 aukštuose. Iš čia atsiveria panoraminiai vaizdai. J.Plentos tikinimu, į šias patalpas pretenduoja kelios įmonės, tad šiuo metu vyksta savotiškas aukcionas, kas sutiks mokėti didesnę nuomos kainą.
„Verslininkai, statydami stiklines dėžutes, nepagalvoja apie ateitį. Vienodų pastatų vis daugėja. Stinga išskirtinių, aukšto lygio biurų“, – pastebėjo „Univesos“ atstovas.
Dešimtasis pastato aukštas su terasa nepritaikytas biurams. Žadama, kad ši erdvė bus atvira ne tik biurų darbuotojams, bet ir lankytojams.
Projektas dvigubai pabrango
Per trejus metus pakilus statybinių medžiagų ir statybos kainoms, pastato sąmata nuo planuotų 11 milijonų litų, preliminariais duomenimis, padidėjo iki 25 milijonų.
Į pastatą investuojanti bendrovė „Univesa“ operatoriumi pasamdė šalia įsikūrusią bendrovę „Urmas“.
Statinys iškilo prie dviejų didelių prospektų sankirtos, tačiau kol kas tai veikiau trūkumas nei privalumas, nes čia nuolat susidaro transporto spūstys. Investuotojai viliasi, kad miesto savivaldybė imsis įgyvendinti prieš kelerius metus išsakytus planus šioje sankryžoje pastatyti viaduką.
