Kaune statosi įspūdingą namą: išskirtinė ne tik jo vieta

 (264)
Akylesnis kaunietis gal jau pastebėjo Kaune kylantį išskirtinį pastatą. Vienos statybų bendrovės vadovo šeima ant Aleksoto kalno statosi įspūdingą pastatą – namas išskirtinis tiek savo formomis, tiek statybų vieta.
Namas Hariso gatvėje Kaune
Namas Hariso gatvėje Kaune
© Organizatorių nuotr.

Ant miesto kepurės

Kylant Veiverių gatvės įkalne kairėje pusėje galima išvysti statomą įspūdingą ir neeilinį pastatą. Šis namas puikiai matomas ir iš kitų Kauno vietų – tarkime, nuo Karaliaus Mindaugo prospekto, Birštono gatvės.

Tiesa, naujojo namo šeimininkai matys dar daugiau – nuo Aleksoto kalno atsiveria viso Kauno panorama – senamiestis, „Žalgirio“ arena, matyti net ir tolimiausi Kauno mikrorajonai. Šiuo vaizdu galės grožėtis vienos statybų bendrovės vadovo šeima.

Serpantinų kelias

S. Hariso gatvėje vystomas projektas, kurio architektas Julius Baronas, jau dabar traukia akį – šalia gatvės kyla dviejų butų gyvenamasis namas, kuris bus parduodamas. Šalia jo, pravažiavimas į pagrindinį statybų akcentą – nuosavą gyvenamąjį namą.

Kiek palypėjus prieš akis išnyra masyvi betoninė siena – tai statinys skirtas laikyti šlaitui. Šalia šios sienos bus automobilių stovėjimo aikštelė. Pravažiavimas gan platus, kad reikalui esant galėtų privažiuoti specialiosios tarnybos.

Iki patieso namo dar tenka palypėti keliasdešimt metrų stačiu šlaitu, o tai nėra labai paprasta, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl pasiekti namą bus kelios galimybės – laiptai, akmenimis grįstas serpantinų kelias. Svarstoma ir elektrinio keltuvo galimybė.

„Gal net baldą nusipirkus ar kokį kitą lauknešėlį nešant yra patogiau užsikelti. Aukštis tarp terasų yra apie 15 metrų“, - sako J. Baronas.

Serpantinas atsirado mąstant apie žalios erdvės poreikį jungiantį visą šlaitą.

Tai poilsio, apmąstymų kelias, ryšys su gamta būnant joje. Už kiekvieno posūkio – kuriama vis kita gamtinė atmosfera, priklausanti nuo metų laikų, formuojamos kalnuotų vietovių aplinką primenančios žaliosios zonos.

Todėl namas bus apsuptas žalumos – statybų metu stengiamasi išsaugoti kuo daugiau medžių.

Iš pirties – miestas lyg ant delno

Pagrindinė betoninė namo dalis – vieno aukšto. Pirmo aukšto plotas siekia 190 kv. m., iš kurių didžiąją dalį užima bendra erdvė – virtuvė ir svetainė. Liejant betoną sienose padaryti specialūs medžio faktūrą primenantys raižiniai. Taip pat lubose išlietos formos šviestuvams.

Viso namo langai orientuoti į atsiveriančią fantastišką miesto panoramą. Tačiau architektai susidūrė su problema.

„Ši šlaito pusė yra nedėkinga, nes tai šiaurinė pusė. Vaizdas yra geras, tačiau norisi saulės spindulių. Todėl yra trys didžiuliai stoglangiai, kurių dydis – 2x2 metro. Taip pat vienas iš unikalių dalykų: norint išlaikyti švarią erdvę buvo priimtas sprendimas, visą inžineriją – rekuperacinę sistemą, visą santechnikos įrangą, šildymo sistemą - paslėpti sienose, grindyse ir perdangoje“, - sako J. Baronas.

Antras aukštas, jei taip galima vadinti anstatą, skirtas poilsiui, kuris turi sraigtinius laiptus su gyvenamuoju namu. Čia statomas medinis 50 kv. metrų ploto anstatas, kuriame bus įrengta pirtis, laisvalaikio zona. Pirmojo aukšto perdanga pasitarnaus kaip terasa, su vaizdu į miestą.

Šis namas – ne pirmas ant Aleksoto šlaito projektuotas J. Barono pastatas. Architektas sako, kad projektavimas šlaituose yra sudėtingas.

„Yra tam tikrų niuansų. Kai pastatai, tai atrodo viskas paprasta, bet tų sprendimų visada daug. Kiekviena statyba unikali. Svarbi - geologija – grunto ištyrimas, kuris įtakoja ir pastato konstrukcinius sprendinius ir pačia architektūrą“, - sako J. Baronas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (137)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (17)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.