Projektavimo reikšme statybų procese neabejojama – sakoma, kad prastai suprojektuoto statinio neišgelbės joks statybininkas, o projektuotojų klaidos gali kainuoti ne tik milžiniškus pinigus, bet ir žmonių gyvybes. Saugumo, kokybės garantijas turėtų teikti projektų ekspertizė ir privalomasis projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau ar visada šios priemonės veiksmingos?
© "Statyba ir architektūra"

Į reikalavimą žiūrėjo atsainiai

Statybos įstatyme šiandien įteisintas statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas teigė, kad ši prievolė turėtų būti ir prevencinė, ir drausminamoji priemonė.

„Ji turėtų pasitarnauti užsakovui atsitikus draudiminiam įvykiui, bet tuo pačiu draudimo įmokomis skatinti ir pačius projektuotojus atsakingiau žiūrėti į savo darbą. Jeigu projektuotojas, kaip ir bet kuris statybų dalyvis, dirba nekokybiškai, jo projektuotuose objektuose kilo problemų, veikiausiai turėtų ūgtelėti ir draudimo įmokos“, – svarstė D. Žukauskas.

Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, ir projektuotojų, ir rangovų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Statybos įstatymas numato jau nuo 2002-ųjų, tačiau daugelį metų į šią prievolę buvo žiūrima atsainiai.

„Stambiosios įmonės, be abejo, paisė šio reikalavimo, tačiau, kaip paaiškėjo prieš porą metų, daugeliui projektuotojų, rangovų tai buvo naujiena. Tiesiog tuo metu, atsiradus statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimui, buvo sugriežtinta ir kontrolė. Draudimo polisų buvo pradėta reikalauti ir išduodant statybos leidimus, ir atliekant statinių užbaigimo procedūras. Situacija pagerėjo“, – konstatavo D. Žukauskas.

Netenkina dabartinės sąlygos

Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas pripažino, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse yra taisytinų dalykų. „Draudimas neapima visko, ko norėtume. Šiuo metu diskutuojama su Lietuvos draudikų asociacija, kokias draudimo formas dar galėtume pasiūlyti, kad statybų srityje būtų daugiau garantijų užsakovui. Bet tai nėra taip paprasta. Draudimo sferoje egzistuoja perdraudimas, Lietuvoje draudimo paslaugas teikiančios įmonės atitinkamą polisą perdraudžia kur nors užsienyje“, – kalbėjo D. Žukauskas.

Advokatė Vita Kilišauskaitė Statybos įstatyme išskiria keistas išlygas. „Įstatyme įteisintas statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Įdomu, kad statybos darbus atliekant ūkio būdu – statant pačiam statytojui ir nesamdant rangovo – draustis rangovo civilinės atsakomybės draudimu neprivaloma. Tačiau jeigu projektuojama ūkio būdu, projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas privalomas“, – komentavo teisininkė.

Anot V. Kilišauskaitės, praktika rodo, kad dažnai žmonės nesupranta statinio projektuotojo ar kitų statybos dalyvių civilinės atsakomybės draudimo paskirties, manydami, kad esant privalomajam civilinės atsakomybės draudimui draudikas privalo atlyginti ir galimą žalą dėl projektavimo įmonės netinkamo sutarties sąlygų vykdymo – praleistų terminų ir panašiai. O projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas apima tik žalą turtui ir sveikatai dėl netinkamai suprojektuoto statinio.
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje bylų, kuriose būtų konstatuota statinio projektuotojo kaltė dėl žalos, patirtos jam netinkamai suprojektavus statinį, faktiškai nėra. Įprastai nustatoma dalinė kaltė – tai yra kartu su kitais statybos dalyviais.

Susizgrimba iškilus ginčams

Veiksmingiausia prevencinė priemonė ir vienintelė galimybė išvengti šiurkščių klaidų projekte – ekspertizė, teigė bendrovės Gaisro inžinierių grupės direktorius, buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Almantas Indriliūnas.

Pagal įstatymo raidę ekspertizė privaloma ypatingųjų statinių ir iš valstybės investicijų programų finansuojamų objektų projektams. A. Indriliūnas neneigė, kad savanoriška ekspertizė nepopuliari, nes susijusi su papildomomis išlaidomis. „Kitais atvejais projekto ekspertizė dažniausiai atliekama kilus ginčams tarp projektuotojo, rangovo ar užsakovo. Rangovas, nenorėdamas statyti pagal nekokybiškai parengtą projektą, prašo užsakovo ekspertų vertinimo, juk rangovas statybos kainą pasiskaičiuoja pagal techninį projektą, o jei jame daug klaidų, tai lemia statybos sąnaudų didėjimą – čia geriausias atvejis. Kitais atvejais išvengiama statinio griūties“, – kalbėjo ekspertas.

Tačiau ir privalomąsias statybų projektų ekspertizes atliekantys specialistai skelbia nelinksmą žinią – pastaruoju metu projektų kokybė gerokai sušlubavo. Pašnekovo teigimu, neretai klaidas projektuose lemia blogai parinkta konstrukcijų apskaičiuojamoji schema, neįvertinamos visos apkrovos. „Prieinama iki absurdo. Vienoje savivaldybėje projektuotojas gavo užsakymą suprojektuoti socialinių būstų pastatą. Projektavo taip, kad nebeišsiteko savame sklype ir užgriebė gretimą“, – prisiminė buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas A. Indriliūnas.

Stebina sušlubavusi kokybė

Specialistas neabejoja, kad naują projektuotojų atsakomybės mažėjimo tendenciją užprogramavo 2012-aisiais pasikeitę teisės aktai, kai buvo panaikintas projektavimo įmonių atestavimas.

„Nuo 2012 metų ekspertų įvertintų projektų klaidų skaičius padidėjo, be to, ėmė rastis visiškai elementarių projektavimo klaidų, kokių kelerius metus iki tol beveik nebūdavo. Tad nuo to laiko kiekviena proga konstatuojame, kad projektavimo įmonių atestavimo panaikinimas labai pablogino projektų kokybę, nes projektuotojai ieško ir randa, jų supratimu, lengvų kelių. Pavyzdžiui, ekspertams pareiškus rimtų pastabų dėl projektų, jų autoriai pasirenka kitus specialistus, kurių reiklumas arba kvalifikacija mažesni“, – kalbėjo A. Indriliūnas.

Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas D. Žukauskas teigė, kad šiuo metu kaip tik nemažai diskutuojama apie ekspertizės atsakomybę. „Kiek žinau, formuojasi tokia teismų praktika, kad dažniausiai atsakomybę dalijasi ir projektuotojas, ir ekspertas. Ekspertizę atliekančių įmonių nėra labai daug, dažniausiai jos turi savanoriškąjį draudimą ir stengiasi dirbti gerai, bet pasitaiko visko. Šiuo metu pasisakoma už tai, kad reikėtų labiau detalizuoti ekspertų atsakomybę ir ją griežtinti“, – aiškino D. Žukauskas.

Buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas A. Indriliūnas teigė, kad rimtai į savo veiklą žiūrinčios ekspertizės įmonės pritaria, kad reiklumas ir atsakomybė ekspertizių specialistams būtų didinami.

„Viena vertus, solidus ir patikimas ekspertų darbas turi būti atsvara suprastėjusiai projektų kokybei, kita vertus, tam tikri protingi reikalavimai padėtų ir ekspertizės sektoriui apsivalyti nuo ekspertų, kurie neva spėja rimtai ir atsakingai dirbti keliose įmonėse iš karto. Be to, siekiame, kad Statybos įstatymo pataisose būtų įvestas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ekspertizės rangovui. Kiekviena save gerbianti įmonė įprastai yra apsidraudusi savanoriškuoju draudimu, bet jei, neduokdie, kas nors atsitiktų, ar jis galiotų ir ar draudikas negalėtų išsisukti – kitas klausimas“, – pripažino A. Indriliūnas.

Draudimas – ne prabanga, o būtinybė

Eugenijus Bulavas, „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje draudimo rizikos ekspertas

Statinio projektuotojo privalomojo draudimo esmė yra projektuotojo civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos tretiesiems asmenims. Žala gali atsirasti ir galiojant draudimo sutarčiai, ir ne trumpesniu nei penkerių metų laikotarpiu baigus jai galioti.

Taisyklės apibrėžia, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado galiojant draudimo sutarčiai ar kitu šalių nustatytu laikotarpiu. Laikotarpis negali būti trumpesnis už Civiliniame kodekse nustatytą garantinį terminą. Civilinė atsakomybė prisiimama už žalą dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai suprojektuoto statinio, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamai suprojektuoto statinio, kurio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės atliktų projektavimo darbų mastą per metus. Manyčiau, Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės yra gana geros ir užtikrina trečiųjų šalių interesus.

Palyginti su kitomis draudimo rūšimis, projektavimo priežiūros civilinės atsakomybės draudimo žalų užfiksuojama mažiau. BTA draudimo kompanija daugiausia fiksavo atvejų, kai projektuojant buvo neapgalvota ar tiesiog praleista kokia nors smulkmena. Projektavimo klaidų pasitaiko gana retai, tačiau net dėl menkiausios gali būti patiriami šimtatūkstantiniai ar net milijoniniai nuostoliai.

Užsakovo ir trečiųjų asmenų interesams apginti projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas, be abejo, yra būtinas. Be to, kiekvienas draudikas, gavęs užklausą dėl siūlymo pateikimo ir išsiaiškinęs, kad projektuotojas turėjo žalų, tikrai susilaikys. Tad toks požiūris prevenciškai formuoja draudėjo atidumą ir rūpestingumą, o tai sudaro prielaidas ir projektuotojų paslaugų kokybei augti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Capital PRO“ konsultuos „Lietuvos draudimą“ (1)

Didžiausiam Baltijos šalyse nekilnojamojo turto verslo tinklui „Capital“ priklausantis „...

Žemės ūkio ministerija baigė NŽT centrinės būstinės pertvarką atnaujinta (10)

Žemės ūkio ministerija baigė penkis mėnesius trukusią Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT)...

„Ober-Haus“: šių metų antrąjį ketvirtį sparčiausia biurų plėtra fiksuojama Kaune

2017 metų antrąjį ketvirtį sparčiausia biurų plėtra fiksuojama Kauno mieste – čia iš...

Lietuvoje statybos darbų pirmąjį pusmetį padaugėjo 6,7 proc. (6)

Lietuvoje statybos darbų pirmąjį šių metų pusmetį atlikta už 989,2 mln. eurų, arba 6,7 proc....

Parodė, kaip bus atnaujinamas Panevėžio centras (21)

Panevėžio miesto savivaldybė parodė visuomenei, kokius projektus pateikė architekai,...

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: mažiausiai 13 žuvo sunkvežimiui įsirėžus į minią, praneša apie įkaitų dramą nuolat pildoma (289)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: įtariamasis suimtas (28)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (3)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

V. Adamkus: mes buvome matomi, o dabar tos lyderystės nebejaučiu (146)

Tarpusavio ginčai, smulkių, nereikšmingų skirtumų pabrėžimas, vienybės ir lyderystės stoka....

Siūbuojantis Vilniaus tiltas įvarė siaubo: manė, kad jis sugrius (30)

Vingio parko tiltas ne juokais išgąsdino žmones, kai po didžiulio Robbie Williamso koncerto...

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (112)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (336)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Kelionė po Lenkijos pilis, kuriose buvo rezgami planai prieš Lietuvos kunigaikščius (6)

Kas gali būtų romantiškiau už pilis ? Ir kas gali būti įdomiau už kryžiuočių pilis? Pilis,...