Skilimai per visą pastato sieną gąsdina namo Šv. Stepono gatvėje gyventojus. Siena ir balkonai, atrodo, gali bet kada išbyrėti gabalais ar visiškai nugriūti.
Pavojus tokiu atveju gali kilti ne tik gyventojams, bet ir praeiviams gatvėje. Gyventojai nori, kad nebebūtų gaištama atlikti remontą, kol siena visai nesubyrėjo. Tiesa, situacija blogėja jau ne vienus metus.
„Anksčiau jau buvo atvažiavę architektai, žiūrėjo, kaip galėtų statyti pastolius, bet kol kas daugiau nieko nedaroma. Tikiuosi, nepjaus tų balkonų – pastatas gražus, autentiškas, vienas iš nedaugelio Vilniuje to periodo. Kiek žinau, šitie skilimai atsiradę dėl nekokybiškai prieš daug metų atliktos renovacijos“, – sakė pirmame pastato aukšte įsikūrusios įmonės atstovas.
Vilniaus miesto savivaldybės specialistų atsakymas – lakoniškas. Pastatas prieš daugiau nei dešimtmetį rekonstruotas, bet darbai tiesiog nebuvo baigti.
„Kauno g. 2 pastatas buvo pradėtas rekonstruoti 1999 m., darbai baigti 2000-aisiais. Baigtumas – 90 proc. Tai yra nebaigtos statybos objektas. Statytojas turi likviduoti tuos defektus, jeigu jie atsirado dėl jo kaltės“, – teigiama savivaldybės specialistų, antradienį nuvykusių apžiūrėti pastato, atsakyme. Kokių veiksmų ir kada bus imtasi – nekonkretizuota.
Nedaug informacijos kol kas turėjo ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys, tačiau gavę jos pažadėjo pasidalyti.
„Apie skilimą mums iki šiol nebuvo žinoma, niekas iš gyventojų nesikreipė. Inspektoriai tikrins situaciją. Tai užtruks dieną kitą“, – teigė padalinio atstovė.
Neką daugiau pasakyti galėjo ir pastatą administruojančios bendrovės Namų priežiūros centro direktorius Gediminas Jankauskas.
„Kol kas negalėčiau atsakyti, reikia domėtis, žiūrėti. Žinau, kad pastato rekonstrukcija anksčiau daryta, bet ko nors daugiau dabar dar negaliu pasakyti“, – pečiais gūžčiojo jis.
Saugomas pastatas
1911–1912 m. statybos moderno stilistikos šešių aukštų namas Šv. Stepono ir Kauno gatvių sankirtoje turi architektūrinę ir kultūrinę vertę, yra saugomas valstybės, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šiame name įrengtas vienas iš pirmųjų liftų Vilniaus mieste.
Pastatą, dar vadinamą Chajos Kremer namu, suprojektavo statybos technikas, architektas Antonas Filipovičius-Dubovnikas.
