Neseniai Norvegijos Darbo inpekcijos paskelbtas tyrimas rodo, kad statybų pramonėje dirbantieji ir ją kontroliuojančios institucijos vis dažniau susiduria su naujais iššūkiais.
© AFP/Scanpix

Statybos Norvegijoje virte verda. Oslo fjordas jau aplipo naujais dangoraižiais ir tiltais, kyla nauji namai, mokyklos, darželiai, neseniai buvo renovuoti karaliaus rūmai ir centrinis Oslo universiteto pastatas. Norvegijos nepalietė visose ES šalyse prasiautusi ekonominė krizė. Pinigų čia yra, darbų statybose taip pat netrūksta. Daugiau nei 80 proc. vyriškos lyties migrantų iš naujųjų ES šalių darbuojasi statybose. Tarp jų - labai daug lietuvių.

Norvegijos darbo inspekcija neseniai paskelbė tyrimą apie padėtį statybų srityje. Naujausi duomenys leidžia padaryti švadą, kad darbo aplinka Norvegijos statybų pramonėje rūstėja.

Įmonės be darbininkų

2012 m. statybų pramonėje Norvegijoje dirbo 194 000 asmenys, t.y. 7 proc. visų dirbančiųjų. Norvegijoje registruota 60 000 statybos įmonių, tačiau daugiau nei pusėje jų nėra darbuotojų.

Ką tai reiškia? Statybos įmonė – rangovas gauna statybos objektus, prižiūri darbus, tačiau nesivargina priiminėti ar atleidinėti pačių statybininkų, vesti už juos buhalteriją, mokėti darbdavio mokestį, algas, rūpintis apmokymais, saugumu ar imtis kitos darbdaviui priklausančios atsakomybės. Darbo jėga nuomojama iš kitų įmonių.

Likusiose 23000 įmonėse darbuotojai yra, tačiau net 80 proc jų. turi mažiau nei 10 darbuotojų, o 60 proc. pastarųjų - mažiau nei 5 darbuotojus. Kitais žodžiai – tai mažos įmonėlės, atsirandančios, išnykstančios ir nesukuriančios nei savo, kaip kvalifikuotos ir patikimos įmonės, reputacijos, nei užtikrinančios kokybę, nei besirūpinančios savo darbuotojais. Daugumos jų tikslas – greitai uždirbti pinigus.

Sudėtingos įdarbinimo schemos

Didžioji dauguma statybos įmonių nuomojasi darbo jėgą, t.y. samdo žemesnės grandies subrangovus atlikti darbams. Daugelyje statybų objektų dirba tiek įvairių statybos įmonių darbininkų, kad dažnai sunku atsekti visus darbinius santykius.

Darbo inspekcijos patirtis rodo, kad vis labiau populiarėja štai tokia tendencija: didelės statybų įmonės (kurioje tiesiogiai dirba tik organizatoriai) vadovaujamame objekte gali dirbti nuo kelių iki keliasdešimt įmonių, atliekančių įvairiausius specializuotus darbus. Jei generalinis rangovas įmonė A gavo užsakymą, ji samdo darbams atlikti įmonę B, toji savo ruožtu pasamdo įmonę C, įmonė C samdo D, E ir F, o pastarosios savo ruožtu dar pasisamdo darbams atlikti kitas, tame tarpe dažnai ir užsienio įmones, pvz. UAB iš Lietuvos. Jų darbininkai darbus Norvegijoje atlieka kaip komandiruoti darbuotojai.

Tokios sudėtingos įdarbinimo santykių konstrukcijos pastaraisias metais tapo labai populiarios.

Darbo aplinka prastėja

Būtent šios aplinkybės sąlygoja prastėjančią darbo aplinką.

Darbdaviams gerai, nes darbininkų poreikis, svyruojantis atitinkamai konjunktūrai, lanksčiai patenkinamas, o dėl atsakomybės apie darbininkų darbo ir gyvenimo kokybę jie nekvaršina sau galvos.

Darbininkų situacija blogėja. Vieno kolektyvo nėra, žmonės nesusipažįsta, negauna informacijos, tampa pažeidžiamesni, negali aktyviai ir solidariai ginti savo teisių. Pastovių sutarčių statybos srityje darbininkams siūloma vis mažiau, daugelis dirba per įdarbinimo agentūras, kur negarantuojamos darbo valandos, žmonės gali savaičių savaitėmis neturėti darbo. Neužtikrinamas saugumas ir stabilumas, darbininkai jaučia stresą, nerimą. Tokia padėtis neleidžia jiems susitvarkyti elementarių gyvenimo sąlygų – įsikurti, įsigyti būsto, turėti pastovias pajamas, atsivežti šeimą.

Naujokai

Statybų pramonėje dirba daug jaunų žmonių, devyni iš dešimties dirbančių yra 19 -24 metų amžiaus, t.p. 48 000, t.y. ketvirtadalis čia dirbančių yra užsieniečių (dauguma iš naujųjų ES šalių, išauklėti nuolankumo ir paklusnumo darbdaviui dvasia), beveik pusė jų (22 653) - turintys tik trumpalaikes sutartis.

Taigi tipiškas šios pramonės darbininkas - darbo rinkos naujokas, neturintys patirties, nemokatis įvertinti rizikos ir nekeliantis didelių reikalavimų – gerai taip kaip yra. Dėl to skaudžias pamokas tenka patirti savo kailiu. Statybose didelė konkurencija - nuolat atvyksta nauji, kurie išstumia jau patyrusius, nes reikalauja mažiau.

Tokios tendencijos, kai darbuotojai keičiasi, nuolat mėtomi po vis kitus objektus, sudaro sąlygas darbo išnaudojimui. Anksčiau Norvegijoje egzistavusi savikontrolės ar profsąjungų kontrolės, kai patys darbuotojai aktyviai dalyvaudavo siekiant saugios darbo aplinkos, sistema veikia vis silpniau.

Rizikos

Darbas statybose nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Patyrę statybininkai žino, kad prireikia ne vienerių metų, kol tampi tikru specialistu. Tai fizinis, sunkus, pavojingas darbas, keliantis riziką sveikatai.

Tyrimas rodo, kad daugelis statybininkų dirba ilgesnes darbo valandas, nei numato Norvegijos Darbo kodeksas. Statybose įprasta dirbti mažiausiai 45 val. / sav., tačiau daugelis dirba daug ilgiau. Tai suprantama, nes užsieniečiai yra pasiryžę dirbti, kad uždirbtų kuo daugiau pinigų. Daugelis, atvykę trumpam, nelabai ką turi veikti po darbo. Dirbama dažniausiai be viršvalandžių priedų, nors juos mokėti privaloma.

Visgi žmogaus sveikata ne geležinė, organizmas negali atlaikyti daugiau, nei leidžia jo biologinės galimybės. Seniai nustatyta, kad sunkus fizinis darbas ilgas valandas tikrai kenkia sveikatai, ir žmogus tai anksčiau ar vėliau pajus.

Statybininkai dirba veikiami ne vieno neigimo faktoriaus: dulkių, cheminių medžiagų, vibracijos, dirba su chemikalais, skiedikliais, nuriebinančiais skysčiais ir pan. Dirba šaltyje, veikiami dujų, garų, kitų organinių dulkių. Dirbama tais pačiais pasikartojančiais judesiais, nepatogiose pozose – persikreipus, atsitūpus, atsiklaupus, keliami ir nešiojami nemaži nešuliai. Tyrimas rodo, kad statybų darbininkai dažniausiai skundžiasi skausmais pečių, nugaros srityje, kojose, rankose, t.p. klausos pablogėjimu, kvėpavimo takų susirgimais.

Traumos

Dirbant statybose neretai įvyksta nelaimės, statybininkai susižaloja arba net žūsta. Statistika rodo, kad 2009 – 2013 m. net ketvirtadalis visų mirčių darbo vietoje registruota statybose, 40 proc. visų darbinių susižalojimų, registruotų Darbo inpekcijoje, t.p. įvyko statybose. Dažniausia traumos priežastis – kritimas iš aukčio. Apie 20 prc. visų registruotų statybose susižalojimų atsitiko imigrantams.

Tyrimas taip pat rodo, kad mažose įmonės (o tokių dauguma) yra polinkis nepaisyti saugumo taisyklių, t.y. čia dauguma patiria neigiamus poveikius dujomis, dirba veikiami vibracijų, t.p. dirba daug ilgesnes darbo valandas. Tokiose įmonėse dirbantys žmonės dažniau turi sveikatos nusiskundimų.

Didins kontrolę

Kadangi statybose plinta darbo jėgos nuoma, vis sunkiau kontroliuoti ir užtiktinti saugią darbo aplinką. Statybų objekto šeimininkai dažnai nežino, kokios įmonės pasamdytos trumpalaikiams darbams, kiek valandų dirba jų darbininkai, kokiomis sąlygomis ir už kokią algą.

Darbo inspekcijos duomenimis, blogiausias darbo sąlygas sudaro ir mažiausią algą moka savo darbininkams užsienio įmonės, kurių darbininkai Norvegijoje dirba kaip komandiruoti darbuotojai, o t.p. įmonės, kurių vadovai užsieniečiai. Taip pat labiausiai rizikingos ir nepalankios sąlygos tiems, kurie dirba užsienietiškose įmonėse privačiame sektoriuje, t.y. daro remontus privačiuose namuose.

Norvegijoje ir toliau bus vykdoma ir griežtinama statybos įmonių kontrolė. Iš visų kontroliuotų 2012 m. statybos įmonių net 73 procentai jų gavo įpareigojimus sutvarkyti sąlygas darbo vietoje, joms buvo skirtos nuobaudos, baudos ar laikinai sustabdyta jų veikla. Statybos pramonės kontroliavimas bus tęsiamas ir kitais metais.

Visa ataskaitą norvegų kalba galite rasti ČIA.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prokurorai ėmėsi tirti, ar Lietuvos įmonės pažeidė ES Rusijai taikomas sankcijas (16)

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad Lietuvos įmonės galėjo pažeisti Europos Sąjungos...

Lietuvos paštas: sprendimo dėl centrinių paštų pardavimo nėra atnaujinta (12)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas, savo tinklalapyje skelbiantis apie centrinio pašto pastatų...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (147)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Skelbiamas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangovo konkursas (20)

Kauno savivaldybė ruošiasi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams: pradedama...

Būsto statyba Rusijoje šiemet sumenko dešimtadaliu (5)

Per septynis šių metų mėnesius Rusijoje pastatyta 33,4 mln. kvadratinių metrų naujo gyvenamojo...

Top naujienos

Mokykla tėvus gąsdina labiau nei vaikus (3)

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems ir mokyklinio amžiaus atžalų turintiems lietuviams ruduo...

„Brexit“ žala. Kas laukia tūkstančių darbuotojų iš Lietuvos? (98)

Šimtai tūkstančių darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių nėra užtikrinti dėl savo...

Trečdalis menopauzės sulaukusių moterų turi šią „dovaną“: ginekologas paaiškino, kada reikia sunerimti (17)

Daugelis moterų net neįtaria, jog jų gimdoje vystosi miom a. O dažniausiai jas atlikti padeda...

Šių laikų Romeo ir Džiuljeta: tragiška paauglių meilės istorija (1)

Trijų paauglių santykiai, įsipainioję į meilės trikampį, baigėsi tragiškai visiems: vienas...

Pavalgęs A. Užkalnis sako, kad Nidą metas branginti, kol visai užbrangs (119)

Žinau, žinau, šiandien ne toks sekmadienis, kad galima būtų ramiai apie Nidą rašyti: nebėr tų...

Būkite atsargūs: išmaniuosius telefonus puolė 4 tūkst. pokalbius įrašinėjančių programėlių (8)

Nuo vasario „ Android “ operacine sistema savo išmaniuose telefonuose besinaudojantieji sulaukė...

„Saulėlydžio“ žvaigždės kovos su paparacais: slėpdavosi net bagažinėje

Visiems teko girdėti apie įžymybių „kovas“ su paparacais. Kol paauglių dievaitis Justinas...

Sąmokslo teorijų karalienė: kas slypi už kalbų apie slapta pasaulį valdančius žmones (473)

Mito apie iliuminatus atsiradimo istorija atskleidžia, kaip šiandien gimsta melagingos žinios, o...

Bjaurus skandalas Ukrainoje: du žaidėjai pardavė rinktinės rungtynes (23)

Ukrainos ledo ritulio rinktinę supurtė lažybų skandalas. Du žaidėjai prisipažino gavę pinigų...

„Velomaratono“ dalyviai slysčiojo lietaus išpraustame Vilniuje, bet gerino pernykščius rezultatus (34)

Sekmadienį aštuntą kartą startavo masiškiausias šalyje dviračių sporto renginys...