NT rinkos specialistai tokį elgesį aiškina dideliu agentūrų skaičiumi ir lengvais pinigais, nes paklausiausi butai išgaruoja labai greitai, o nuomininko mokamas komisinis sudaro mėnesio nuomos kainą.
Vilnietė Saulė DELFI pasakojo prieš kelis mėnesius susidūrusi su itin įžūliais nekilnojamojo turto agentais.
„Vieną vakarą atsisėdau pažiūrėti, ar žmonės domisi mano įdėtu skelbimu ir nustebau, kad jis iškeltas į viršų. Atsidariusi pamačiau, kad visa skelbimo informacija yra rašyta mano, išskyrus kontaktus. Pasirodo, nekilnojamojo turto agentė tiesiog nukopijavo skelbimą ir pridėjo savo telefoną. Kadangi buvo vėlus vakaras, parašiau piktą žinutę nurodytu telefonu, o ryte skelbimas jau buvo išimtas“, – piktinosi moteris.
Jos teigimu, nusprendus savo jėgomis išnuomoti butą, tenka atlaikyti agentų spaudimą.
„Jie nuolat skambina ir siūlo savo paslaugas nemokamai, prašosi ateiti su klientais ir aprodyti butą. Esu porai leidus ateiti, bet vienas savavališkai atsinešė fotoaparatą ir ėmė fotografuoti“, – pasakojo Saulė.
Iš NT agentų 16 skambučių per dieną
Kitas vilnietis Gediminas, prieš mėnesį ieškojęs nuomininkų savo butui, pasakoja pirmomis dienomis po skelbimo įdėjimo neatsigynęs NT agentų skambučių. Iš 20 skambučių per dieną, 16 buvo iš NT agentų.
„Kai įdedi skelbimą, kyla didžiulis ažiotažas. Agentai, pastebėję naują skelbimą, iš karto atakuoja savininką. Jie jau sako, kad turi nuomininką, nieko nereikės mokėti, o mokesčius sumokės tas, kuris išsinuomos butą. Esmė tai, kad jie visada greičiau paskambina savininkui, nes visada sėdi prie kompiuterio ir seka skelbimus. O paprastas žmogelis vakare ateina iš darbo ir pradeda skambinti nuomotojams, bet tada dažniausiai išgirsta: „Atleiskite, butas jau išnuomotas“.
Pašnekovas savarankiškai naujos statybos butą išnuomojo per keturias dienas be agentų pagalbos.
„Jeigu pats būčiau neieškojęs nuomininko, tai per dešimt minučių nuo skelbimo įdėjimo, jau būčiau turėjęs gyventojus, bet pasirinkau kitą kelią, nes norėjau pats atsirinkti žmones, kurie pas mane gyvens“, – kalbėjo Gediminas.
Jo nuomone, ir patys nuomininkai kreipiasi į agentūras, nes pavargsta nesėkmingai gaudyti be tarpininkų nuomojamų butų.
„Manau, kad yra žmonių, kurie nusivilia savarankiškomis paieškomis ir kreipiasi į agentūras. Mano pažįstamas irgi nusivylė pats dvi ar tris savaites gaudydamas nuomojamus butus be tarpininkų, kad nereikėtų mokėti agentūrai, bet nesugebėjo tokio gauti. Tada ir kreipėsi į agentūrą. Tuo metu, kai jis buvo atėjęs į agentūrą, buvo dar kelios poros. Agentai butų ieško lygiai taip pat – peržiūrėdami skelbimus, tiesiog jie būna pirmesni“, – dėstė Gediminas.
Desperatiškai bando išsilaikyti
„Šiuo metu tarp agentūrų yra didžiulė konkurencija. Esame ne kartą girdėję, kad savininkai vos įdėję skelbimą iškart sulaukia agentų skambučių, kurie siūlo savo
tarpininkavimo paslaugas. Tai dažniausiai daro naujos, prieš keletą metų susikūrusios agentūros, kurios dar neturi plataus savo klientų rato ir visais įmanomais būdais bando išsilaikyti rinkoje taip atakuodami savininkus. Seniai dirbančios agentūros tokių desperatiškų priemonių nesiima, to joms ir nereikia, nes daugiausia bendraujama su senais arba rekomenduotais klientais“, – DELFI pasakojo jis.
Pašnekovas pripažįsta, kad jam teko girdėti ne vieną atvejį, kai NT agentas nukopijuoja privataus asmens skelbimą ir jį pateikia kaip savo.
„Tokių atveju teko matyti ir ne vieną. Tai nepateisinamas elgesys, skelbti informacija apie išnuomojama objektą be savininko sutikimo negalima, o nusiskundimų dėl tokių veiksmų teko išgirsti ne kartą. Tai, matyt, pats lengviausias kelias agentui „gauti“ objektą, nepakilus nuo kompiuterio. Bet būna kuriozų, kai patys savininkai, nesulaukę norimo aktyvumo iš agentų, pasiima iš interneto jų darytas nuotraukas ir įdeda net su agentūros logotipais kaip savo“, – kuriozines situacijas vardijo M. Šulnius.
Jo teigimu, dar viena problematiška sritis – nuomotojų ir nuomininkų santykiai.
„Dažnai būna ir nesusipratimų, keblių situacijų, nuomos sutarčių nevykdymo, laiku neatsiskaitymo už nuomą ar komunalines paslaugas. Dar kartą norėčiau priminti, kad būtina sudaryti rašytinę sutartį tarp nuomotojo ir nuomininko, kad ir kaip patikimai jums atrodytų kita pusė. Nesusipratimai dažniausiai atsiranda vėliau ir netikėtai, kai būna jau vėlu ir nė viena pusė nenori priimti kaltinimų“, – patirtimi dalijosi bendrovės vadovas.
Greiti pinigai
„Tokie butai yra pakankamai paklausūs ir juos nesudėtinga išnuomoti. Jie įdomūs tuo, kad nereikia įdėti daug darbo, sandoris įvyksta pakankamai greitai, nors komisiniai nėra dideli. Tačiau jeigu pažvelgtume į sudėtingesnius objektus, tokius kaip namai, komercinės patalpos, tokiu atveju surasti nuomininką yra pakankamai sudėtinga. Tam reikia įgūdžių. Tokiu atveju agentų paslaugos būtų vertos ir reikalingos“, – DELFI komentavo jis.
Įprasta praktika, kad už surastą butą, agentūrai vieno mėnesio nuomos dydžio komisinius sumoka nuomininkas.
Anot pašnekovo, normalu, kad agentai aktyviai ieško klientų, tačiau jie tai turėtų daryti civilizuotai.
„Visiškai normalu, kad NT agentūrų darbuotojai ieško klientų. Tik kitas klausimas, kokiais metodais tai daro. Mes dirbame labai civilizuotai, susitinkame su klientu, ieškome pridėtinės vertės, kurią galime suteikti. Sakyčiau, kad darbą turėtų dirbti profesionalai, jie tai atliktų daug teisingiau“, – kalbėjo V. Galinis.
Šiuo metu, asociacijos direktoriaus nuomone, daugiau nei pusę ekonominės klasės 1-3 kambarių butų išnuomoja patys savininkai.
Bijo nuomotis, nes bijo nesaugių santykių
Bendrovės „Remax Lietuva“ regiono direktorius Žiuljenas Galeckas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nuomos rinkai trūksta civilizuotumo ir didesnės nuomininkų apsaugos.
„Dažnai girdime, kad Lietuvoje nuosavybės procentas yra 87 proc. Tai nėra gerai, nes rodo rinkos nesveikumą. Civilizuotose šalyse 40-50 proc. žmonių būstą nuomojasi. Tose šalyse nuosavybę dažniausiai valdo profesionalai, taip pat labai daug privataus nuomojamo turto valdo įmonės. Ten yra visiškai kitokie santykiai. O pas mus yra užburtas ratas – daug kas nelabai nori nuomotis, nes bijo nesaugių santykių, kad vieną dieną savininkas persigalvos ir išmes. Civilizuotose šalyse nuomininkas yra labai apsaugotas. Kiek pamenu, Airijoje pusę metų pagyvenus būste, savininkas turi prieš metus įspėti, kad reikės išsikraustyti“, – DELFI kalbėjo NT specialistas.
Dėl to, pasak jo, dažniau žmonės nusprendžia įsipareigoti bankui ir verčiau mokėti paskolą, o ne gyventi nuomojamame būste.
„Kai bandai lyginti ekonominius rodiklius, verčiau nuomotis, ar mokėti bankui, matyti, kad daugiau lemia psichologiniai motyvai, o tų tikrų ekonominių priežasčių dažniausiai nėra. Pasaulinė praktika rodo, kad daug žmonių nuomojasi dėl laisvės keisti būstą. Dabar mes, kai kainos nukrito, žmonės norėtų išeiti, bet negali, nes turi mokėti paskolą“, – kalbėjo Ž. Galeckas.
DELFI pašnekovų tvirtinimu, šiuo metu gyventojai labiausiai nori nuomotis nedidelius 1-3 kambarių butus, turinčius ekonomišką šildymą. Tokių būstų nuomos kaina svyruoja nuo 800 Lt iki 2000 Lt už mėnesį.
