Įvertinkite: namas iš 50 pilkų atspalvių

 (83)
Norint name gyventi ilgai, jis turėtų neerzinti, būti neutralus ir nepretenzingas. Architektai siūlo nesibaiminti vienspalvių interjerų, nes juose žmonės suspindi.
Įvertinkite: namas iš 50 pilkų atspalvių
© D.Gumbrevičiaus nuotr.

Kauniečių architektų Mariaus ir Aurėjos Šlančių kurtam interjerui idėją padiktavo namo architektūra. 250 kv. m namas – modernių, geometrinių formų. Dalis pastato išsikišo į lauką, todėl apšiltinimas pakoregavo namo tūrį. Po rekonstrukcijos pusė svetainės lubų tapo žemesnė.

„Daug kas tiki, kad namas kuriamas dėl kažkokių neva kosminių idėjų. Dažnai idėją padiktuoja funkcija, ypač senamiestyje, kur gausu visokių nišų, vamzdžių, šleiva, kreiva – tuos trūkumus tinkamai išnaudojus pavyksta sukurti itin gerą, funkcionalų ir ekspresyvų vaizdą“, − pasakojo architektas M. Šlančius. Ir šiame name lubų perkirtis tapo privalumu, interjero akcentu.

„Lubose kai kur atsiranda antras sluoksnis, matyti kiaurymės, vietomis uždengiama aklinai – tokia idėja suteikia namo projektui vientisumo“, − sakė architektė A. Šlančė.

Spalvinį koloritą pasirinko patys namo gyventojai, kurie nemėgo spalvų ir prašė pilkai-balto, monochrominio interjero. Architektai nenuklydo toli nuo vizijos: „Toks tų žmonių stilius, taip jie norėjo, pomėgius atspindi net jų dėvimi drabužiai: balti ir juodi. Bet nereiškia, kad čia − tik juoda ir balta spalvos. Pasitelkėme įvairius atspalvius, todėl šis koloritas atrodo jautriau: truputis violetinio atspalvio, melsvumo, šiek tiek žalsvumo.“

Tik įsikūrus monochrominiame interjere jaučiamas šioks toks sterilumas, bet vėliau randasi daiktų, gėlių − jie pašviesina interjerą. „Namų interjeras tampa tik fonu juose gyvenantiems žmonėms. Norisi, kad namas nemaišytų gyventi, būtų neutralus, neerzinantis ir nepretenzingas. Kaip ir kostiumas – balta su juodu yra klasika. Be to, tokiame pilkame interjere žmonės suskamba“, – sakė kauniečių architektų pora.

Visuomeniniuose interjeruose yra daugiau spalvų, nes jie dažniau keičiami.

„Gyvenamojoje erdvėje daugybė spalvų ilgainiui pradeda erzinti. Kaip ir gyvenime, egzistuoja įvairūs periodai: kartais norisi spalvų, paskui – neutralumo. Užėjus kitai fazei, o namuose šviečiant ryškioms plytelėms gali prireikti ir remonto“, − A. Šlančė aiškino, kodėl pasirenkami ilgaamžiškesni interjerai.

Ta pati taisyklė galioja ir madai bei naujausioms tendencijoms – jas reikia vertinti labai atsargiai.

„Drabužius galima keisti kiekvieną sezoną. Tarkime, prieš porą metų madingi tapo neoniniai maudymosi kostiumėliai. Ta tendencija pasekė ir plytelių gamintojai – išleido žalsvai neoninių plytelių seriją“, − prisiminė M. Šlančius.

Architektų nuomone, gaudyti madas ir taikyti jas interjere yra prastas pasirinkimas, nes jau kitąmet madinga banga gali nuslopti.

„Savaitraštis Kaunui“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (136)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (17)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.