Įspūdingi skaičiai: kiek žmonių būstą nuomoja legaliai

 (153)
Šią savaitę paskelbti kovos su šešėline ekonomika rezultatai. Vyriausybė sako, kad į dienos šviesą ištraukta per pusė milijardo eurų. Tačiau džiūgauti verta ne dėl visų sričių. Štai nelegali būsto nuoma klesti ir toliau.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kvietimai nuomotis butus kabo kone kiekviename studentų bendrabutyje, o norinčiųjų juos išsinuomoti skelbimai – daugiabučių skelbimų lentose.

Socialiniuose tinkluose nuomininkų ir nuomotojų paieškos – taip pat kasdienybė. Tačiau, nemažėjant būstų nuomos paklausai, nemenksta ir problemos ją įteisinant.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad legaliai būstą nuomoja tik iki 15 proc. nuomotojų, tad šešėlis šioje srityje – milžiniškas.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© Asmeninio albumo nuotr.

„Negalėčiau pasakyti, kad kinta į gerąją pusę, kadangi verslui nėra įdomu dalyvauti tame. Plačiu mastu konkuruoti su juodąja nuomos rinka yra praktiškai nerealu. Nes įmonė, kuri turi mokėti daugybę mokesčių, yra nekonkurencinga net regionuose, o jau nekalbame apie Vilnių“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

„Kalbant apie pajamas, kurios gaunamos iš nuomos, pagal galiojančius įstatymus, jos turi būti apmokestinamos. Aš kiek žinau, VMI tokią informaciją renka ir, jei dar šešėlyje nuomos yra daug, tai yra ta kryptis, kuria VMI turėtų padirbėti“, – tikina Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pasak premjero, jei per pastaruosius metus sugebėta šešėlinę ekonomiką sumažinti apskritai, būstų nuomos rinka čia neturėtų būti išimtis. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai tikina, kad kasmet iš šešėlio ištraukiama vis daugiau nuomotojų. Jie įsigyja verslo liudijimus ir toliau veiklą vykdo teisėtai.

Tačiau nelegali būstų nuoma – ne vienintelė problema. Sutarčių nesudarymas tarp nuomotojų ir nuomininkų – dar vienas rūpestis.

Pasak teisininkų, įsikeliant gyventi į svetimą butą, sutartį galima sudaryti ir žodžiu, ir raštu. Tiesa, raštiška sutartis negarantuoja, kad nuomotojas sumoka mokesčius valstybei. Tačiau kilus konfliktui, tai galima išsiaiškinti.

„Įrodyti nuompinigių mokėjimą pagal žodinę sutartį yra labai sudėtinga. Nes nuomininkas gali pasinaudoti tokia galimybe ir paklausti, ar jūs deklaravote tokius mokesčius valstybei?“ – sako advokatas Ignas Vėgėlė.

Ekspertų teigimu, Lietuvai būtų naudinga vadovautis Vakarų Europos šalių, ypač Vokietijos, pavyzdžiu. Sukūrus valstybei priklausančių būstų nuomos fondą, jį būtų paprasta išnuomot ir rinkti mokesčius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nekilnojamasis turtas

Ar metalo profilio stogas gali pritraukti žaibą? (14)

Metalo profilio stogas savaime rizikos pritraukti žaibą nedidina, bet yra galimybė, kad toks stogas per trečiąsias pastato konstrukcines dalis gaus įžemėjimą, vadinasi, atsiras kažkoks potencialas, kuris skatins žaibo pritraukimą.

„Chruščiovkės“ atgyveno, joms siūlo drastišką sprendimą (335)

Neseniai pasirodė žinia, kad Rusijos sostinėje užsimota nugriauti kone 8 tūkst. „chruščiovkėmis“ vadinamų daugiabučių ir vietoje jų statyti naujus gyvenamosios arba komercinės paskirties pastatus.

Premjeras apžiūrės neteisėtus pastatus pajūryje (33)

Premjeras Saulius Skvernelis lankysis pajūryje, kur apžiūrės teismo neteisėtais pripažintus statinius.

Pasikeitė NT pirkėjų poreikiai (4)

Nekilnojamo turto plėtros asociacijos (NTPA) atstovai pastebi, kad rinkdamiesi būstą pirkėjai dėmesį kreipia ne tik į jo vietą ar kainą, o vis labiau atsižvelgia į statinio kokybės, eksploatavimo sąnaudų, modernių technologijų tiekimo, plėtotojo reputacijos kriterijus, rašoma pranešime spaudai.

„Capitalica" NT fondas įsigijo Klaipėdos prekybos centrą „Luizė"

Nekilnojamojo turto fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I” sėkmingai užbaigė pirmąjį investuotojų lėšų pritraukimo etapą ir už 2,12 mln. Eur įsigijo Klaipėdoje veikiantį prekybos centrą „Luizė”.