Įspūdingi skaičiai: kiek žmonių būstą nuomoja legaliai

 (153)
Šią savaitę paskelbti kovos su šešėline ekonomika rezultatai. Vyriausybė sako, kad į dienos šviesą ištraukta per pusė milijardo eurų. Tačiau džiūgauti verta ne dėl visų sričių. Štai nelegali būsto nuoma klesti ir toliau.
Įspūdingi skaičiai: kiek žmonių būstą nuomoja legaliai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kvietimai nuomotis butus kabo kone kiekviename studentų bendrabutyje, o norinčiųjų juos išsinuomoti skelbimai – daugiabučių skelbimų lentose.

Socialiniuose tinkluose nuomininkų ir nuomotojų paieškos – taip pat kasdienybė. Tačiau, nemažėjant būstų nuomos paklausai, nemenksta ir problemos ją įteisinant.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad legaliai būstą nuomoja tik iki 15 proc. nuomotojų, tad šešėlis šioje srityje – milžiniškas.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© Asmeninio albumo nuotr.

„Negalėčiau pasakyti, kad kinta į gerąją pusę, kadangi verslui nėra įdomu dalyvauti tame. Plačiu mastu konkuruoti su juodąja nuomos rinka yra praktiškai nerealu. Nes įmonė, kuri turi mokėti daugybę mokesčių, yra nekonkurencinga net regionuose, o jau nekalbame apie Vilnių“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

„Kalbant apie pajamas, kurios gaunamos iš nuomos, pagal galiojančius įstatymus, jos turi būti apmokestinamos. Aš kiek žinau, VMI tokią informaciją renka ir, jei dar šešėlyje nuomos yra daug, tai yra ta kryptis, kuria VMI turėtų padirbėti“, – tikina Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pasak premjero, jei per pastaruosius metus sugebėta šešėlinę ekonomiką sumažinti apskritai, būstų nuomos rinka čia neturėtų būti išimtis. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai tikina, kad kasmet iš šešėlio ištraukiama vis daugiau nuomotojų. Jie įsigyja verslo liudijimus ir toliau veiklą vykdo teisėtai.

Tačiau nelegali būstų nuoma – ne vienintelė problema. Sutarčių nesudarymas tarp nuomotojų ir nuomininkų – dar vienas rūpestis.

Pasak teisininkų, įsikeliant gyventi į svetimą butą, sutartį galima sudaryti ir žodžiu, ir raštu. Tiesa, raštiška sutartis negarantuoja, kad nuomotojas sumoka mokesčius valstybei. Tačiau kilus konfliktui, tai galima išsiaiškinti.

„Įrodyti nuompinigių mokėjimą pagal žodinę sutartį yra labai sudėtinga. Nes nuomininkas gali pasinaudoti tokia galimybe ir paklausti, ar jūs deklaravote tokius mokesčius valstybei?“ – sako advokatas Ignas Vėgėlė.

Ekspertų teigimu, Lietuvai būtų naudinga vadovautis Vakarų Europos šalių, ypač Vokietijos, pavyzdžiu. Sukūrus valstybei priklausančių būstų nuomos fondą, jį būtų paprasta išnuomot ir rinkti mokesčius.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

„Mitnija" gavo 9 mln. eurų užsakymą iš „Aibės" (13)

„Mitnija", viena didžiausių statybos kompanijų Lietuvoje, ir daugiau kaip 160 įmonių vienijantis prekybos įmonių aljansas „Aibė" pasirašė 9 milijonų eurų vertės projektavimo ir statybos sutartį statyti „Aibės" logistikos centrą Kauno rajone, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Nustatyti reikalavimai, kaip sodinti medžius ir krūmus privačioje žemėje (143)

Ketvirtadienį įsigaliojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patikslintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Atsiradus nelauktam kaimynui gyvenimas tapo nebemielas (95)

Prekybos ir pramogų centro „Rožynas“ kaimynystė kai kuriuos gyventojus privertė Panevėžio savivaldybės ironiškai prašyti jiems skirti socialinius būstus. Kodėl nuosavuose namuose žmonėms tapo nebemiela?

Savivaldybė žada kiemų revoliuciją - apsaugos nuo užstatymo (17)

Sostinės savivaldybė siekdama apsaugoti daugiabučių kiemus ir gyventojų pamėgtas erdves nuo netikėtų statybų, sostinės Taryba nusprendė pripažinti šių teritorijų svarbą vietos bendruomenei, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Būsto rinkoje mažėja sandorių nuosavomis lėšomis (11)

„Swedbank“ pastebi, kad Lietuvos gyvenamojo būsto rinkoje mažėja sandorių, kurie sudaromi nuosavais pinigais ‒ gyventojai vis dažniau būstą įsigyja skolintomis lėšomis, rašoma banko išplatintame pranešime spaudai.