Imančių būsto paskolas laukia naujovės

 (74)
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo bei lydinčiųjų teisės aktų projektus, kuriais siekiama stiprinti kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, gavėjų teisinę apsaugą, skatinti kredito paslaugų rinkos plėtrą ir konkurenciją tarp kredito davėjų bei tarpininkų, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.
Imančių būsto paskolas laukia naujovės
© Shutterstock nuotr.

Šiuo metu projektai yra pateikti derinimui su institucijomis ir visuomene.

„Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą. Dėl to šis įstatymas labai svarbus – juo bus aiškiai apibrėžiamos sutarties šalių teisės ir pareigos, visų pirma užtikrinant tinkamą vartotojų teisių apsaugą ir skatinant sąžiningą verslo praktiką. Taip pat tikiuosi, kad įstatymo priėmimas paskatins rinkos dalyvių konkurenciją, prisidėsiančią prie kredito paslaugų kokybės bei naudos vartotojams augimo“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Įstatymas, kuriuo perkeliamos 2014 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos, būtų taikomas visoms kredito sutartims, kurios užtikrinamos nekilnojamojo turto įkeitimu. Juo, be kita ko, būtų įtvirtinti pagrindiniai kredito sutarčių sudarymo ir nutraukimo reikalavimai.

Tam, kad vartotojai galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų ar tarpininkų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, kredito davėjas ar tarpininkas privalės jiems pateikti standartinę informaciją apie kredito sąlygas visoje Europos Sąjungoje vieninga forma.

Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, projekte numatytas 30 dienų laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti paskolos pasiūlymus bei savo galimybes.

Be to, per 14 dienų nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

Kadangi minėtos sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios kredito gavėjai dažnai neįvertina, įstatymo projekte aiškiai nurodoma, kaip reikėtų traktuoti fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų sąvokas. Fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį.

Tuo siekiama, kad kredito gavėjai nebūtų klaidinami, pavyzdžiui, kredito sutartyse, sudaromose 20 metų laikotarpiui, nustatant 5 metų palūkanų normą ir pavadinant tokias kredito palūkanas fiksuotosiomis.

Siekiant užkirsti kelią sutarčių sąlygų interpretacijoms, siūloma įtvirtinti privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašą (kredito palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).

Šios sąlygos nustatytos atsižvelgus į teismų praktiką, dažniausiai kylančius vartotojų ginčus bei Lietuvos banko rekomenduojamą būsto kredito sutarčių gerąją praktiką.

Be to, kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas privalomai sudarytų kredito sutartį kartu įsipareigodamas naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis.

Tiesa, įstatymo projekte numatyta galimybė kredito sutartį grupuoti su papildomais finansiniais produktais ar paslaugomis, t. y., kai kredito sutartį ir kitų susijusių paslaugų sutartis galima sudaryti ir atskirai, tačiau kredito sutartį grupuojant su papildomais finansiniais produktais ar paslaugomis vartotojas visas paslaugas gauna geresnėmis sąlygomis.

Įstatymo projekte įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 2 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.

Tiesa, kompensacijos nebus galima reikalauti atvejais, kai kredito sutartyje nustatyta 12 mėnesių arba trumpesnio laikotarpio kintamoji kredito palūkanų norma.

Teisės akte taip pat numatoma, kad kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas ir palūkanas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau šie mokėjimai negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negalės būti taikomi.

Įstatymo projekte taip pat numatyta ir kredito gavėjo apsauga, kai jis nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, įskaitant ir „kredito atostogų“ galimybę, t. y. išimtinais atvejais (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 9 mėnesių laikotarpiui.

Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (138)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (18)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (3)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.